Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Č. Špūrienė pareiškė, kad A. Veryga paskleidė tikrovės neatitinkančią, visuomenę klaidinančią ir ligoninės reputaciją žeminančią informaciją. Kartu ji teigė, kad ligoninė prisiima atsakomybę dėl gegužę nusižudžiusios medikės.
Primename, kad „valstietis“ A. Veryga ketvirtadienį Seime teigė gavęs viešai kalbėti bijančių Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų laišką, kuriame jie neva skundėsi patiriamu spaudimu, laikinosios direktorės Č. Špūrienės nekompetencija ir kitomis problemomis. Esą ligoninėje tokia prasta padėtis, kad darbuotojai čia neužsilieka, tad jų trūksta.
Vienas iš minimų priekaištų yra dėl ministro Arūno Dulkio gegužę suburtos pokyčių komisijos po gydytojos reanimatologės-anesteziologės Lauros Šilinskytės savižudybės. Teigiama, jog ši komisija buvo skirta padėti darbuotojams, bet nuo birželio nė karto nebeapsilankė įstaigoje.
„Komisija padarė savo darbą, kurios tikslas buvo nušalinti, atleisti vadovą ir daugiau tikslų, kurie jie siekė, net neplanuoja įgyvendinti. Taip pat yra teigiama kad vadovės sprendimai – dviprasmiški, nekonkretūs, priimami vienasmeniškai, vadovė draudžia rašyti tarnybinius raštus, jei jie parašomi, į juos nereaguoja, arba reaguoja tik žodžiu (...), vengia priimti sprendimus, kurie susiję su kovidinės situacijos valdymu, atsakomybę perkelia kitiems vadovams, po to šiurkščiai piktinasi, kad sprendimai nebuvo derinti ar nebuvo pakankamai geri“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusį A. Verygą citavo naujienų agentūra BNS.
Plačiau apie tai galima paskaityti čia.
„Šiaulių darbo ginčų komisija spalio 14 d. priėmė sprendimą dėl L. Šilinskytės atleidimo. Jame nurodyta, kad darbuotoja atleista neteisėtai.
Išanalizavus gautas išvadas, sprendimą, turimą ligoninėje medžiagą, priimtas sprendimas pasirašyti taikos sutartį su gydytojos artimaisiais, prisiimant visą atsakomybę ir įsipareigojant išmokėti sprendime nurodytą vidutinio darbo užmokesčio išmoką nuo atleidimo iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo už priverstinės pravaikštos laiką“, – teigė Č. Špūrienė.
Anot jos, šiuo sprendimu siekiama nesibylinėti ir nekelti papildomų neigiamų emocijų tiek velionės artimiesiems, tiek ir ligoninės darbuotojams.
„Ta mūsų pozicija rodo, kad ligoninė verčia naują lapą ir čia nebus toleruojamas mobingas, nepagarba darbuotojui, patyčios“, – žadėjo ligoninės vadovė, pridūrusi, kad esminiams pokyčiams reikia daug laiko, sukurti naujas tradicijas ir įtraukti kuo daugiau bendruomenės į ligoninės valdymą.
Taip pat esą reikalingi pokyčiai pačioje sveikatos apsaugos sistemoje.
„Noriu pabrėžti, kad niekada nevertinau buvusio Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus atliktų darbų, padarytų klaidų, neišspręstų problemų ir nesiimu to daryti.
Lygiai taip pat neturiu jokio išankstinio nusistatymo prieš dirbančius darbuotojos, kurie galimai buvo susiję su tuo tragišku įvykiu ir šita krizine situacija. Būdama šitos ligoninės darbuotoja, dirbau dar ne pilnus šešis mėnesius, bet visą tą laiką stengiausi dirbti sąžiningai, atsakingai, išmintingai vykdyti savo įsipareigojimus. Būti atvira visiems darbuotojams, jų problemoms, lūkesčiams, siūlomoms idėjoms, mintims, tiesiog mano toks darbo stilius“, – teisinosi Č. Špūrienė.
Kaip teigė ligoninės vadovė, jokia A. Verygos per spaudos konferenciją ketvirtadienį pateikta informacija nebuvo argumentuota.
„Tokie teiginiai menkina Respublikinės Šiaulių ligoninės reputaciją ir mums trukdo atsistatyti po gegužę įvykusio nelaimingo atsitikimo. Tai trukdo prisikviesti naujų darbuotojų ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą šia gydymo įstaiga“, – kalbėjo gydymo įstaigos vadovė.
Medikė patikino, kad ligoninėje daroma viskas, kad Šiaulių miesto ir regiono gyventojams būtų užtikrinamos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų kokybė. Taip pat esą stengiamasi stiprinti darbuotojų emocinės sveikatos gerinimą ligoninėje.
Č. Špūrienė neigė kaltinimus, neva darbuotojai bėga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, dėl to jų dabar trūksta.
„Su medikų trūkumu susiduria visos Lietuvos ligoninės. Čia – jokia naujiena. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šiuo metu trūksta virš 60 gydytojų, bet tai nereiškia, kad tai nežinia koks didžiulis skaičius, nes medicininių padalinių mes turime apie 50. Dėl to ir susidaro toks iš pirmo žvilgsnio nemenkas skaičius“, – aiškino vadovė.
Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje labiausiai trūksta skubiosios medicinos pagalbos gydytojų, gydytojų anesteziologų-reanimatologų, taip pat psichiatrijos specialistų. Taip pat trūksta retesnių specialybių atstovų: endoskopuotojų, echoskopuotojų.
„Palyginus trūkumą, kuris yra šiandien, su 2017-2020 m. duomenimis, visais metais buvo panašus darbuotojų trūkumas ir lygiai tų pačių specialybių: skubiosios medicinos pagalbos, gydytojų anesteziologų-reanimatologų ir gydytojų psichiatrų. Tie darbuotojai niekur nepradėjo bėgioti pastaruoju metu. Šitas trūkumas visą laiką išlieka stabilus galbūt dėl specialistų ruošimo ar kitų priežasčių, bet tikrai ne dėl kažkokių įvykių šioje ligoninėje“, – tvirtino Č. Špūrienė.
Trūkumą esą dar labiau išryškino buvę keli Valstybinės darbo inspekcijos tikrinimai, kurių metu nustatytas Darbo kodekso, darbo ir poilsio režimo nepaisymas ir taip toliau.
Gydymo įstaigos vadovė neigė kaltinimus, neva Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nelaukiami medikai iš Kauno. Anot jos, šie medikai patys nevažiuoja dirbti į Šiaulius, be to esą kelia nerealias sąlygas.
Č. Špūrienė pasakojo, kad pradėjusi vadovauti Respublikinei Šiaulių ligoninei, rado milžiniškus atlyginimų skirtumus tarp šios ligoninės ir iš Kauno klinikų atvykstančių Radiologijos centro radiologų.
„Jeigu pažiūrėtumėme, kokie buvo skirti atlyginimai vietiniams gydytojams radiologams ir koks atlyginimas paskirtas iš Kauno klinikų gydytojams radiologams, jūs net dešimt kartų spėdami neatspėtumėte.
Trys radiologės, įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai būtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo – tai yra vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį, į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiai eurų.
Viena iš gydytojų ar dvi, jau gerai nepamenu, norėjo pasididinti krūvį tomis pačiomis sąlygomis. Mano atsakymas buvo – ne“, – teigė Č. Špūrienė.
Ligoninės vadovė pateikė kitą pavyzdį, kai vienam kardiologui išvykus stažuotis į užsienį, liko laisvas etatas, tad ligoninė ketino pakviesti į jo vietą buvusią Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotoją, atleistą reformos metu.
„Bet trys centro darbuotojai atėjo pas mane ir pasakė: „Jeigu jūs ją priimate, mes išeiname“. Kitą kartą jie pasakė, kad jie jau keturi išeina. Įsivaizduokite, kaip dirba įstaigos vadovas ir aš bandau įsivaizduoti, kaip dirbo buvęs įstaigos vadovas, kai jis patiria šitokį spaudimą. Šitie darbuotojai yra iš Kauno“, – nurodė Č. Špūrienė.
Č. Špūrienė neigia ir kaltinimus, kad ligoninėje viskas griaunama, magnetinis rezonansas irgi nedaromas.
„Noriu informuoti, kad, magnetinio rezonanso aparatas atkeliavo rugpjūčio 17 dieną, buvo pasirašytas priėmimo aktas, o rugpjūčio 26 dieną pradėti teikti dokumentai“, – aiškino gydytoja.
Esą aparato veiklai reikalingas higienos pasas, kuris gautas tik spalio 18 dieną. Taip pat reikėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos licencijos papildymą šiai veiklai. Jis gautas spalio 26 d. Šiuo metu derinama su Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo ir apmokėjimo už jas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
„Teritorinė ligonių kasa tai derina su Valstybine ligonių kasa. Kai gausime visus reikiamus dokumentus, Magnetinio branduolinio rezonanso kabinetas pradės veikti. Personalas sukomplektuotas jau rugpjūtį. Taigi, jokio griovimo šitoje ligoninėje niekada nebuvo ir niekas niekada neplanavo griauti, – tikino Č. Špūrienė, pridūrusi, kad buvusio ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos pradėti pokyčiai jos vadovaujamoje gydymo įstaigoje tęsiami ir toliau. – Tai – geri pokyčiai. Galbūt mes šitai darome kiek kitokiu būdu, galbūt kitokiais tempais, bet viskas vyksta toliau. Jokių kardinalių pasikeitimų nevyksta, nes, mano galva, tie pokyčiai buvo geri“.
