Atrodo, kad dalis pacientų jau pradeda abejoti gydytojų paaiškinimais, kad tie, kurie mirė, tikrai buvo labai garbaus amžiaus, turėjo daug gretutinių ligų ir, matyt, jiems ir taip jau buvo atėjęs laikas numirti. Įsivaizduoju, kaip šioje situacijoje trina rankas antivakseriai, rasdami, jų nuomone, „tvirtą“ įrodymą, kad vakcinos neveiksmingos.
Be abejo, tikriausiai jau niekam nereikia aiškinti, kad net ir po pilnos vakcinacijos, organizmo apsaugos lygis priklauso nuo imuninės sistemos pagamintų antikūnų, nukreiptų prieš koronavirusą, kiekio. Suprantama, labai svarbus ir ląstelinis imunitetas.
Imuninės sistemos reakcija gali būti labai individuali ir priklausyti nuo daugybės faktorių (įgimtas imunitetas, žmogaus amžius, gyvenimo būdas, įvairios ligos, vartojami vaistai ir t.t.). Net santykinai sveikų žmonių imuninės sistemos reakcija į skiepus gali būti labai skirtinga.
Mes pastoviai kalbame apie asmenis, priklausančius rizikos grupei, kuriems ypač pavojingas koronavirusas, nes paprastai jų imuninė sistema į skiepus reaguoja vangiai, susidarę antikūnų titrai krenta labai greitai, todėl apsauga dažnai yra minimali ir nepakankama. Todėl šios grupės asmenims turi būti tiriami antikūnų titrai, ir, priklausomai nuo jų kiekio, sprendžiama, kada juos revakcinuoti trečiąja (sustiprinančia) iRNR vakcinos doze. Gali būti, kad daliai pacientų tai jau reikia daryti, praėjus ir 2 mėnesiams po antro skiepo.
Gan išsamus Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad, ištyrus 538 pacientų kraują, praėjus 3–5 mėnesiams po antros vakcinos dozės, anti-BDR antikūnų titro mediana buvo 135,6 BAU/ml, o reikšmės svyravo nuo 0,159 iki 9290,6 BAU/ml.
Vienam procentui pacientų, dalyvavusių tyrime, antikūnai iš viso nesusidarė. 30 proc. tiriamųjų nustatytas mažesnis (<165 BAU/ml) antikūnų titras, kuris parodė, kad apsauga nuo SARS-Cov-2 nėra pakankama. 45,2 proc. pacientų nustatytas didesnis, negu 165 BAU/ml antikūnų titras, kuris, spėjama, kad galėtų užtikrinanti bent dalinę apsaugą nuo COVID-19. Tikriausiai, nereikia aiškinti, jog, savaime suprantama, kad tokius pacientus reikia tuoj pat skiepyti sustiprinančia trečiąja vakcinos doze.
Sakyčiau, labai svarbūs duomenys buvo gauti, ištyrus instituto darbuotojų antikūnų titrus, praėjus 6–7 mėnesiams po pilnos vakcinacijos nuo koronavirusinės infekcijos – daugumai darbuotojų (83 proc.) nustatytas mažas (<165 BAU/ml) antikūnų titras, kas sako, kad revakcinaciją sustiprinančia doze reikėjo pradėti kur kas anksčiau, tikrai nelaukiant 6 mėnesių.
Tenka tik apgailestauti, kad antikūnų titrai nustatomi tik vykdant mokslinius projektus arba už tyrimus pilnai turi apmokėti patys asmenys, kuriems rūpi jų sveikata. Pastoviai kalbėdami apie asmenis, priklausančius rizikos grupei, mes ne viską padarome, kad tie žmonės būtų maksimaliai apsaugoti nuo pakartotino užsikrėtimo SARS-CoV-2.
JAV Johnso Hopkinso universiteto mokslininkų studija akivaizdžiai parodė, jog imunosupresuoti asmenys turi 485 kartus didesnę tikimybę patekti į ligonines. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras nurodo, kad tarp visų hospitalizuotų pacientų net 44 proc. sudaro asmenys, kuriems yra imunosupresija. Vadinasi, sustiprinančioji vakcinos dozė jiems yra gyvybiškai svarbi.
PAR mokslininkas Davidas Thomsonas pateikė duomenis, kad po organų transplantacijos (taikant imunosupresinį gydymą) papildomas užsikrėtimas SARS-Cov-2 padidina mirtingumą 10 kartų. Todėl nenuostabu, kad Australijos Sveikatos apsaugos vadovas pateikė rekomendacijas, jog visi asmenys, kuriems taikomas aktyvus vėžio gydymas, kurie dėl kitų ligų gydomi imunosupresantais bei visi, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, kada išsivysto organų nepakankamumas, turi kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją ir gali gauti sustiprinančią (trečią) vakcinos dozę, praėjus 2–6 mėnesiams po pilnos vakcinacijos. Vadinasi, bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas, esant klinikinėms indikacijoms, gali skirti sustiprinantį skiepą net ir po 2 mėnesių.
Beje, Izraelis visuotiną revakcinaciją trečiąja doze pradėjo, praėjus 5 mėnesiams po antro skiepo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras, atsižvelgdamas į antikūnų titrų dinamiką po trečios (sustiprinančios) vakcinos dozės, jau patvirtino ir ketvirtą iRNR vakcinos dozę asmenims, kuriems taikomas aktyvus priešvėžinis gydymas, taip pat ligoniams po kaulų čiulpų bei organų transplantacijų, sergantiems AIDS, asmenims, pastoviai vartojantiems kortikosteroidus.
Labai norėtųsi, kad ir Lietuvoje būtų skiriamas didesnis dėmesys pacientams, priklausantiems rizikos grupei, kad šeimos gydytojas galėtų tikslingai nukreipti pacientus antikūnų titrams nustatyti bei nuspręsti, kada vakcinuoti trečiąja doze, o perspektyvoje ir ketvirtąja. Neabejoju, kad tai leistų išvengti ne tik dalies užsikrėtimų, bet sumažintų hospitalizacijų bei mirčių skaičių.
