Lietuvoje bent viena vakcinos doze šiuo metu yra pasiskiepiję per 72 proc. suaugusiųjų.

20,3 proc. respondentų teigė neturintys nuomonės dėl trečio skiepo, 18,7 proc. teigė, kad stiprinamąja vakcinos doze nesiskiepytų. 18,5 proc. nurodė, jog apskritai nesiskiepijo.

Atskleidžia tendencijas

Pasak „Vilmorus“ vadovo sociologo Vlado Gaidžio, įvertinus pasiskiepijusių šalies gyventojų dalį, galima sakyti, jog stiprinamąja doze skiepytųsi daugiau kaip pusė jų.

„Jeigu žiūrėtume, ar tie, kurie skiepijosi, linkę [skiepytis] trečiu skiepu, išeina daugiau negu pusė žmonių – apie 52 procentai nuo tų, kurie pasiskiepiję“, – BNS sakė V. Gaidys.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad ši apklausa veikiau parodo tendenciją, nes respondentai nebuvo klausiami, ar pasiskiepijo, bet patys galėjo pasirinkti vieną iš keturių variantų.

Respondentų, kurie nurodė, kad nesiskiepijo, dalis yra mažesnė, nei visuomenėje esanti nepasiskiepijusių dalis.

Pasak V. Gaidžio, tai galima paaiškinti tuo, jog dalies pasyviausių visuomenės narių apklausų metu nepavyksta pasiekti. Anot jo, tai galioja ne tik kalbant apie vakcinaciją, bet ir apklausiant žmones, ar rengiasi balsuoti rinkimuose.

V. Gaidžio teigimu, vertinant atskiras respondentų grupes, pastebėta, kad palankiau į sustiprinantį skiepą žiūri aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.

„Tarp besiskiepijusių yra daugiau tų, kurie skiepysis ir toliau, labiau linkę skiepytis akivaizdžiai pagyvenę, virš septyniasdešimt, turintys aukštąjį išsilavinimą, didžiųjų miestų gyventojai“, – sakė sociologas.

Dvejones kursto neapibrėžtumas

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad visuomenės dvejones dėl stiprinamosios dozės gali pakurstyti neapibrėžtumas: šiuo metu dar nėra žinoma, ar ji iš tiesų bus rekomenduojama visiems gyventojams ir po kiek laiko.

„Pradėjus visuomenę skiepyti, buvo kalbama, kad daugumos vakcinų bus dvi dozės, „Johnson & Johnson“ – viena, ir aš galiu suprasti, kad dalis visuomenės jaučiasi tarsi apgauta, nes buvo sakyta vienaip, o yra kitaip“, – kalbėjo profesorė.

A. Žvirblienė vylėsi, kad procentas palankiai žiūrinčių į trečiąjį skiepą augs, kai atsiras daugiau jį gavusių: tai taps įprastu ir žinomu dalyku.

„Jaunesni žmonės, kuriems gal prireiks revakcinacijos, jos greičiausiai prireiks vėliau, matydami vyresnių žmonių pavyzdį irgi lengviau priims tą klausimą. Manau, kad rezultatas, kuris dabar yra, nebūtinai toks bus pradėjus revakcinaciją, nes kartais bijoma tiesiog todėl, kad tai neišbandyta“, – sakė ji.

Dėl to, pasak profesorės, kaip gerą rezultatą galima vertinti tai, jog tarp vyriausių šalies gyventojų – 70-ies ir vyresnių – palankiai į revakcinaciją žiūri 53,7 proc. respondentų.

Svarbu suprasti priežastis

A. Žvirblienės vertinimu, ateityje siekiant, kad žmonės išlaikytų imunizaciją, svarbu suprasti, kas verčia dvejoti tą penktadalį respondentų, kurie nurodė esantys neapsisprendę.

„Tai rodo, kad tie žmonės nėra nusiteikę prieš, jiems galbūt trūksta daugiau informacijos“, – kalbėjo profesorė.

Ji akcentuoja, jog visuomenėje skiepų klausimu šiuo metu yra didelis susipriešinimas, todėl svarbu mėginti suprasti priežastis, kodėl tie žmonės nesiryžtų skiepytis.

Profesorė svarstė, jog tai gali būti dėl atsargumo.

„Kol nėra visiškai įsitikinęs, kad tai – būtina ar nepakenks, žmogus ir nepriima sprendimo arba atsargiai priima sprendimus. Gal tai ir paaiškintų tokį požiūrį visuomenės“, – sakė A. Žvirblienė.