„Tai jau klasika“, – portalui „Delfi“ sakė Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė.

Pavyzdžiui, šiemet, pagal 2018 m. rugpjūčio 31 dieną Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, nuo sausio medicinos darbuotojams – gydytojams, slaugytojams ir kitam personalui – už darbą turėjo būti mokami papildomi priedai, kurie turi didėti proporcingai augančioms minimalios mėnesinės algos dydžiui.

Deja, Sveikatos apsaugos ministerija pinigų algoms didinti skyrė tik nuo rugsėjo. Iki to padidintos algos nebuvo mokamos.

Neapsikentę Santaros klinikų medikai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją – iš viso pateikta virš 700 prašymų, o taip pat septynios medikų profsąjungos kreipėsi į teismą. Ieškovai civilinėje byloje buvo Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos santaros klinikų pirminė grupė, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas.

Santaros klinikų Infekcinės ligų centro COVID-19 pirmasis skyrius
Foto: Vidmantas Balkūnas

Kaip paskelbė naujienų agentūra BNS, Santaros klinikų darbuotojai be teismo laimėjo kovą dėl nesumokėtų padidintų algų – gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui klinikos sumokėjo apie 8 mln. eurų. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

Tačiau, portalo „Delfi“ žiniomis, Santaros klinikos, savo darbuotojams sumokėjusios už sausio-rugpjūčio mėnesiais priskaičiuotą darbo užmokestį ir delspinigius patyrė per 9,1 mln. papildomų sąnaudų, nes pačiai ligoninei lėšos įsipareigojimams vykdyti nebuvo skirtos.

Santaros klinikų veiklos sąnaudas padidino ir dėl pandemijos, gydant COVID-19 ligą, patirtos išlaidos. Juk klinikos yra pagrindinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga Vilniaus regione, kurioje gydomi sunkiai susirgę COVID-19 liga asmenys ir kurių gydymas kainuoja brangiau nei kitomis ligomis sergančių pacientų.

Šios ir kitos priežastys nulėmė tai, kad aštuonių mėnesių Santaros klinikų finansinės veiklos rezultatas šiuo metu yra neigiamas, sąskaitose neliko nė cento – to dar nėra buvę per visą šios gydymo įstaigos istoriją.

Santaros klinikų Anesteziologijos intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras. Sutrumpintai jis vadinamas tiesiog pirmuoju reanimacijos skyriumi.
Foto: Vidmantas Balkūnas

Su panašiomis bėdomis, kai neskirtos lėšos medikams skirtiems priedams išmokėti, susidūrė ir kitos šalies ligoninės, tarp jų – pagrindinė Vilniaus regione atraminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kur gydomi COVID-19 pacientai, – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Dėl išmokų į Darbo ginčų komisiją kreipėsi ir Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai. Žadėtų išmokų negavo ir Kėdainių medikai.

Sąskaitose neliko nė cento

Keblioje situacijoje Santaros klinikos atsidūrė, kai medikams nuo sausio 1 dienos turėjo pradėti mokėti padidintas darbo išmokas. Bet pinigai tam skirti nebuvo. Tad tiek su profesinėmis sąjungomis, tiek su Sveikatos apsaugos ministerija sutarta, kad finansavimas atidedamas iki liepos, esą tada viskas išsispręs. Tačiau ir liepą žadėtieji pinigai skirti nebuvo, o Santaros klinikų administracija suprato, kad, jeigu iš savų lėšų mokės pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį numatytus priedus, gresia bankrotas.

Vis tik ir toliau medikams negaunant padidintų išmokų, profesinės sąjungos nenurimo, bet kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Santaros klinikų administracija buvo priversta iš vidaus apyvartinių lėšų išmokėti pažadėtas išmokas ir dar delspinigius, kurie taip pat pradėti skaičiuoti.

Iš viso už medikų darbą nuo sausio 1 dienos iki rugpjūčio buvo sumokėti 9 mln. 106 tūkst. eurų. Taigi dabar Santaros klinikų sąskaitose neliko nė cento, mokami tik medikų atlyginimai iš ligonių kasų pervedamų pinigų. O juk šios klinikos turi daug įvairių pradėtų projektų, kuriuos reikia apmokėti vidaus apyvartinėmis lėšomis, bet tam pinigų nebėra.

Ir, nors Santaros klinikų administracija kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą bei Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama kompensuoti patirtas išlaidas, to padaryta nebuvo.

Ministerija tik atsakiusi, kad, siekiant sudaryti galimybes asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti daugiau lėšų ir jas panaudoti darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, kasmet nuo 2016 m. buvo skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Tiesa, šie pinigai skirti ne darbuotojų algoms kelti, bet kompensuoti brangstančioms paslaugoms.

Foto: Vidmantas Balkūnas

Maža to, Santaros klinikos nuo liepos negauna pinigų net priedams už COVID-19 laboratorinių tyrimų atlikimą išmokėti. Šiuos priedus klinikos taip pat sumokėjo savo lėšomis.

Priedai už medikų darbą su COVID-19 pacientais irgi mokami nereguliariai ir nuolat vėluoja. Pvz., kol kas jie neišmokėti net už rugsėjį.

Ministerijos pažadų įkaitai

G. Tomkutė mano, kad ne tik medikai, kuriems delsta išmokėti pažadėtas didesnes išmokas, bet ir Santaros klinikų administracija visoje šioje istorijoje tapo savotiškais Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės priimtų sprendimų įkaitais.

„Ministerija ir Vyriausybė yra tie, kurie deklaruoja meilę medicinos darbuotojams. Jie didina įkainius, bet pinigai neateina į ligoninę. Šalia viso to dar prisideda kovido išlaidos“, – pastebėjo pašnekovė.

Anot profsąjungos vadovės, medikai supranta Santaros klinikų administraciją, kad ji yra tik ministerijos sprendimų vykdytoja. Bet esą darbuotojai irgi neturi kentėti ir negauti to, kas jiems buvo pažadėta, tad neliko nieko kito, kaip kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Tai nebuvo profsąjungų konfliktas tik su Santaros klinikų administracija, kuri neturi pinigų. Tiesiog neturime kitokio būdo, kaip šią problemą išspręsti. Mes negalime paduoti Sveikatos apsaugos ministerijos į teismą, bet dialogo su ministerija nėra“, – portalui „Delfi“ aiškino G. Tomkutė.

Siekdamos, kad būtų išmokėtos pažadėtos išmokos, profsąjungos išsiuntė ne vieną raštą, apeliuodamos į Vyriausybę, prezidentą, Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Deja, situacija nesikeitė. Didesni atlyginimai nebuvo mokami, Santaros klinikoms motyvuojant, kad negauna pinigų iš aukščiau.

Gabija Tomkutė
Foto: Stop kadras

G. Tomkutė sakė suprantanti, kad Santaros klinikos dėl COVID-19 pandemijos ir taip patyrė didelių išlaidų: „Santaros klinikos yra pagrindinė Vilniaus regiono ligoninė, kurioje gydoma daugiausiai ir sunkiausių ligonių. Čia jie gydomi ilgiausiai. Taigi išlaidų buvo, bet mes, darbuotojai, irgi daug dirbome, neskaičiuodami savo resursų.

Dar tiems, kurie dirbo su COVID-19 ligoniais, buvo skirti specialūs priedai, priklausantys pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Bet kitiems medikams irgi padaugėjo darbo, nes, daliai žmonių išėjus dirbti su COVID-19 ligoniais, naujų darbuotojų, gydančių kitas ligas, teikiančių planinę ir skubiąją pagalbą, neatsirado. Ne kovidiniuose skyriuose darbas tapo intensyvesnis, o tie žmonės jokio priedo negavo, dėl to jautėsi labai pamiršti, nors tikrai dirbo daug“, – pasakojo pašnekovė.

G. Tomkutė neslėpė, kad delsimas mokėti pažadėtas išmokas, medikus labai demotyvavo.

„Kovinė dvasia buvo labai pakirsta. Čia buvo labiau principo reikalas gauti tas išmokas, nes mes tikrai stovėjome ir buvome ten, kur reikia, kai atėjo epidemija, tuo momentu niekas niekur neišėjo. Bet, kai po pusmečio paklausėm, kaip ir kodėl neišmokėti priedai, atsakymas buvo „Neturim pinigų“.

Ne 50 ar 100 eurų yra esminis dalykas, bet požiūris“.

Dulkys: „Neužtenka vien paprašyti pervesti pinigų“

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, paklaustas, ar priedus medikams savo lėšomis išmokėjusios Santaros klinikos sulauks už tai papildomo finansavimo, iš pradžių teisinosi nežinantis tikslių detalių. Tačiau vėliau ministras patikslino, kad situacijai išspręsti nėra paprastų mechanizmų.

Arūnas Dulkys

„Neužtenka vien paprašyti pervesti pinigų, reikia žiūrėti ir dėl kokių administracijos veiksmų ta skola atsirado, o ne šiaip sugalvojus pervesti“, – portalui „Delfi“ aiškino A. Dulkys.

Pasidomėjus, kaip Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties numatytus įsipareigojimus pavyko įvykdyti LSMU Kauno klinikoms, šios gydymo įstaigos Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė atsakė: „Kauno klinikoms pavyko įvykdyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties numatytus įsipareigojimus ir padidinti darbuotojų mėnesinį atlyginimą.

Be kita ko, pastarųjų 9 mėnesių finansinis Kauno klinikų rezultatas išliko teigiamas. Susitarimas dėl darbo apmokėjimo tvarkos pasiektas glaudžiai bendradarbiaujant su ligoninėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis“.

Klaipėdos universitetinė ligoninė į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutartį nebuvo įtraukta.

Panevėžio medikų ir ligoninės ginčas pasiekė teismą

Tačiau su neišmokamomis išmokomis susidūrė kitose gydymo įstaigose dirbantys medikai.

Dėl neišmokėtų darbo užmokesčio priemokų pirmojo karantino metu į Darbo ginčų komisiją (DGK) kreipėsi ir 135 Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) medikai, reikalaudami, kad didesnes išmokas gautų ne tik dirbusieji su COVID-19 ligoniais. Apie tai portalas „Delfi“ rašė dar sausį. Visą tekstą galite rasti čia.

Panevėžio DGK patvirtino, kad ligoninės darbuotojams pinigai už darbą pandemijos metu priklauso. Tad, komisijos sprendimu, 135 RPL darbuotojams buvo priteisti anksčiau neišmokėti darbo užmokesčio priedai bei delspinigiai. Ši suma su delspinigiais siekė apie 400 tūkst. eurų.

Bet gydymo įstaiga su tuo nesutiko. Kreiptasi į teismą.

Panevėžio apylinkės teismas spalį paskelbė nuosprendį, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė priedus mokėjo dirbantiems su sergančiais COVID-19 liga medikams, kaip ir priklauso. Kartu 25 darbuotojams bendrai priteisė apie 9 tūkstančius eurų, kaip nepriemoką prie priedų, o kitiems darbuotojams priteista apmokėti teismo bylinėjimosi išlaidas.

Kol kas neaišku, ar kuri nors konfliktuojanti pusė šį sprendimą skųs.

Be išmokų liko ir Kėdainių šeimos gydytojai

Skandalas dėl vasarą Sveikatos apsaugos ministerijos pažadėtų, bet taip neišmokėtų priedų šeimos gydytojams už kiekvieną paskiepytą nuo koronaviruso pacientą, siekiančių nuo 5 iki 30 eurų, kilo ir Kėdainiuose.

Kėdainių PSPC
Foto: Rinkos aikštė

Iki šiol Kėdainių medikai negavo nė vieno pažadėto cento.

Kaip rašė interneto portalo „Rinkos aikštė“ žurnalistė Eglė Kuktienė, Sveikatos apsaugos ministerija pripažino, kad priedams skirtos lėšos vėluoja maždaug du mėnesius. Tiesa, nors ir vėluodamos, jos pagaliau pasiekė Kėdainių rajono savivaldybę. Iki lapkričio 4 dienos Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) gavo daugiau kaip 36 tūkst. eurų, skirtų medikų priedams, bet nė vienas iš 31-o šio PSPC šeimos gydytojo ir slaugytojo algos priedo negavo.

„Rinkos aikštės“ šaltinių duomenimis, apie galimybę gauti priedus medikai sužinojo tik iš spaudos, o paklausę apie tai Kėdainių PSPC vadovės Audronės Rimkevičienės, iš pradžių apskritai gavo atsakymą, kad jokių papildomų pinigų įstaiga nėra gavusi.

Audronė Rimkevičienė
Foto: Rinkos aikštė

Vėliau A. Rimkevičienė teigė, kad medikai patys šių priedų vieningai atsisakė.

„Šeimos gydytojų susirinkime rugsėjo mėnesį gydytojai vieningai atsisakė šio skatinimo, įvardindami galimą medikų ir visuomenės supriešinimą, kai nepasitenkinimo iš pacientų pusės yra ir taip daug“, – „Rinkos aikštei“ sakė A. Rimkevičienė.

Tuo metu Kėdainių ligoninės ir PSPC Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pirmininkė Raimonda Augienė „Rinkos aikštei“ pasakojo, kad bendraujant su šeimos gydytojais ir kolegomis iš kitų miestų, jai susidarė aiškus vaizdas, kad neišmokami priedai – toli gražu ne tik Kėdainių problema.

Raimonda Augienė
Foto: Rinkos aikštė

Vis dėlto SAM tikina jokių skundų dėl neišmokėtų pinigų negavusi.

Visą „Rinkos aikštės“ tekstą apie priedus medikams galite perskaityti čia.

Sveikatos apsaugos ministerija žadėjo vėliau pateikti portalui „Delfi“ išsamesnį komentarą apie medikams neišmokėtus priedus. Gavę ministerijos atsakymus, tekstą papildysime.