Tačiau laikui bėgant tarp pacientų grupių atsiranda smulkių „Pfizer Inc.-BioNTech SE“ ir „Moderna Inc.“ vakcinų skirtumų. Viename nedideliame JAV tyrime nustatyta, kad „Pfizer“ vakcina paskiepytų žmonių, ypač vyresnio amžiaus grupėje, organizmuose antikūnų mažėja. Didesnis Belgijos tyrimas atskleidė, kad „Moderna“ vakcina galimai pagamina daugiau antikūnų nei „Pfizer“.

Tačiau ką visa tai reiškia realybėje – vis dar neaišku. Nors pasaulyje jau sušvirkšta milijardai vakcinų dozių, mokslininkai vis dar stengiasi suprasti niuansus, kiek laiko trunka apsauga ir kaip ji gali skirtis kiekvienu individualiu atveju.

Atsakymų į šiuos klausimus radimas – esminis žingsnis siekiant nustatyti, kam gali prireikti revakcinacijos, ypač vyresnio amžiaus grupėje ir tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Labiau užkrečiama delta atmaina, kurios paplitimas sutapo su tam tikru vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, padidino susirūpinimą ir paskatino vyriausybes pradėti siūlyti trečiąją dozę. Maisto ir vaistų administracija rugsėjo 17 d. išgirs viešus argumentus dėl to, ar tęsti revakcinaciją „Pfizer“ vakcinomis.

Vakcinos nuo koronaviruso
Foto: Shutterstock

Daugiausia dėmesio skiriama antikūnams, kurie tėra viena iš imuninės sistemos gynybos priemonių. Viena teorija apie „Moderna“ vakciną yra ta, kad ji pagamina daugiau antikūnų, nes sušvirkščiama didesnė dozė, o antroji dozė skiriama savaite vėliau nei „Pfizer“.

Tačiau antikūnai yra tik vienas imuniteto komponentas ir neaišku, ar pats svarbiausias, ypač žvelgiant į perspektyvą.

„Ar žinome, koks antikūnų lygis apsaugo nuo „Covid“? Esmė ta, kad vis dar nežinome“, – penktadienio pokalbyje su žurnalistais sakė „Moderna“ vyriausiasis medicinos vadovas Paulas Burtonas. Visgi „Moderna“ bandymų duomenys rodo, kad trečia dozė praėjus šešiems mėnesiams nuo antrosios grąžina antikūnų lygį „atgal į komforto zoną“, matytą pradinio trečiojo etapo bandymų metu.

Imuninė atmintis

Neskaitant trumpiau veikiančių antikūnų, „Covid“ vakcinos taip pat paskatina ilgalaikę imuninės sistemos atmintį. Panašu, kad ši atmintis laikui bėgant auga ir vis sėkmingiau gamina antikūnus, kovojančius su naujomis viruso atmainomis. Šią ilgalaikę apsaugą, kuri apima vadinamąsias T ląsteles ir atminties B ląsteles, išmatuoti laboratorijoje sunkiau nei antikūnus. Tačiau manoma, kad ji vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią sunkiai ligai ir hospitalizacijai.

Tačiau praėjus mažiau nei metams nuo vakcinų kampanijos pradžios, daugelis tyrimų tebėra sutelkti į vakcinų pagaminamus antikūnus, kurie padeda sumedžioti ir pažymėti įsibrovusį patogeną, kad jį užsipultų likusi imuninės sistemos dalis.

Antikūnai
Foto: Shutterstock

Nedidelis JAV tyrimas stebėjo slaugos namų pacientų ir darbuotojų grupes, gavusias dvi „Pfizer“ vakcinos dozes. Nustatyta, kad laikui bėgant abiejose grupėse antikūnų lygis sumažėjo. Tačiau 120 tyrime dalyvavusių slaugos namų gyventojų, kurių amžiaus vidurkis buvo 76 metai, tyrimo pradžioje turėjo kur kas mažesnį antikūnų kiekį nei jaunesni darbuotojai.

Per keletą mėnesių „jie atsiduria dar blogesnėje padėtyje“, teigia infekcinių ligų gydytojas ir medicinos profesorius Davidas Canaday iš Case Western Reserve universiteto Klivlende, Ohajuje, vadovavęs tyrimui, kurio rezultatai buvo neoficialiai paskelbti rugpjūčio pabaigoje.

Praėjus dviem savaitėms po antrosios inokuliacijos, 16 proc. slaugos namų gyventojų (prieš skiepijimą nesirgusių „Covid“) antikūnai nusmuko žemiau aptikimo lygio. Praėjus šešiems mėnesiams po vakcinacijos, 70 proc. antikūnų lygis buvo labai žemas. Priešingai, tik 16 proc. iš 64 jaunesnių darbuotojų po šešių mėnesių turėjo tokį žemą antikūnų lygį.

„Praradus šitiek antikūnų, apsauga neabejotinai smarkiai sumažės“, – teigia D. Canaday. Tačiau mažai tikėtina, kad toks praradimas reikš nulinę apsaugą.

Antrasis tyrimas palygino antikūnų lygį tarp 167 Virdžinijos universiteto sveikatos sistemos darbuotojų, imunizuotų „Modernos“ arba „Pfizer“ vakcina. Antikūnų kiekis po antrosios vakcinos buvo maždaug 50 proc. aukštesnis žmonėms, kuriems buvo įšvirkšta „Moderna“, ketvirtadienį pranešė mokslininkai laiške „Jama Network Open“.

Subtilūs skirtumai

Tačiau tyrėjams pradėjus labiau gilintis, buvo nustatyta, kad skirtumas iš esmės paaiškinamas silpnesniu 50 metų ir vyresnių žmonių atsaku į „Pfizer“ vakciną, teigia Jeffrey Wilsonas, Virdžinijos universiteto imunologas ir tyrimo bendraautorius. Su „Moderna“ antikūnų atsakas po dviejų dozių pagal amžiaus grupes beveik nesiskyrė.

„Tarp „Pfizer“ ir „Moderna“, matyt, esama nedidelių skirtumų, – sako J. Wilsonas. – Ar tai turės kliniškai reikšmingos įtakos apsaugai nuo viruso, kol kas sunku pasakyti.“

Antikūnai
Foto: Shutterstock

Virdžinijos universiteto išvados iš esmės sutampa su didesniu tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau nei 1600 Belgijos ligoninės darbuotojų ir kuris nustatė, kad žmonės, kurie gavo „Modernos“ vakciną, turėjo vidutiniškai dvigubai daugiau antikūnų nei tie, kurie gavo „Pfizer“. Tačiau Belgijos tyrimas, kuris pirmadienį buvo paskelbtas „Journal of the American Medical Association“, parodė, jog „Moderna“ pagamino didesnį antikūnų kiekį visose amžiaus grupėse.

Nė vienas iš šių tyrimų nevertino, ar mažiau antikūnų laikui bėgant reiškia menkesnę apsaugą. Tačiau išplitus delta atmainai, nauji duomenys vis dažniau rodo prastesnį skiepų apsaugos lygį. Vis dažniau pranešama apie proveržius sukeliančias infekcijas, kai suserga paskiepytas asmuo.

Apsauga nuo sunkios ligos ir hospitalizacijos – svarbiausia skiepų nauda visuomenės sveikatai – iš principo ir toliau išliko stipri.

„Nepastebime, kad ligoninės prisipildytų pasiskiepijusių žmonių, – sako Saskačevano universiteto Skiepų ir infekcinių ligų organizacijos virusologė Angela Rasmussen. – Dažniausiai matome neskiepytus žmones, kurie vis dar sudaro pagrindinę naujų atvejų dalį.“