Tačiau registratorė, išgirdusi apie negalavimus, pasiūlė ją užrašyti trumpai telefoninei konsultacijai tik po savaitės.

„Sakau: „Man kraujas rodo uždegimą.“ O ji atsako: „Pas mus dabar tiek sergančių, kad jūs net neįsivaizduojate. Žmonės ir po kelias dienas laukia eilėje su 39 laipsnių temperatūra“, – pokalbį telefonu prisiminė Dalia.

Ne vienas žmogus skundžiasi, kad neįmanoma patekti pas gydytojus. Tą pastebi ir farmacininkai, pas kuriuos skuba pacientai pasikonsultuoti, netekę vilties užsiregistruoti pas šeimos gydytoją.

Portalo „Delfi“ pakalbinti skirtingų poliklinikų atstovai pripažįsta: dabar gydymo įstaigose išties smarkiai išaugo pacientų eilės. Dėl to kalta ne tik COVID-19 pandemija.

Laukti eilėje gali tekti 1–3 savaites

Vilniaus Antakalnio poliklinikos komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė sakė, kad, palyginti su vasaros laikotarpiu, šiuo metu – vėl rekordiniai pacientų srautai.

„Kylant susirgimų COVID-19 liga atvejams, šeimos gydytojai tampa itin užimti: kreipiasi daug karščiuojančių pacientų, konsultuojama dėl izoliacijos, papildomai plūsta klausimai dėl galimybių paso, kas nėra šeimos gydytojų kompetencija, ir dėl to jų užimtumas tampa kritinis“, – priežastis vardijo pašnekovė.

Antakalnio poliklinika
Foto: Antakalnio poliklinika

Antakalnio poliklinikoje dirba 77 šeimos gydytojai ir vaikų ligų gydytojai. Kad pavyktų pas juos patekti, gali tekti laukti nuo 1 iki 3 savaičių.

„Per kiek laiko galima patekti pas šeimos gydytoją, įtakos gali turėti gydytojų atostogos, ligos, išaugęs paslaugų poreikis, pavyzdžiui, dėl pažymų ugdymo įstaigoms išdavimo ir pan. Antakalnio poliklinikoje taip pat veikia budinčių gydytojų komanda, kuri pacientus priima ūmiam susirgus tą pačią arba kitą dieną“, – komentavo R. Vanagienė.

Šiuo metu Antakalnio poliklinikoje stipriai išaugo telefonu konsultuojamų pacientų skaičius.

„Nuotoliniu būdu konsultuojami peršalimo simptomų turintys pacientai, sergantys arba galbūt sergantys COVID-19 liga asmenys. Pokalbio metu gydytojas sprendžia, ar tokiam pacientui reikia atvykti į Antakalnio poliklinikoje įrengtą karščiuojančių pacientų priėmimo kabinetą, kad būtų detaliau ištirti, ar tęsti gydymą gali namuose.

Taip pat informuojame, kad dėl didelio visos poliklinikos personalo užimtumo gali būti sunku prisiskambinti. Pacientų prašoma supratingumo ir kantrybės – visi skambučiai registruojami, o pacientams perskambinama kaip įmanoma greičiau, todėl nėra būtinybės skambinti kelis kartus iš eilės. Taip pat pacientai turi galimybę užsiregistruoti pas gydytoją ar kitoms paslaugoms (pvz., COVID-19 tyrimams) internetu puslapyje www.antakpol.lt“, – priminė pašnekovė.

Konsultacija telefonu – tą pačią dieną

Vilniaus Žvėryno klinikos direktoriaus pavaduotoja Inesa Banevičienė portalui „Delfi“ taip pat teigė, kad pacientų eilės visų pirma susidarė dėl augančio susirgimų COVID-19 liga skaičiaus.

„Pagal įstatymą mes kiekvieną tokį pacientą turime konsultuoti kas 48 val.“, – sakė pašnekovė.

Daugėja ir peršalimo ligų, juolab kad vaikai grįžo į darželius, mokyklas, o ir peršalimo ligų sezonas šiemet – kaip niekada ankstyvas.

Prie išaugusių eilių prisidėjo ir prasidėjęs skiepijimas nuo gripo. Niekur nedingo ir planiniai skiepai, vaikų, nėščiųjų priežiūra.

„Ūmiai susirgusius asmenis mes aptarnaujame tą pačią dieną. Mūsų gydytojai dirba ir po darbo valandų, kai kurie pasirašinėja dokumentus net grįžę namo“, – tvirtino medikė.

Anot I. Banevičienės, į jų kliniką paskambinusiems pacientams iš pradžių pasiūloma nuotolinė konsultacija. Taip daroma ir dėl kitų pacientų saugumo – juk į kliniką pasitikrinti ateina ir nėščių moterų, kurioms susidūrimai su virusais, ypač koronavirusu, pavojingi.

„Neaišku, dėl kokios ligos žmonės kreipiasi: COVID-19, gripo ar peršalimo. Dėl to pirma darome nuotolinę konsultaciją. Gydytojas paskiria laiką, kada ateiti. Kiekvienas žmogus, jei jam reikia, ateina paskirtu laiku, – mes pacientus įleidžiame pro kitą įėjimą, jis yra visiškai atskiras ir veda į lauką. Prieš ateinant pacientui, gydytojas apsirengia, kaip ir priklauso pagal visus įstatymus, naudoja apsaugines priemones, ir tik tada jį priima“, – paaiškino I. Banevičienė.

Paklausta, per kiek laiko jų klinikoje realu patekti pas šeimos gydytoją, pašnekovė atsakė: „Tą pačią dieną pacientai gauna konsultaciją telefonu. Jeigu reikia, gydytojas pacientą pasikviečia į apžiūrą tą pačią dieną.“

Užplūdo tėvai su vaikais

Šeškinės poliklinikos Rinkodaros ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Kliučininkienė sakė: „Kiekvieną dieną dedame daug pastangų, kad kokybiškos medicinos priežiūros paslaugos poliklinikos pacientams būtų teikiamos laiku, deja, pastaruoju metu, kaip ir kiekvieną rudenį, pailgėjo eilės pas šeimos gydytojus.

Šeškinės poliklinika

Pas gydytojus specialistus eilės nepakito. Patekti pas juos vidutiniškai trunka 30 dienų, išskyrus kardiologus ir oftalmologus, kurių ruošiama nepakankamai ir kurių trūksta visoje Lietuvoje. Beje, siekdama nors kiek pagerinti esamą situaciją, Šeškinės poliklinika moka už kelių šių specialistų rezidentūrą. Baigę mokslus jie dirbs Šeškinės poliklinikoje.“

Paklausta, kodėl pas šeimos ir vaikų ligų gydytojus susidarė tokios eilės, L. Kliučininkienė sakė, kad viena iš priežasčių – tradiciškai, kaip ir kasmet tokiu metu, dėl profilaktinės sveikatos patikros ir vaiko sveikatos pažymų polikliniką užplūdę vaikai bei jų tėvai. Esą eilės susidaro, nors tokios pažymos galioja 12 mėnesių, o sveikatos profilaktika rekomenduojama rūpintis nuolat.

„Prasidėjus mokslo metams susiduriame su dar vienu reiškiniu: pandemijos įbaugintose mokyklose dėl mažiausių peršalimo simptomų ar paprasčiausios slogos prašoma konsultuotis su gydytoju. Ir, nors poliklinika pažymų dėl neatvykimo į ugdymo įstaigą neišduoda, gydytojai konsultacijas teikia: turi skirti laiko pačiai konsultacijai, sutvarkyti visus įrašus e. sveikatos sistemoje“, – pastebėjo L. Kliučininkienė.

Skambučių srautas išaugo dukart

Pašnekovė mato ir kitą išaugusių eilių priežastį. Dabar yra ruduo, tad gerokai padidėjo pacientų, sergančių ne tik COVID-19 liga, bet ir peršalimais, gripu bei kitomis sezoninėmis kvėpavimo ligomis, skaičius.

Pvz., epidemiologų duomenimis, 38-ąją šių metų savaitę, tai yra rugsėjo 20–26 dienomis, bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo 72 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pat metu sergamumo rodiklis tesiekė 34,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

„Ligų sezoną iškart pajutome ir mes: dvigubai padaugėjo skambučių bendruoju poliklinikos telefono numeriu. Todėl ir susiklostė situacija, kai per dieną pas šeimos gydytojus vidutiniškai užsiregistruoja vos ne dvigubai daugiau pacientų, nei yra numatyta šeimos gydytojo norma.

Beveik 60 proc. pacientų teikiamos tiesioginės konsultacijos, kiti konsultuojami telefonu. Iškart norėtųsi pabrėžti, kad telefonu teikiama nuotolinė konsultacija nėra šiaip pasikalbėjimas. Ir kokybiškai suteikti šią paslaugą gydytojui tikrai ne paprasčiau, nei konsultuoti tiesiogiai: paciento jis gyvai nemato, apie jo sveikatos būklę gali spręsti tik iš pasakojimo, o pacientas puoselėja teisėtus savo lūkesčius – nori išgirsti diagnozę, gauti gydymą. Žinoma, jeigu gydytojui reikia atlikti tyrimus ir diagnozę pasitvirtinti, pacientas kviečiamas atvykti į polikliniką“, – teigė Šeškinės poliklinikos atstovė.

Anot jos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas prioritetas teikiamas būtinajai pagalbai. Čia į pagalbą šeimos gydytojams ateina budintys gydytojai, pasitelkiami ir gydytojai rezidentai. Pacientai, kurie atitinka būtinosios medicinos pagalbos kriterijus, jos sulaukia tą pačią dieną.

„Dažniausiai tenka nusivilti tiems, kurie „netikėtai“ atranda, kad liko paskutinė nuolat vartojamų vaistų piliulė, o norėtųsi pas gydytoją patekti tiesiog šiandien. Nusivylimo nebūtų, jeigu pacientai būtų atsakingesni savo sveikatos atžvilgiu ir planuotų vizitus pas gydytojus“, – pridūrė L. Kliučininkienė.

Pastangas planuoti pacientų vizitus patiems gydytojams neretai sunkina nuolat kintanti epideminė situacija.

Prie padidėjusio gydytojų darbo krūvio, kartu pasunkėjus galimybei greitai patekti į konsultacijas, prisidėjo ir masinė vakcinacija nuo COVID-19 ligos.

„Nepaisant to, kad pacientus nuo šios ligos skiepijame pačioje poliklinikoje, iki šiol dalis mūsų slaugytojų – šeimos gydytojų komandos narių – vyksta skiepyti į „Litexpo“, kitas vakcinacijos vietas. Šiuo atveju be slaugytojų taip reikalingos pagalbos turi išsiversti šeimos gydytojai. O kur dar skiepai nuo gripo, kuriuos šiemet atsakingai renkasi dažnas savo sveikata susirūpinęs pacientas“, – sakė pašnekovė.

Eilės – dėl kelių priežasčių

Smarkiai išaugę pacientų srautai matomi ir Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje.

„Kokios to priežastys? Matyt, kompleksinės. Visų pirma, didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui šalyje, daugėjant ūmių viršutinių kvėpavimo takų uždegimo (peršalimo) simptomų turinčių pacientų kiekiui, gydymo įstaigos tai pajaučia pačios pirmos tiesiogiai didėjant besikreipiančių srautams. Jau šiuo metu šeimos gydytojų darbo krūviai viršija įprastus darbo krūvius, ir gydytojas per darbo dieną aptarnauja po 30–40 pacientų.

Taip pat reikia pažymėti, kad šiandien mums trūksta 3 šeimos gydytojų. Medikai, jų šeimos nariai taip pat serga, yra izoliuojami dėl jų kontaktų artimoje aplinkoje su COVID-19 užsikrėtusiais asmenimis.

Kitas gan svarbus veiksnys, kad gydymo įstaigų srautai tiesiogiai susiję su valstybės institucijų priimamais sprendimais. Štai 2021 m. rugsėjo 13 d., įsigaliojus privalomam galimybių pasui, per dieną sulaukėme net 4 tūkst. 966 pacientų skambučių, o įprastais pirmadieniais jų būna apie 3 300–3 500. Daugelis neskiepytų asmenų, siekdami gauti galimybių pasą, reikalavo pažymų, kad negali skiepytis, kad yra alergiški (pvz., katėms).

Šeimos gydytojų komandos dalyvauja skambinant pacientams, siekiant juos paraginti, įtikinti skiepytis, sprendžia socialines problemas įvairiems darbdaviams iš savo darbuotojų reikalaujant nedarbingumo pažymėjimų esant menkiausiems peršalimo simptomams, užuot suteikus jiems galimybę, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Reikia suprasti, kad visais šiais atvejais medikas negali ir nespėja priimti realių sveikatos problemų turinčių pacientų, nes turi spręsti dažnai agresyvių pareiškėjų paminėtus atvejus.

Reikia nepamiršti, kad sveikatos įstaigos siunčia savo slaugytojus į mobiliuosius punktus paimti PGR ėminių, į skiepų kabinetus įstaigos viduje. Karoliniškių poliklinikai, be kita ko, dar pavesta organizuoti ir „Litexpo“ vakcinacijos centro darbą – ten deleguoti daug slaugytojų, registratūros, administracijos darbuotojų. Visoms šioms papildomoms funkcijoms įgyvendinti reikalingi žmogiškieji ištekliai, o jų įstaiga negali sutelkti tuo pat metu aptarnaujant pacientus įstaigos viduje, todėl vietoje dirbančių darbuotojų krūvis dvigubėja“, – priežastis vardijo Karoliniškių poliklinikos direktorius Vismantas Matulas.

Paklaustas, kaip greitai įmanoma patekti pas medikus, pašnekovas sakė, kad yra šeimos gydytojų apylinkių, kur planinei konsultacijai pacientai gali patekti per 7 dienas.

„Tačiau turime pripažinti, kad yra sunkių, didelių apylinkių, dėl kurių dažnu atveju prisiregistravusių pacientų gali būti ir 1500–1700, todėl patekti gali užtrukti iki 2 ar kartais ir iki 3 savaičių.

Galime pasidžiaugti, kad pas tam tikrus gydytojus specialistus pacientai gali patekti kur kas greičiau, nei nustatytas maksimalus 1 mėn. terminas paslaugai suteikti, pvz., planinei konsultacijai pas gydytoją otorinolaringologą ir kardiologą galima patekti per 15 dienų, pas gydytoją endokrinologą – per 10 dienų, pas gydytoją odontologą – per 20 dienų, pas gydytoją oftalmologą ir neurologą tenka laukti ilgiau – apie 30 dienų“, – sakė V. Matulas.

Kam teikiamas prioritetas?

Poliklinikos vadovas paaiškino, kad pacientų patekimo pas gydytojus prioritetus reglamentuoja teisės aktai, kuriuose nurodyta, jog per 24 val. turi būti konsultuojami ūmiai susirgę pacientai, tad jie aptarnaujami pirmiausia.

„Skubos tvarka teikiame pagalbą pacientams, besikreipiantiems dėl būtinosios medicinos pagalbos. Deja, planinei konsultacijai norintiems užsiregistruoti pacientams konsultacijos gali tekti palaukti“, – paaiškino pašnekovas.

Šiuo metu 70 proc. Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytojų paslaugų ir 100 proc. gydytojų specialistų paslaugų teikiamos tiesioginio kontakto būdu. Dar 30 proc. šeimos gydytojo paslaugų teikiamos nuotoliniu būdu.

„Registracijos sistemoje visi šeimos gydytojo talonai iš anksto suskirstyti į tiesioginio kontakto ir nuotolinę konsultaciją santykiu 70 ir 30 proc. Papildomų pacientų registracijai dažniau kuriami nuotoliniai talonai ir faktinis konsultacijų santykis dienos pabaigoje būna 60 (50) tiesioginio kontakto ir 40 (50) nuotolinio. Gydytojai specialistai teikia paslaugas tiesioginio kontakto būdu, retais atvejais pakartotinos konsultacijos teikiamos nuotoliniu būdu“, – sakė V. Matulas.

Pašnekovas priminė, kad konsultacijai telefonu lygiai taip pat reikia skirti laiko ir atidėti visus už durų laukiančių pacientų priėmimus, nes darbuotojai juk negali vienu metu aptarnauti vieno paciento tiesiogiai, kito – nuotoliniu būdu.

„Norime padėkoti pacientams už kantrybę, supratimą, korektišką bendravimą ir labai tikimės, kad medikai sugebės atlaikyti dar vieną sunkų šaltąjį sezoną, įstaigoje neturėsime COVID-19 protrūkių ir neprireiks riboti paslaugų teikimo.

Deja, negalėsime patenkinti reikalavimų tų pacientų (ir esame įsipareigoję ginti medikų teises į saugias darbo sąlygas), kurie nori greičiau patekti, agresija, grasinimais, užgauliojimais mėgina išsireikalauti išskirtinių sąlygų ar palankaus mediko sprendimo dėl pažymų, pagrindžiančių negalėjimą skiepytis, išdavimo.

Norime būti suprasti, jog medicinos darbuotojui, ar jis būtų šeimos gydytojas, slaugytojas, registratorius ar valytojas, neatlaikius didelių darbo krūvių, pacientų, administracijos spaudimo ir išėjus iš darbo, problema neišsispręs, o tik dar labiau pagilės, todėl saugokime, gerbkime ir tausokime ant galimybių ribų dirbančius gydymo įstaigų darbuotojus“, – paragino Karoliniškių poliklinikos vadovas.