Per praėjusias dvi savaites milijonui Lietuvos gyventojų teko beveik 45 mirtys nuo COVID-19. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo trečia Europos Sąjungoje. Šią savaitę, naujausiais duomenimis, Lietuva pagal mirtingumą iš trečios vietos pakilo į antrą. Apie tai, kodėl Lietuvoje nuo koronaviruso miršta tiek daug žmonių, laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Seimo sveikatos reikalų komiteto nare Jurgita Sejoniene ir Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovu docentu Tomu Tamošuičiu.

Didelį mirtingumą gali lemti netiksli statistika ir prasta lietuvių sveikata

Pašnekovų teigimu, sunku būtų įvardinti vienintelę priežastį, kuri nulėmė tokius mirtingumo skaičius. Gydytojas doc. T. Tamošuitis pastebi, kad mirčių skaičius ir pačios mirtys nuo COVID-19 ligos yra tiesiogiai susijusios su šios ligos klastingumu. Kuo daugiau naujų užsikrėtimų – tuo daugiau mirčių.

„Žinome, kad apie 10 proc. ligos atvejų tampa sunkūs, o kai sunki ligos eiga – žmogus patenka į intensyvią terapiją. Čia išgyvenamumas yra gerokai prastesnis nei gydantis namuose ar skyriuose. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad Lietuvoje neturime kažkurio iš patvirtintų gydymo metodų kaip kitose Europos ar pasaulio šalyse. Esame Europos Sąjungos šalis ir turime visas galimybes gydyti savo piliečius geriausiais būdais“, – kalbėjo docentas.

Tomas Tamošuitis
Foto: Organizatorių nuotrauka

Analizuojant šią statistiką, pasak mediko, reikia labai detaliai pažiūrėti, kaip ji sudaryta. Svarbu, kaip Lietuvoje registruojamos mirtys nuo koronaviruso ir kas atsispindi statistikoje. Pašnekovas pastebi, kad tokius didelius mirštamumo skaičius gali lemti ir statistiniai netikslumai.

„Pradėjus jūsų kolegoms domėtis dideliu mirštamumu, mums patiems kilo klausimas, kodėl taip yra. Aš pasitariau ir su kolegomis iš kitų ligoninių, intensyvios terapijos skyrių ir mums tie skaičiai iš tikrųjų gana stipriai „nesueina“, palyginti su tuo, ką paskelbia tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos statistika.

Stacionaruose šių pacientų tiek daug mirusių nėra. Gali būti, kad mirties liudijimai yra išduodami šeimos gydytojų tiems žmonėms, kurie miršta namuose arba slaugos namuose. Tačiau stacionaruose tokio didelio mirtingumo nesugebame rasti. Greičiausiai yra statistinių skaičiavimų neatitikimai“, – sakė Kauno klinikų gydytojas.

Dar vienas svarbus aspektas – lėtinės ligos, kurių lietuviai turi tikrai labai daug. Pasak mediko, esame vieni prasčiausiai valdančių širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas.

„Galbūt tai atspindi ir bendrą sveikatos sistemos funkcionalumą ir žmonių požiūrį į savo sveikatos būklę, sveikatos kultūrą, nepasitikėjimą medicina“ – galimas priežastis dėstė doc. T. Tamošuitis.

Dar viena problema – medicinos personalo trūkumas

Seimo narė Jurgita Sejonienė taip pat pateikė keletą galimų priežasčių. Pasak jos, prisidėti prie blogos statistikos gali ir prasti vyresnio amžiaus žmonių vakcinacijos rodikliai. Taip pat tai, kad galbūt ne visų mirčių pagrindinė priežastis buvo koronavirusas. Gali būti, kad koronavirusas tik pasunkino kitų ligų eigą, tačiau netapo pagrindine mirties priežastimi.

Jurgita Sejonienė

„Dažniausiai miršta vyresnio amžiaus pacientai. Atsiliekame šioje amžiaus grupėje pagal vakcinaciją, kuri padėtų išvengti sunkios ligos ir mirties. Gerai, kad pasiskiepijo jauni žmonės, bet reikia gerinti vyresnių žmonių vakcinaciją. Lietuvoje dėl vakcinų skeptiškai nusiteikusių yra daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Reikia, kad jaunesni gyventojai paragintų pasiskiepyti savo senjorus“, – kalbėjo J. Sejonienė.

ECDC duomenimis, Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje sergamumo rodikliai didesni nei Lietuvoje, nors mirčių ten mažiau nei Lietuvoje. Visgi pastebima, kad šiose šalyse vyriausiųjų gyventojų skiepijimo rodikliai yra geresni nei mūsų.

Pašnekovė taip pat pastebi dar vieną didelę problemą.

„Mes tikrai turime daug lovų ligoninėse, bet ne jos gydo pacientą, jį gydo darbuotojai. Kur Lietuva atsilieka, tai slaugytojų ir medicinos darbuotojų skaičiumi. Mes turime labai kompetentingus specialistus, gydytojus, reanimatologus, bet neturime darbo rankų, neturime slaugytojų. O intensyvi slauga šiems žmonėms yra labai svarbi“, – sakė Seimo narė.

Atidaryti mobilūs skiepų punktai, kurie atvažiuoja net iki Palangos tilto, pasak pašnekovės, labiau veikia jaunus žmones. Dabar, norint paspartinti vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją, bus pradėta skiepyti poliklinikose, šeimos gydytojų kabinetuose, vaistinėse, net namuose. Pradėtas pilotinis projektas, kurio metu kartu su paštininku į namus turėtų atvykti ir slaugytoja, kad žmogus turėtų galimybę pasiskiepyti namuose.

Medikų skiepijimas trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze Kauno klinikose
Foto: Kauno klinikos

J. Sejonienė ragina jaunesnius žmones paskatinti savo senjorus giminaičius skiepytis, padėti jiems išsklaidyti abejones ir įtikinti, kad kiekviena diena, praleista su jais, yra svarbi, o lėtinės ligos yra tik dar svarbesnis argumentas vakcinacijai.

Pacientų amžiaus vidurkis reanimacijoje yra apie 60 metų

Pasak docento, pacientų amžius, palyginti su kitomis pandemijos bangomis, itin smarkiai nesikeičia. Pacientų amžiaus vidurkis intensyvios terapijos skyriuose yra apie 60 metų.Vis dėlto pastebima, kad reanimacijoje atsiduria šiek tiek daugiau jaunesnių žmonių, nei būdavo prieš tai.

„Bet išlieka ta pati tendencija, kad sunkiausiai serga tie žmonės, kurie turi daug lėtinių ligų, yra vyresnio amžiaus. Arba, net jei yra šiek tiek jaunesni, 40-50 metų, vis tiek turi gana daug rizikos faktorių ir šie rizikos faktoriai yra gana aiškūs. Tai yra nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas. Nemažai žmonių turi antsvorio ir rūko, atrodo, viskas gerai, kol nesuserga tokia liga kaip koronavirusas.

Pradinė skiepijimo banga, kai buvo vakcinuojami vyresni žmonės, ji suveikė. Nuo pavasario vidutinis amžius buvo gerokai sumažėjęs, tačiau vėliau skiepijimas labai sulėtėjo. Prasti rezultatai tarp 70-80 metų žmonių, o jie dažniausiai ligoninėse ir miršta“, – sakė doc. T. Tamošuitis.

Foto: Vidmantas Balkūnas

Jaunų ir be lėtinių ligų žmonių mirčių nuo koronaviruso pasitaiko itin retai. Tačiau tokių atvejų, pasak gydytojo, tikrai būna.

„Tai labai išskirtiniai atvejai ir mes, visi gydytojai, kiekvieną tokį atvejį atsimename. Dažniausiai net ir jauni žmonės, kurie miršta, turi lėtinių ligų, rizikos faktorių ar genetinių ligų. Visiškai sveikų žmonių, tuo labiau paskiepytų, intensyvios terapijos skyriuose iš esmės nematome“, – kalbėjo pašnekovas.

Mediko teigimu, yra aiški tendencija, jog neskiepyti žmonės serga pačiomis sunkiausiomis formomis ir jiems daug dažniau prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos. Tačiau vien patekimas į intensyvią terapiją yra daug dažnesnis tarp neskiepytų. Skiepyti žmonės, patekę į reanimaciją, sudaro tik 10 proc. ir jie turi didelių sveikatos problemų.