Apie trečiąją dozę nuo koronaviruso praeitą savaitę laidoje „Delfi tema“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas ir ekspertų tarybos narys dr. Marius Strioga.

Kaip laidoje kalbėjo dr. M. Strioga, Europos vaistų agentūra savo oficialioje pozicijoje yra nurodžiusi, kad dėl trečiosios vakcinos nuo COVID-19 skyrimo turėtų spręsti kiekvienos šalies nacionalinė ekspertų taryba, atsižvelgiant į šalies epidemiologinę situaciją ir į pacientų skaičių, kuriems reikalingas gydymas ligoninėje.

„Vertinant šį kontekstą ir kaupiantis duomenims, kad po 6 mėnesių, vertinant antikūnų titrą kraujyje, apsauga silpnėja, buvo priimtas sprendimas dėl revakcinacijos. Trečia dozė nėra privaloma, bet žmonės, kurie jos nori, kurie įvertina savo riziką susirgti šia liga ir ją platinti, jie gali pasiskiepyti trečia doze. Šiuo metu nuspręsta, kad tam tinkama „Comirnaty“ vakcina“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.

Marius Strioga

Tiesa, tie žmonės, kurie skiepijosi „Janssen“ vakcina, po 6 mėnesių gali sustiprinti imunitetą ta pačia „Janssen“ arba „Comirnaty“ vakcinomis.

Jau yra žinoma, kad imunosupresiniams pacientams, turintiems lėtines ligas ir vyresnio amžiaus žmonėms imunitetas nusilpsta daug greičiau nei kitiems. Tad šioms žmonių grupėms trečioji dozė yra labai svarbi.

Antikūnų testo prieš trečiąją dozę atlikti nebūtina

Nors antikūnai nėra visapusis imuninio atsako prieš virusą parametras, bet jis lengviausiai pamatuojamas ir leidžia suprasti, kokiame lygyje yra mūsų imunitetas. Tačiau antikūnų tyrimas nėra būtinas ar rekomenduojamas prieš trečią vakcinos dozę. Pasak gydytojo, tam yra daug priežasčių.

„Visų pirma, matome tik vieną iš imuninės sistemos dalių. Antra, yra įvairių testų, kai kuriose laboratorijose tiriami antikūnai prieš visą S baltymą, kitose tik prieš baltymo dalį S1, o trečiose – prieš to baltymo dalies receptorių prijungiančią sritį. Ir orientaciniai titrai, pagal kuriuos galime vertinti apsaugos lygį artimiausiems mėnesiams, yra skirtingi. Dėl to atsiranda painiava. Jei žmogus nori individualiai atlikti testą, jis gali tai padaryti, tačiau konkrečių ribų, nuo kada jau reikia kitos dozės, dar tiksliai nėra.

Tačiau, jei testas BAU vienetais rodo, kad antikūnų yra virš 1000 ar net keli tūkstančiai, revakcinaciją galima atidėti ir atlikti tyrimą po kelių mėnesių“, – kalbėjo dr. M. Strioga.

Skiepijimas

Jei antikūnų titras yra tik kelios dešimtys ar šimtai, ypač, jei yra papildomų rizikos veiksnių, tokių kaip vyresnis amžius, antsvoris, diabetas, inkstų ligos ir panašiai, gydytojas pataria gauti trečią dozę.

„Moderna“ revakcinacijai nerekomenduojama

Kai kurie nuogąstauja, kad po trečiosios dozės šalutiniai reiškiniai bus dar stipresni nei po antros. Tačiau, pasak dr. M. Striogos, kaip rodo Izraelio ir kitų šalių duomenys, į revakcinaciją reakcijos nėra stipresnės nei buvusios prieš tai.

„Aišku, jei į pirmą vakcinaciją organizmas sureagavo audringiau, yra tikimybė, kad taip sureaguos ir į revakcinaciją. Bet jų išraiška buvo panašaus laipsnio. Tai viena iš priežasčių, kodėl buvo atsisakyta taikyti „Moderna“ vakciną revakcinacijai“, – sakė dr. M. Strioga.

Gydytojas paaiškina, kodėl dabar „Moderna“ vakcina nėra pats geriausias pasirinkimas revakcinacijai. Pasak jo, šiuo metu RNR kiekis, esantis šioje vakcinoje, yra labai didelis – 100 mikrogramų. Revakcinacijai, tai yra jau esamo imuninio atsako suaktyvinimui, tokia dozė yra per didelė.

„Net pati kompanija trečiai dozei tyrė perpus mažesnę, 50 mikrogramų dozę. Pilna dozė tikrai galėtų sukelti didesnes reakcijas, o jauniems žmonėms dar didesnę žalingų poveikių riziką. Dėl to buvo susilaikyta ir tol, kol nėra pusės vakcinos dozės, siūloma ją taikyti tik pirminei vakcinacijai“, – sakė pašnekovas.

Pfizer

Tyrimai rodo, kad po „Moderna“ vakcinos imuninis atsakas susidaro stipresnis ir tolygesnis nei po „Pfizer“, o apsauga mažėja nežymiai. Tačiau trečiai dozei ši vakcina yra per stipri. Nors iš pradžių Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija norėjo priimti, kad revakcinacijai galima „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcina, dabar šios minties atsisakyta. Tad revakcinacijai galima tik „Pfizer“, o tiems, kas gavo „Janssen“ vakciną – po 6 mėn. dar viena „Janssen“ dozė.

„Jauniems žmonėms, ypač vyrams, pirminei vakcinacijai labiau tinkama „Pfizer“ vakcina. Joje trigubai mažesnė veikliosios medžiagos koncentracija. Kadangi jaunų žmonių imuninė sistema apskritai gana intensyviai reaguoja, jiems pakanka ir šitos. Bet primygtinės rekomendacijos, kol nėra oficialių institucijų duomenų, nėra. Visgi, geriau jauniems vyrams rinktis „Pfizer“ vakciną“, – sakė dr. M. Strioga.

Rizikos grupėms skiepytis gali tekti kasmet

O kas įvyks, jei žmogus antikūnų dar turės pakankamai ir pasiskiepys trečia doze? Pasak dr. M. Striogos, tikriausiai nieko nenutiks, bet tai bus vakcinacija be tikslo: „Labiausiai tikėtina, kad nepakenks, nors gali būti stipresnės šalutinės reakcijos.“

„Jei antikūnų, matuojant BAU vienetais, yra keli tūkstančiai, tai revakcinuotis tiesiog netikslinga. Kam esant pakankamam imuniniam atsakui jį dar stimuliuoti. Jei žmogus nekarščiuoja, tai kam jam gerti vaistus nuo karščiavimo? Galimi šalutiniai vaistų poveikiai, bet tikslingumo tam nėra“, – sakė dr. M. Strioga.

Pfizer kurią vakciną nuo gripo

Pasak gydytojo, neatmestina, kad prireiks dar kelių vakcinos dozių, siekiant palaikyti nuolatinę apsaugą ir apriboti viruso dauginimąsi žmogaus organizme. Gali būti, kad ateityje, pavyzdžiui, sezoniškai, gal kartą ar du per metus, greičiausiai tik rizikos grupėms, gali tekti pasiskiepyti – kaip ir nuo gripo. Be to, tikėtina, kad vakcinos bus sukurtos nuo kelių viruso atmainų.

„Be to, ateina jau vaistai, kurie skiriami esant lengvai ar vidutinio sunkumo ligai, tiems žmonėms, kurie turi didelę riziką, kad liga baigsis mirtimi. Dabar jie laukia patvirtinimo. Tai dar vienas svarbus ginklas, kuris ateis padėti kovoje ir padės nuimti krūvį nuo ligoninių, reanimacijų ir sveikatos apsaugos sistemos, leistų teikti normaliai planines paslaugas. Bet tai neatstos vakcinacijos. Su vakcina stengiamės užbėgti ligai už akių, su vaistais stengiamės gesinti jau esantį gaisrą“, – sakė dr. M. Strioga.

Laidos pašnekovas ragino nepamiršti, kad nuo viruso geriausiai apsaugo kompleksinės priežastys, tad neturėtume pasikliauti tik vakcinomis arba tik vaistais. Kartu reikia nepamiršti kaukių, saugių atstumų, rankų plovimo ir panašiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės