Plaučių vėžį rado atlikusi tyrimus dėl širdies

Ponia Janina prisimena, kad plaučių vėžys jai buvo visiškai netikėta diagnozė: „Buvau gana sveikas vaikas, niekada nesirgau plaučių ligomis, net slogos paskutinius metus neturėjau. Nerūkau, negeriu, gyvenau tvarkingą gyvenimą ir staiga susirgau plaučių vėžiu.“

Į gydytojus ji kreipėsi praeitų metų rugpjūčio mėnesį, kaip pati sako, dėl visai kitų simptomų, nesusijusių su plaučių vėžiu.

„9 mėnesius vaikščiojau pas gydytojus, buvau išvežta su greitąja pagalba į ligoninę, man pasakė, kad nieko nėra, nieko nerado. Vaikščiojau pas visus gydytojus, kardiologė patarė atlikti širdies vainikinių kraujagyslių kompiuterinę tomografiją. Kadangi darinys buvo kairėje plaučio pusėje, prie pat širdies, jį pamatė ir iškart paskambino šeimos daktarui.

Janina Šniaukštienė
Foto: Stop kadras

Be to, visai neseniai mano brolis pasakė, kad irgi serga plaučių vėžiu. Tėvelio brolis prieš 32 metus mirė nuo plaučių vėžio. Kiti du broliai mirė tremtyje būdami mažiukai, taip pat nuo plaučių ligų. Pradėjau klausti gydytojo, kad galbūt ir man tokia liga. Praeitų metų sausio 13 dieną buvo darytas plaučių rentgenas, jis nieko neparodė. Po metų ir 4 mėnesių vėžinis darinys jau buvo 4 cm dydžio. Po kurio laiko buvo atlikta operacija, dabar vykdoma chemoterapija“, – pasakojo moteris.

Plaučių vėžys – labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje šia klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų. Dažniausiai liga aptinkama pavėluotai.

Didelė klaida į prevencijos programą įtraukti tik rūkančius

Kaip spaudos konferencijoje pasakojo Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos prof. Edvardas Danila, 20 metų rūkantis žmogus yra 10-15 metų senesnis biologiniu savo amžiumi, nei įrašyta pase. Dar daugiau – jis jau tikriausiai turės lėtinių ligų.

„Pridėkite prie jo amžiaus dar apie 10-15 metų. Jei jam dabar 60, biologinis jo amžius bus apie 70, taip pat jis turės lėtinę gretutinę širdies ligą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Šie ligoniai numiršta greičiau nuo gretutinių ligų nei dėl plaučių vėžio“, – liūdnus faktus dėstė profesorius.

Edvardas Danila
Foto: Organizacijos nuotr.

Tad, pasak jo, milžiniškas proveržis būtų bet kokia prevencinė plaučių patikros programa, bet labai svarbios yra ir detalės. Šiuo metu siūloma į prevencinę programą įtraukti tik rūkančius asmenis, o tai, profesoriaus teigimu, būtų didelė klaida.

Mat dažnai pamirštama ta žmonių grupė, kurie niekada nerūkė arba rūkė pasyviai ir ne savo noru, tačiau vis tiek susirgo vėžiu.

„Tokių žmonių yra nemažai ir dauguma programų jų neįtraukia į patikras, todėl nematome viso paveikslo. Jau dabar yra pakankamai duomenų, kad tokios patikros programos, kai orientuotos į ribotą asmenų grupę, nėra tokios veiksmingos, tai yra neišspausta tiek, kiek galima tikėtis.

Buitinė situacija – rūkantis vyras ir nerūkanti žmona, abiem po 60 metų. Vyras kartais parūko virtuvėje, balkone. Kartas nuo karto vyrui bus pasiūloma nueiti į prevencinę programą, bet žmonai tas pasiūlymas negalios. Vyrui patikra bus atlikta keliasdešimt kartų, moteriai nė vieno karto. Po kurio laiko vėžiu susirgti didelę tikimybę turi moteris, nes moterų organizmas daug imlesnis rūkymui. Dauguma serga vėžiu iki tol, kol jis nustatomas, penkerius ar šešerius metus. Tačiau jei tokiam žmogui pasakysi, kad jis tiek serga, o jam nė karto per tuos metus nebuvo siūlyta pasitikrinti prevenciškai? Na, patys suprantate“, – apie siūlomos programos trūkumus kalbėjo prof. E. Danila.

Gydytojo teigimu, sunku pasakyti, kokios tendencijos dėl plaučių vėžio bus toliau. Esame vidutinio išsivystymo šalis, bet nuolat einame link labiau išsivysčiusių. Tose šalyse, pasak prof. E. Danilos, matomos aiškios tendencijos, kad plaučių vėžys yra kone pirmose vietose pagal mirties priežastis tiek vyrams, tiek moterims.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Kai mėginama suvesti rezultatus su rūkymu, jie nesusiveda, nes tos labiau išsivysčiusios šalys mažiau rūko. Bet vėžio nemažėja. Kodėl? Klimatas keičiasi, oro užterštumas didėja, tai vienas iš veiksnių. Todėl prevencijos programos negali būti taikomos tik rūkantiems“, – sakė gydytojas.

Jei vėžys aptinkamas anksti, kai kurie visiškai pasveiktų

„Plaučių vėžys jaunėja, daugėja juo sergančių moterų ir niekada nerūkiusių asmenų. Daugelio užsienio šalyse atlikti tyrimai paskatino aktyvias medikų ir visuomenės diskusijas dėl plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programų būtinumo. Esu įsitikinusi, kad ir Lietuvoje yra labai svarbu kuo greičiau inicijuoti ir papildyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų prevencinių programų sąrašą plaučių vėžio patikromis”, – sakė spaudos konferenciją organizavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Mariaus Žemaičio, jei mažų dozių kompiuterinės tomografijos metodu tiriami rizikos grupės žmonės – rūkantys ar rūkę anksčiau bei vyresni kaip 55-erių, mirtingumas nuo šios ligos sumažėja keliasdešimčia procentų. Jei pavyktų plaučių vėžį aptikti anksti, kai kurie žmonės įgytų ir šansą visiškai pasveikti.

Plaučių vėžys
Foto: Shutterstock

Ypač didelę naudą, pasak gydytojo, duoda moterų plaučių vėžio patikros tyrimas. Yra duomenų, kad taikant plaučių patikros programas mirtingumas sumažėja net iki 50-60 proc.

„Nors pasaulinės sergamumo tendencijos visame pasaulyje išlieka gąsdinančios, mokslo pažanga teikia vilties. Tačiau blogiausia, kad šiandien nėra profilaktinės patikros būdų, kurie padėtų pagerinti plaučių vėžio išaiškinamumą“, – apgailestavo prof. M. Žemaitis.

„2020 m. Europos radiologų draugijos ir Europos respiratologų (pulmonologų) draugijos bendrasis pareiškimas skatina ir nurodo gaires kiekvienoje Europos šalyje pradėti vykdyti ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programą, atsižvelgiant į šalies ypatumus. Įvertinęs į daugelio šalių, ypač išskirtinai teigiamą Japonijos patirtį, neabejoju, kad vykdoma valstybiniu lygmeniu (kartu su aktyvia kova prieš rūkymą) ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programa padėtų išsaugoti daug gyvybių“, – teigė prof. E. Danila.