Per kasmetinį mokslinį suvažiavimą, skirtą tabako žalos mažinimui („4th Scientific Summit on Tobacco Harm Reduction“) Atėnuose, kuris vyko ir virtualiai, buvo nagrinėjama įvairių pasaulio šalių patirtis ir naujausi moksliniai tyrimai, susiję su tabako žalos mažinimu.
Renginys pritraukė daugiau negu 300 dalyvių iš daugiau negu 40 valstybių. Medicinos mokslo, žmogaus teisių, sveikatos politikos ir ekonomikos ekspertai aptarė skirtingus rūkymo žalos mažinimo aspektus ir pristatė įvairių tyrimų duomenis.
Renginyje pranešimus skaitę mokslininkai atkreipė dėmesį, kad ES su vėžiu kovoja dešimtmečius, tačiau taikomos priemonės neišsprendžia problemos – rūkymas vis dar išlieka dažniausia priežastis, kodėl gyventojai kenčia nuo vėžio. Skaičiuojama, kad su rūkymu siejama 27 proc. ligos atvejų. Tad mokslininkai jau kelerius metus kelia idėją, kad visos Bendrijos mastu būtina imtis papildomų priemonių ir atrasti efektyvesnių strategijų, kaip sumažinti tabako sukeliamą žalą ir išsaugoti gyvybes. Pernai ES buvo diagnozuota 2,7 mln. naujų vėžio atvejų, nuo ligos mirė per 1,3 mln. piliečių.
Įvardijo plano trūkumą
Kardiologijos profesorius ir suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininkas Ignatios Ikonomidis priminė, kad pernai vasarį paskelbtas ES planas yra politinis įsipareigojimas sumažinti vėžio susirgimų skaičių, atsižvelgiant į žalos mažinimo iniciatyvas. Pasak jo, Europos vėžio įveikimo plane neatsižvelgiama į elektronines cigaretes ir naujus tabako produktus, kurie skleidžia mažiau kenksmingų medžiagų negu įprastos tradicinės cigaretės. I. Ikonomidis konstatavo, kad su tokiu planu ES ignoruoja esamą situaciją, turimų klinikinių mokslinių tyrimų duomenis ir rinkos tendencijas, rodančias aiškius vartotojų elgsenos pokyčius.
Anot profesoriaus iš Graikijos, Europa turi atrasti savo santykį su alternatyviais tabako produktais – įvertinti bei susitarti dėl jų potencialo žalos mažinimo srityje. Mokslininko teigimu, dabartiniame plane nėra numatyta galimybių, kaip sumažinti žalą rūkančiųjų sveikatai, jeigu jie nenori ar negali atsisakyti žalingo įpročio.
Tarp mokslinių tyrimų ir politinių sprendimų – praraja
Bulgarijos nacionalinės pacientų organizacijos pirmininkas, daktaras Stanimiras Hasardžijevas akcentavo, kad didesnis dėmesys moksliniams tyrimams suteiktų daugiau vilties išeiti iš aklavietės, į kurią patenka rūkantys pacientai visoje Europos Sąjungoje. „Būtina aiškiai atsakyti į klausimą, ar rūkantieji turi teisę gauti informaciją apie alternatyvius gaminius. Juk šiems žmonėms yra puiki proga priimti gyvenimui svarbius sprendimus, atsižvelgiant į naujausių mokslinių tyrimų duomenis“, – pabrėžė pacientų organizacijos atstovas.
Antrindamas jam profesorius I. Ikonomidis pateikė pasaulio šalių pavyzdžių, rodančių, kaip realiais sprendimais įgyvendinama tabako žalos mažinimo politika, gaminiai yra diferencijuojami, valdoma jų pasiūla. Kaip rodo tyrimai, atitinkami sprendimai valstybėms nuo Skandinavijos iki Japonijos padėjo pagausinti cigarečių atsisakiusių gyventojų skaičių ir taip sušvelninti žalingo įpročio pasekmes visuomenės sveikatai. Anot eksperto, tabako kontrolės politikoje žalos mažinimas turėtų tapti trečia strategine kryptimi greta prevencijos ir metimo rūkyti programų.
Kaip sėkmės pavyzdys per renginį ne kartą buvo minima Švedija. Profesorius Karlas Fagerströmas išdėstė, kas Švedijos visuomenei padėjo pasiekti vienus geriausių rezultatų Europoje mažinant rūkymo žalą žmonių sveikatai.
Naujausiais Eurobarometro duomenimis, Švedijoje rūko vos 4 procentai gyventojų, kai ES keliamas tikslas yra sumažinti rūkančiųjų skaičių iki 5 procentų. Dėl to Švedijos gyventojai kur kas rečiau negu ES vidurkis kenčia ir miršta nuo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų, kurios tiesiogiai siejamos su tabako vartojimu. Anot mokslininko, taip nutiko todėl, kad Švedijos gyventojai prieš kelias dešimtis metų pradėjo nuo cigarečių pereiti prie kramtomojo tabako. Taip vartotojai išvengė kenksmingų medžiagų, kurios įkvepiamos su cigarečių dūmais. Tuo pačiu keliu vėliau pasuko Norvegija ir Islandija, kurios irgi pasiekė panašių rezultatų – atrado efektyvų būdą, kaip sumažinti susirgimų vėžiu skaičių.
Profesorius pateikė statistikos duomenis, kiek gyventojų miršta nuo su rūkymu susijusių ligų. Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 72 mirtys, kai Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 128 mirtys.
Naujausiu pokyčių pavyzdžiu mokslininkams tapo Naujoji Zelandija, įtraukusi žalos mažinimo koncepciją į savo sveikatos apsaugos strategiją. Nuo šiol Naujojoje Zelandijoje el. cigaretėms ir kaitinamojo tabako įrenginiams galios kitoks reguliavimas negu tradicinėms cigaretėms ir bus galima apie juos skleisti daugiau informacijos. Anot teisės aktų rengėjų, jų tikslas – kad kuo daugiau žmonių atsisakytų deginamo tabako produktų, kurie sukelia didžiausią žalą sveikatai.
Pasak K. Fagerstromo, Švedijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių patirtis turėtų praversti Europai – tobulinant ir įgyvendinant Europos vėžio įveikimo planą, nereikėtų iš naujo išrasti dviračio. Svarbu jau dabar pripažinti skirtingų produktų savybes ir skirtumus, kaip tai daro JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA).
Dėl to kardiologas dr. Dimitri Richteris iš Graikijos atkreipė dėmesį, kad tiek PSO vadovai, tiek ES politikai vis dar ignoruoja turimų klinikinių mokslinių tyrimų išvadas ir priimdami sprendimus neretai vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis. D. Richteris pridūrė, kad pagal griežtus FDA reikalavimus naujų produktų gamintojai agentūrai turi pateikti išsamius mokslinių tyrimų duomenis: cheminę analizę, toksikologinius ir klinikinius tyrimus, vartotojų elgesio studijas, įvedimo į rinką programą ir tolesnių veiksmų planą.
Planui – daugiau negu tūkstantis pataisų pasiūlymų
Tabako žalos mažinimo suvažiavime dalyvavusi Europos Parlamento narė Eva Kaili teigė išgirdusi ES pozicijai ir Europos vėžio įveikimo planui skirtą kritiką. Ji sakė, kad politikai visada turi laisvę rinktis, kaip priimti sprendimus – vadovaujantis mokslinių tyrimų duomenimis ar tiesiog informacija iš nepatikrintų šaltinių. E. Kaili pripažino, kad šiuo atžvilgiu net ir Europos Parlamente mokslu pagrįstos žinios ne visada laimi.
Kita vertus, europarlamentarė pabrėžė, kad tabako vartojimo tyrimai yra vienas iš ES prioritetų formuojant naują sveikatos apsaugos strategiją. Anot jos, būtina pagerinti ankstyvos ir tikslios diagnostikos galimybes, prevenciją, gydymą, pacientų priežiūrą ir sistemas, lemiančias sergančiųjų gyvenimo kokybę.
E. Kaili konstatavo, kad Europos vėžio įveikimo planas nėra baigtinis dokumentas ir gali būti tobulinamas. Pasak politikės, jau dabar yra siūloma per tūkstantį šio plano pataisų.
„Perėjimas prie mažiau žalingų tabako gaminių politikams yra sudėtingos diskusijos tema. Visi siekiame, kad Europos visuomenė būtų laisva nuo tabako. Tačiau būtent dėl to mums reikia daugiau mokslinių duomenų, atvirų diskusijų su mokslininkais, daugiau įsiklausymo ir supratimo. Negalime ignoruoti fakto, kad Europoje tabaką vartoja 25 proc. gyventojų. Privalome ieškoti sprendimų“, – sakė Europos Parlamento narė E. Kaili.
Politikų ir mokslininkų diskusijoje dalyvavęs medicinos profesorius Manuelis Pais Clemente iškėlė mintį, kad pastarųjų metų tyrimais abejojančios nacionalinės, ES ar PSO institucijos turėtų pačios organizuoti nepriklausomas studijas – skirti dalį lėšų, kurias dabar išleidžia su rūkymu susijusioms problemoms spręsti, pavyzdžiui, įvairioms komunikacijos kampanijoms.
„Metų metais mokslininkai atlieka tyrimus pagal pripažintas ir patvirtintas metodologijas. Tačiau jų darbo rezultatai nubraukiami iš karto, nes tyrimus užsakė pramonės įmonės“, – teigė M. P. Clemente.
