D. Žiogelis pasakojo, kad šį žmogų aptiko nagrinėdamas nesiskiepijusių anykštėnų sąrašus. Pasak D.Žiogelio, du kartus sirgusių anykštėnų yra nemažai, tačiau rekordininkas, tris kartus COVID-19 sirgęs asmuo – vienintelis.
Dėl kokių priežasčių gali taip nutikti, jog koronavirusu žmogus suserga ne vieną, o net kelis kartus?
Kai kurios ligos itin trukdo susidaryti imunitetui net ir po ligos
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis pasakojo, jog taip gali nutikti dėl itin silpnos imuninės sistemos, kuri antikūnus gamina vangiai, nesudaro pakankamos apsaugos ir nesugeba apsiginti nuo ligos.
„Žmonėms virš 65 metų imuninė sistema silpnėja. Taip pat rizikos grupėje dėl prasto imuniteto yra turintys onkohematologines ligas, tokias kaip kraujo vėžys, šiaip įvairias onkologines ligas, imunodeficitines būkles, diabetą ir panašiai.
Gali būti dėl to, kad šio žmogaus imuninė sistema labai silpna. Toks žmogus turėtų būtinai skiepytis, kad padėtų savo organizmui sudaryti imunitetą. O galbūt tai buvo tas žmogus, kuriam skiepytis uždraudė vaikai. Dabar dažnai taip būna. Senjorui pasiūlo atvežti vakciną į namus, o vaikai įkalba nesiskiepyti“, – svarstė prof. A. Ambrozaitis.
Kitas pašnekovas, užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas sakė, jog tikriausiai toks žmogus turi didelių problemų su imunine sistema.
„Ar dėl kokių nors lėtinių ligų, ar dėl genetinių savybių, galbūt dėl gyvenimo būdo – sunku pasakyti. Bet aišku, kad ne pas visus imuninė sistema formuojasi vienodai ir ne pas visus vienodai išsilaiko. Čia konkretus pavyzdys.
Pas vieną AIDS ligonę, kuri turėjo imunodeficitą, aktyvusis koronaviruso laikotarpis tęsėsi daugiau nei 200 dienų. Per tą laiką virusas jos organizme mutavo 32 kartus. Skiepai sulėtina viruso plitimą, todėl virusui mažiau galimybių mutuoti“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Didžiausią imunitetą, pasak prof. S. Čaplinsko, žmogus įgija persirgdęs ir po to pasiskiepijęs, tačiau sergant yra didžiausia rizika blogai baigčiai. Tam ir yra reikalingi skiepai, kad galėtume apsisaugoti su mažiausia rizika. Po ligos pasiskiepijus antikūnų titras išauga 10 kartų.
Tačiau tiek persirgus, tiek pasiskiepijus po truputį imunitetas blėsta ir, pasak pašnekovo, labai klaidinga galvoti, kad užtenka vienos vakcinos dozės visam gyvenimui.
Naujos atmainos labiau užkrečiamos, tad turimų antikūnų gali neužtekti
„Dabar matome daugiau pakartotinių infekcijų nei pirmaisiais pandemijos metais, o tai nebūtinai stebina“, – portalui health.clevelandclinic.org sakė Vaikų infekcinių ligų specialistas daktaras Frankas Esperis.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad COVID–19 pakartotinės infekcijos atvejai išlieka reti, tačiau įmanomi.
Daktaras F. Esperis išnagrinėjo pakartotinės infekcijos priežastis ir pateikė 4 pagrindinius aspektus, kodėl taip gali nutikti.
Pirma: pandemija vyksta jau kurį laiką ir keli šimtai milijonų žmonių, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu, dabar jau yra pasveikę. O imunitetas laikui bėgant blėsta, tad ir užsikrėstimų antrą kartą gali daugėti.
Antra: vakcinos sukeltas imunitetas laikui bėgant taip pat mažėja. Žmonėms, kurie buvo paskiepyti dar praėjusią žiemą, imunitetas jau dabar gali būti ganėtinai nusilpęs.
Trečia: mes patys nustojome būti tokie atsargūs, mat kelionės ir dideli renginiai sugrįžta, praėjo masinio budrumo dienos, kai visi atsakingai dėvėjome kaukes, plovėmės rankas ir laikėmės atstumo.
Ketvirta: nauji COVID–19 variantai yra daug labiau užkrečiami nei tie, kurie buvo per pirmąją koronaviruso bangą. „Šie variantai gali įveikti kai kuriuos esamus imunitetus, kuriuos žmonės sukūrė skiepijimo ar ankstesnės infekcijos metu“, – portalui health.clevelandclinic.org aiškino daktaras F. Esperis.
