Praėjusią savaitę Skandinavijos šalys viena po kitos pareiškė laikinai stabdančios skiepijimą „Spikevax“ vakcina dėl galimo jos šalutinio poveikio – padidėjusios širdies raumens uždegimo (miokardito) rizikos.
Viena pirmųjų apie sprendimą laikinai, iki gruodžio 1-osios, stabdyti „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso naudojimą, skiepijant jaunus suaugusiuosius, pranešė Švedijos visuomenės sveikatos agentūra.
Panašų sprendimą paskelbė ir Danija, Norvegija, Suomija. Pastarojoje šalyje nuspręsta, kad ši vakcina nebus naudojama jaunesnių nei 30 metų amžiaus vyrų skiepijimui.
Islandija praėjusį penktadienį visiškai nutraukė „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso naudojimą dėl padidėjusios širdies raumens uždegimo rizikos.
Tiesa, yra ir priešingų šios vakcinos vertinimų.
Štai „New York Times“ pranešė, kad „Moderna“ vakcina yra ypač geidžiama, nes, ko gero, suteikia geriausią apsaugą nuo koronaviruso. Ir prieš mėnesį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) paskelbtame tyrime teigiama, kad ši vakcina vakcina suteikia geresnę ilgalaikę apsaugą nuo hospitalizacijos nei „Pfizer“ ir „BioNTech“ pagaminta taip pat mRNR vakcina „Comirnaty“. Beje, tiek „Moderna“, tiek „Pfizer“ pagamintos vakcinos bus tos, iš kurių teks rinktis per revakcinaciją. Pirmadienį paskelbta, kad sustiprinančiąja vakcinos nuo koronaviruso doze artimiausiu metu planuojama skiepyti visus Lietuvos gyventojus.
Tad kuo ypatinga ši vakcina ir, ar iš tiesų jos keliamas širdies raumens uždegimo pavojus turėtų paskatinti stabdyti tam tikrų visuomenės narių skiepijimąsi ja?
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė profesorė Ligita Jančorienė sakė: „Miokarditas yra žinoma, kaip viena iš retų komplikacijų. Iš tų duomenų, kurie sukaupti, daugiau miokardito atvejų pasitaikė po informacinių mRNR vakcinų, daugiau po „Moderna“ vakcinos. Dažniau taip buvo po antrosios dozės“.
Kalbėdama apie Skandinavijos skubėjimą stabdyti skiepijimą „Moderna“ pagaminta vakcina, L. Jančorienė pastebėjo: „Skandinavai panašiai reagavo ir dėl „AstraZeneca“ problemų, kai buvo iškilęs trombozės ir trombocitopenijos klausimas. Vėliau sukaupta pakankamai duomenų, kad tokios komplikacijos tikrai retos“.
Profesorė užsiminė, kad klausimas dėl „Moderna“ vakcinos naudojimo buvo svarstytas ir Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryboje.
„Bet duomenų yra dar labai nedaug, todėl vargu, ar bus priimti kokie nors kategoriški sprendimai. Dabar vertėtų palaukti sprendimų dėl trečios dozės „Moderna“, galbūt bus nuspręsta skiepyti kita doze ir rinktis „Pfizer“, – atkreipė dėmesį ji.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė portalui „Delfi“ nurodė, kad iš viso VVKT gavo du pranešimus apie širdies raumens uždegimo atvejus, pasireiškusius „Spikevax“ vakcina paskiepytiems suaugusiems.
Vienas pranešimas gautas gegužę. Širdies raumens uždegimas nustatytas 19 metų vyrui, paskiepytam pirmąja „Spikevax“ vakcinos doze.
Birželį gautas pranešimas ir apie 55 metų vyrą, kurį ištiko miokarditas taip pat po pirmosios „Spikevax“ vakcinos dozės.
Iš viso iki rugsėjo 30 dienos VVKT gavo 528 pranešimus apie po šios vakcinos suleidimo pasireiškusius šalutinius poveikius. Iš jų – 25 vertinti kaip sunkios būklės.
„Daugiausiai pranešta apie karščiavimą, injekcijos vietos skausmą, galvos skausmą, bendrą silpnumą, rankos skausmą, šaltkrėtį, raumenų skausmą, injekcijos vietos paraudimą, galvos svaigimą, parestezijas (rankos, kojų, veido). Daugiau pranešimų pateikė moterys“, – patikslino A. Tautvydienė.
Pasidomėjus, ar ketinama atnaujinti rekomendacijas dėl šios vakcinos vartojimo, pašnekovė sakė: „Vakcina „Spikevax“ yra registruota centrinės registracijos būdu, jos informaciniuose dokumentuose kaip galimas retas šalutinis poveikis yra nurodytas miokarditas ir perikarditas.
Europos vaistų agentūra (EVA) nuolat stebi vaistų, taip pat ir vakcinų naudos ir rizikos santykį ir reikalui esant, atnaujina informaciją“.
