Sutartyje nagrinėjamas darbo užmokesčio didėjimas, papildomos atostogos, kvalifikacijos kėlimas, profesinių sąjungų dalyvavimas įstaigos darbo organizavime, darbo apmokėjimo nuostatų derinime.
Šakos sutartis galios tiek viešajame, tiek biudžetiniame sektoriuje dirbantiems medikams. Šiomis derybomis pavyko apjungti itin gausias skirtingų sveikatos sistemos dalyvių pajėgas. Nuostatai, suderinti sutartyje, galios tik profesinių sąjungų nariams.
Plačiau šią sutartį spaudos konferencijoje pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir profesinių sąjungų atstovė Aldona Baublytė.
„Labai norėčiau pasidžiaugti, kad buvo net keletas pirmų kartų. Net devynios bendruomenės, profsąjungos dalyvavo šiame procese. Tai yra pirmą kartą mūsų istorijoje. Kai tiek daug dalyvių, susitarti ir rasti bendrą kompromisą, ir matyti į ateitį nėra paprasta. Sutartis įsigalios nuo 2022 metų sausio 1 d. ir galios 3 metus.
Jos esmė yra mūsų siekis didinti medikų darbo užmokestį“, – aiškino A. Dulkys.
Ministras teigė, kad pirmą kartą biudžeto valdysenos istorijoje pinigai medikų darbo užmokesčio didinimui numatomi ne nuo antro metų ketvirčio, ne nuo antro pusmečio taisant, koreguojant biudžetus, kaip buvo įprasta, bet nuo sausio 1 d.
Medikų darbo užmokesčiui kelti iš biudžeto 2022 m. bus skirta per 150 mln. eurų. Tai leis darbo užmokestį medikams pakelti apie 5–6 proc.
Tiesa, A. Dulkys neneigė, kad vien didinant algas nepavyks išspręsti medikų trūkumo problemos.
Dar kitais metais, anot viceministrės D. Jankauskienės, prognozuojamas 14 proc. augimas.
D. Jankauskienė pastebėjo, kad darbo užmokestį lemia dvi dalys: pastovioji ir kintama.
„Daug laiko mums užėmė derybose užėmė kalbėtis, kokia turėtų būti pastoviosios dalies pagrindinė darbo užmokesčio bazė: ar pastovus dydis, ar minimali mėnesinė alga (MMA), ar vidutinis darbo užmokestis, aš šiaip vartojimo indeksas.
Sutarėme, kad tai būtų MMA, kuri, kaip žinoma, auga mūsų valstybėje. Tokiu būdu medikai turės garantiną, kad su jos augimu augs proporcingai ir darbo užmokestis“, – aiškino viceministrė.
Darbuotojui, greta savo pareigų atliekančiam laikinai nesančio darbuotojo darbą, mokama ne mažiau 30 procentų nesančio darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio atlygio priedas už faktiškai padidėjusį darbo krūvį. Taip pat nurodyta, kad darbuotojas vienu metu negali pavaduoti daugiau kaip vieną laikinai nesantį kitą darbuotoją. Jei darbuotoją pavaduoja keli darbuotojai, priedas jiems mokamas už faktišką pavadavimo laiką proporcingai padalinant paskirtą priedą.
D. Jankauskienė priminė, kad sutartis apima ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas sąlygas, pvz., darbo laiko reglamentavimą. Medikų darbo savaitės trukmė yra ne 40, o 38 val., o dirbančių su pacientais – dar šiek tiek trumpesnė.
Taip pat sutartyje kai kuriems medikams numatytos ilgesnės atostogos.
Toliau pagal sutartį išlieka ir kvalifikacijos kėlimo fondas, kad medikai galėtų kelti savo kvalifikaciją įstaigos lėšomis.
Dėmesys teikiamas dėmesys ir medicinos darbuotojų saugai bei sveikatai. Už pavojingas darbo sąlygas numatytas papildomas darbo užmokestis.
„Kiekvienas darbdavys darbo vietose įpareigotas atlikti rizikos vertinimą. Yra su rizikos veiksniais susijusios sąlygos, arba pavojingos darbo sąlygos, kurių nelabai galima išvengti, kuomet greitosios medicinos pagalbos darbuotojas ar su psichiniais ligoniais dirbantis darbuotojas gali patekti į pavojingas sąlygas, būti sumuštas ar užkrėstas. Tam mes taip pat numatėme papildomą darbo užmokestį, kad paskatintume žmones dirbti tose vietose, o ne bėgti iš jų“, – teigė D. Jankauskienė.
Viceministrė pastebėjo, kad labai svarbus ne tik darbo užmokestis, bet ir darbo aplinka bei kultūra. Taigi, pripažinta, kad profesinės sąjungos turėtų plačiau dalyvauti priimant sprendimus gydymo įstaigose, kad būtų daugiau bendradarbiavimo tarp įvairių grupių.
A. Baublytės teigimu, labai svarbus ir profesinių sąjungų indėlis bei dalyvavimas, sprendžiant darbo užmokesčio klausimus.
„Darbdavys, norėdamas pasirašyti darbo apmokėjimo nuostatus, privalės su profesinėmis sąjungomis tai derinti ir derėtis įstaigos lygmeniu, kaip tai geriau padaryti, kaip išlaikyti tvarų darbo apmokėjimą, kad nebūtų šuolių ir, kad būtų išlaikytas socialinis teisingumas“, – paaiškino profsąjungų atstovė.
A. Baublytė sakė, kad, prieš pasirašant sutartį, devynioms profesinėms sąjungoms pirmiausia reikėjo susitarti tarpusavyje dėl bendrų interesų.
„Ligi šiol sveikatos sistemoje nebuvo vienos sutarties, kuri apimtų visus sektorius: tiek viešąjį, tiek ir biudžetinį. Labai svarbu buvo išskirti ir greitosios medicinos pagalbos sritį. Tai yra sritis, reikalaujanti sąlygų, kurios ne visada šiandien užtikrinamos, ne visada darbuotojų lūkesčiai patenkinamai“, – pastebėjo profsąjungų atstovė, pasidžiaugusi, kad pagaliau atsirado pavojingų veiksnių sąrašą, kas leistų gerinti pavojingą aplinką ar nustatyti išmokas darbuotojams, jeigu to negalima padaryti.
Vienas iš sutarties punktų – darbo santykiai. Nurodyta, kad, kai, medicinos darbuotojui su gydymo įstaiga sudarant darbo sutartį abejojama dėl jos sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.
Taip pat apie numatomas keisti būtinąsias darbo sąlygas darbdavys privalo informuoti profesinę sąjungą ir įspėti darbuotoją prieš 1 mėnesį.
Įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino laikotarpiu darbuotojo prašymu darbdavys turi suteikti laisvo nuo darbo pareigų vykdymo laiko naujo darbo paieškoms, kurio trukmė negali būti mažesnė negu 10 procentų, o ekstremalių situacijų atveju – 15 procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Draudžiama sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartį, siekiant pakeisti atleistą įstaigos darbuotoją. Darbdavys, prieš sudarydamas laikinojo įdarbinimo sutartį, informuoja apie tai įstaigoje veikiančią profesinę sąjungą, nurodydamas priimamų pagal laikinojo įdarbinimo sutartį darbuotojų skaičių ir jų įdarbinimo sąlygas.
Darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos renkamo organo nario darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės, be įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti profesinės sąjungos renkamo organo narį, turi pateikti profesinės sąjungos prašomus dokumentus. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Įspėjant profesinės sąjungos renkamo organo narį apie padarytą darbo pareigų pažeidimą profesinės sąjungos atstovų prašymu darbdavys pateikia jiems su įspėjimu susijusius dokumentus.
Įspėjant profesinės sąjungos narį apie padarytą darbo pareigų pažeidimą darbdavys profesinei sąjungai pateikia su įspėjimu susijusius dokumentus.
Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima įspėjus darbuotoją prieš 2 mėnesius, o darbuotoją, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai ar asmenį iki 18 metų, darbuotoją, auginantį vaiką iki 14 metų, darbuotoją, kuris augina neįgalų vaiką iki 18 metų, nėščią darbuotoją, neįgalų darbuotoją, prieš 4 mėnesius.
Šia kolektyvine sutartimi tęsiama socialinės partnerystės tarp profesinių sąjungų, SAM ir darbdavių tradicija, kuri buvo pradėta prieš 3 metus.
Pasirašius sutartį, pasiektas bendras sutarimas dalyvaujant net 9 profesinėms sąjungoms: Lietuvos gydytojų sąjungai, Lietuvos slaugos specialistų organizacijai, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, Lietuvos medicinos įstaigų profesinei sąjungai „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungos federacijai ir Profesinių sąjungų organizacijai „Lietuvos medikų forumas“. Jos apima gydytojus, slaugytojus, farmacininkus bei kitus sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojus. Dar daugiau visų sričių sveikatos priežiūros darbuotojų galės džiaugtis geresnėmis darbo sąlygomis.
