Apie tai, kaip šeimos gydytojai gali padėti besigydantiems namuose bei kokios būklės pacientai patenka į ligoninę, laidoje „Delfi tema“ pasakojo Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas docentas daktaras Tomas Tamošuitis bei Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Neigiantys koronavirusą ligoninėse atsiduria jau labai sunkios būklės
Kaip laidoje kalbėjo doc. dr. T. Tamošuitis, Kauno klinikos nėra pagrindinė atraminė COVID-19 ligoninė, dažniausiai čia gydomi labai sunkios būklės asmenys arba tie, kuriems reikia papildomo gydymo ne tik dėl koronaviruso. Visgi, net ir šioje ligoninėje jaučiamas didelis pacientų pagausėjimas. Tuo metu pagrindinėje Kauno regiono COVID-19 ligoninėje, tai yra LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje dabar gydoma apie 300 pacientų. Ligoninės skyriai pilni koronavirusu sergančių pacientų, tad tenka atidaryti papildomus skyrius.
Visi pacientai, pasak pašnekovo, labai individualūs, o patekus į ligoninę jų būklė gali būti labai skirtinga. Vidurkis, kada į ligoninę patenkama nuo ligos nustatymo PGR metodu, yra 8 paros. Būna ir tokių atvejų, kad vos patekusį į ligoninę pacientą tą pačią parą reikia siųsti į intensyvią terapiją. Yra ir tokių, kurie į intensyvios terapijos skyrių siunčiami tik po kelių dienų, praleistų ligoninės skyriuje.
„Lyginant su antra ar trečia banga, ji labai stipriai nesiskiria, į intensyvią terapiją pacientai patenka apie 8-10 parą nuo diagnozės ir jų būklės yra sunkios. Ši banga išsiskiria tuo, kad yra jaunesni pacientai ir jų būklė labai prasta.
Yra kelios pacientų grupės. Viena grupė yra tradiciniai lietuviai, labai kantrūs, ilgai ignoruojantys savo ligos simptomus. Kai kurie netgi ignoruoja savo ligą, neigia jos buvimą, tokių pacientų būklė atvykus į ligoninę dažniausiai būna daug blogesnė“, – pasakojo doc. dr. T. Tamošuitis.
Taip pat labai svarbu, kaip žmogus elgiasi susirgęs. Vieni susirgę kreipiasi į šeimos gydytoją, o kiti su šeimos gydytoju nebendrauja, tačiau išsigandę dėl sveikatos iškart kviečia greitąją pagalbą.
„Žmonės turėtų suprasti skirtumą. Pirmas žmogus, kuris konsultuoja, stebi sveikatą ir sudaro gydymo planą yra šeimos gydytojas. Neturėtų būti taip, kad sergantis žmogus pirmą kartą mato sveikatos priežiūros darbuotoją išsikvietęs greitąją pagalbą. Šeimos gydytojas turėtų sudaryti gydymo planą prieš skambinant į greitąją ir patenkant į ligoninę“, – patarė gydytojas.
Sveikata gali pasiekti kritinę būklę vos per kelias paras
Gydytoja J. Dūdienė primena, kad ir pasiskiepiję asmenys serga, tačiau jų simptomai būna lengvesni, o ir visa liga baigiasi kur kas greičiau nei tarp nepasiskiepijusių. Kaip pasakojo gydytoja, vyresnio amžiaus žmonės į ligoninę tenka siųsti daug dažniau nei jaunesnius, tačiau ir jauni žmonės gali sirgti labai sunkiai.
Pasak gydytojos J. Dūdienės, kartais COVID-19 taip greitai progresuoja, kad jau trečią ligos dieną paciento organizme matomi dideli pokyčiai. Tad labai svarbu vos susirgus konsultuotis su šeimos gydytoju.
„Koronavirusu sergančius pacientus konsultuojame ir kontaktiniu būdu, atliekame jiems tyrimus. Buvo atvejis, kai jau trečią ligos parą išsiuntėme pacientę į ligoninę, C reaktyvinis baltymas buvo 205, kai norma yra iki 5. Tai kraujyje buvo įvykęs ženklus pokytis. Ši močiutė tebegydoma ligoninėje. Buvo atvejis, kai gydėme jauną žmogų, iki 40 metų, deja, irgi nesiskiepijusį. Trakų savivaldybė suteikia galimybę pacientams paskolinti į namus pulsoksimetrus, taip galime sekti deguonies saturaciją plaučiuose. Šis rodiklis vyrui buvo geras, bet 8 parą, klausant plaučių, jau girdėjau pokyčius, kad dalies plaučių nebesigirdi. Išsiuntėme į ligoninę ir jis buvo paliktas gydyti ligoninėje, nes jam reikėjo deguonies terapijos“, – skirtingas pacientų istorijas pasakojo gydytoja.
Gydytoja patarė, kas svarbiausia gydant COVID-19 namuose
J. Dūdienė pabrėžia, kad labai svarbu stebėti savo lėtines ligas, taip pat tiems, kas turi cukrinį diabetą, kelis kartus per dieną stebėti gliukozės kiekį kraujyje, nes koronavirusas šį rodiklį smarkiai paveikia.
„Taip pat stebėti saturaciją pulsoksimetru, jį patarčiau visiems sergantiems įsigyti, tai nėra brangi priemonė. Vaikai turėtų pasirūpinti savo tėvais, seneliais, ne ieškoti vaistinėse įmantrių kokteilių be recepto, o nupirkti pulsoksimetrą. Jis rodo deguonies įsisotinimą kraujyje, pagal tai galime stebėti ir objektyviai pamatyti, kaip vystosi liga. Ir antibiotikų tikrai nereikia iškart griebtis. Pirmiausia pagalba yra daug skysčių, arbatų, sūraus mineralinio vandens 2-3 stiklinės per dieną. Prakaituojantis, karščiuojantis žmogus netenka mineralų, todėl reikia skysčių.
Taip pat nepamirškite inhaliacijų, jei peršti gerklę galite nusipirkti pastilių, gydyti slogą. Kosulys prasideda nuo slogos ir gerklės uždegimo. Nereikia pulti gerti vaistų, padedančių atsikosėti, visokių šnypščiančių tablečių. Visiškai užtenka arbatų gėrimo“, – laidoje patarė šeimos gydytoja.
Svarbu sergant neužmiršti vartoti vitamino C, didesnėmis dozėmis gerti vitaminą D. Pastarasis ypač svarbus ne tik susirgus, bet ir prevenciškai, mat Lietuvoje saulės šaltuoju metų laiku beveik negauname. Beje, pasak gydytojos, JAV gydytojų rekomendacijose, gydant COVID-19 gali padėti ir cinkas bei kvercetinas. J. Dūdienė primena, kad negalima padauginti vaistų „kokteilių“, o kartais gali užtekti paprasto paracetamolio ir ibuprofeno.
Bendrose patalpose, jei nėra galimybės atsiskirti gyventi į kitus kambarius, būtina dėvėti respiratorius.
„O tie, kurie nepasiskiepijo, kuo skubiau raginu tai padaryti ir įgyti imunitetą, kol dar nesusidūrė su laukiniu virusu“, – sakė J. Dūdienė.
Didžiulė problema – gydytojai nemato koronaviruso tyrimų rezultatų
Lietuvoje koronaviruso gydymas, kalbant apie šeimos gydytojų įsitraukimą, pasak J. Dūdienės, labai skiriasi.
„Tos įstaigos, kurios pačios turi įsteigusios karščiavimo kabinetus, tikrai turi galimybę atlikti kraujo tyrimus, saugiai sutikti pacientą gyvai konsultacijai ir plaučius paklausyti. Žinoma, plaučių rentgeno nuotrauką gali atlikti ne kiekviena įstaiga, bet dėl to žmogus siunčiamas į kitas ligonines. Šeimos gydytojas pacientą gali stebėti ir per visą COVID-19 ligos eigą. Kai sprendžiame, kada reikia pacientą siųsti į ligoninę, remiamės deguonies saturacija, kraujo tyrimais, plaučių pokyčiais, kai jų klausome. Svarbu stebėti savo būklę ir neignoruoti pokyčių“, – pabrėžė laidos pašnekovė.
Didžiausia problema, kaip pasakojo J. Dūdienė, yra ta, jog jau beveik metus šeimos gydytojai nemato savo pacientų teigiamų PGR tyrimų rezultatų, kaip būdavo 2020 metais.
„Visą laikotarpį būdavome patys greičiausi, arčiausiai paciento esantys žmonės. Galėdavome greičiausiai perspėti pacientą ir padėti sugaudyti kontaktus. Dabar turime gedimus e.sveikatoje ir niekaip nesulaukiame, kada juos pataisys. Jei pacientas į mus nesikreipia, mes nežinome apie jo ligą“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Gydytoja pabrėžia, kad gavus teigiamą COVID-19 rezultatą reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis padės stebėti sveikatos būklę, atliks tyrimus ir įspės, kada pacientui reikia važiuoti į ligoninę. Greitoji pagalba šių procedūrų atlikti negali.
Simptomai, kuriuos pajutus į gydytojus reikia kreiptis kuo greičiau
Docentas pasakojo, jog tokių pacientų, kurių būklė pablogėja labai staiga, yra nemažai, o toks staigus pablogėjimas yra vienas iš COVID-19 ligos bruožų.
„Ligos eiga yra labai nestabili ir sunku išvesti kažkokias paraleles, pasakyti, kurios dienos yra kritinės, o kurios dar ne. Net ir atlikus visus tyrimus, kartais pacientų būklė su jais visiškai nekoreliuoja. Reikia sukaupti patirties gydant šią ligą“, – sakė doc. dr. T. Tamošuitis.
Jei yra galimybę, docentas pataria pacientams stebėti ne tik deguonies saturaciją, bet ir širdies darbą bei kvėpavimo dažnį: „Žmonės labai skirtingai pajaučia plaučių pažeidimą. Ryškėjantis dusulys, didėjantis širdies plakimo ir kvėpavimo dažnis arba tam tikros padėtys, kai pacientai normaliai kvėpuoti gali tik sėdėdami ar gulėdami, tikrai turėtų sukelti aliarmą ir per šeimos gydytoją reikia patekti į ligoninę. Reikia atskirti, kada pacientui jau reikalingas deguonis, nes tokiu metu dar galime taikyti įvairius gydymo metodus.“
Pati geriausia šios ligos prevencija, pasak pašnekovo, yra skiepas, o antra, jau susirgus, gydymas. Deja, tačiau kol kas tikro priešvirusinio gydymo nėra, o nauji vaistai Jungtinėje Karalystėje skirti lengvos arba vidutinės būklės pacientams.
Pablogėjus būklei specifinio gydymo nebelieka – lieka tik simptominis gydymas. Jis, pasak gydytojo, nėra labai efektyvus ir šių pacientų mirštamumas, patekus į intensyvią terapiją, yra labai didelis. Išvengti intensyvios terapijos galima skiepijantis, taip pat gali padėti atidus būklės sekimas ir konsultacijos su šeimos gydytoju.
