Europoje situacija nežymiai gerėja, Lietuvoje – priešingai
„Paskutinius porą mėnesių sergamumas Europos Sąjungos šalyse buvo padidėjęs, tačiau šiuo metu jis išlieka gana stabilus ir šiuo metu matosi tokia nežymi lyg ir mažėjimo tendencija.
Tačiau Lietuvoje mes turime kiek kitokią situaciją, ypatingai paskutinėmis dienomis registruojami kur kas didesni skaičiai. Šios dienos skaičiai jau perkopė tūkstantį – vakar buvo registruoti 1298 nauji atvejai“, – pastebėjo L. Ašoklienė.
Epidemiologė pasakojo, kad šiuo metu Lietuvoje pasikeitė sergamumo rodikliai pagal amžiaus grupes: „Jeigu vasarą turėjome daugiau sergančių jaunų žmonių, paskutinėmis savaitėmis daugėja asmenų virš 50 metų“.
Per dieną Lietuvoje vidutiniškai registruojami 924 nauji koronaviruso atvejai, teigiamų testų dalis sudaro 5,9 proc. Pastarasis rodiklis, anot L. Ašoklienės būtų geras, jeigu jis būtų mažesnis nei 4 proc.
14 dienų sergamumo rodiklis šiuo metu siekia 415 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
Kada sutriktų planinių paslaugų tiekimas?
Situacija ligoninėse išlieka įtempta ir kasdien hospitalizuotų asmenų skaičius didėja.
Iš viso šiuo metu ligoninėse guli 863 hospitalizuoti asmenys. Iš jų 80 guli reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS).
„Diskutuojant su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, apie 1000 užimtų lovų ir apie 90–100 užimtų RITS lovų nepaveikia planinių paslaugų. Kitu atveju jau reikėtų didinti lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita“, – paaiškino L. Ašoklienė.
Apžvelgdama bendrą situaciją ligoninėse epidemiologė pasakojo, kad hospitalizacijų daugėja atskiruose regionuose, ypatingai Klaipėdos ir Šiaulių.
„Išplitus delta atmainai, jeigu anksčiau turėjome tarpą tarp sergamumo pakilimo ir hospitalizacijų augimo, tai dabar didėjant sergamumui didėja ir hospitalizacijų skaičius.
Bendrai šiuo metu užimta apie 70 proc. lovų, tačiau šį skaičių reikėtų vertinti atsargiau, kadangi, didėjant lovų užimtumui, paprastai tų lovų padidinama, siekiant išlaikyti tą užimtumo procentą“, – kalbėjo L. Ašoklienė, atkreipusi dėmesį į tai, kad pagal regionus tas užimtumas yra ne vienodas.
Per savaitę mirė 97 asmenys, tarp jų – ir skiepyti
Epidemiologė atkreipė dėmesį ir į mirtis – dar vieną nerimą keliantį rodiklį. Pastarosiomis savaitėmis mirčių skaičius auga. Vien per pastarąją parą nuo COVID-19 mirė 16, o su COVID-19 – 20 asmenų. Dauguma jų – vyresni, tik jų vienas priklausė 41–50 metų amžiaus grupei.
„Pagal praeitos savaitės duomenis, mirė 97 asmenys. Iš jų – 17 buvo pilnai paskiepyti, tačiau absoliuti jų dauguma turėjo kažkokių lydimųjų ligų: onkologinių ar hematologinių problemų“, – teigė L. Ašoklienė.
Epidemiologė palygino Lietuvos mirtingumo rodiklus su vidutiniu Europos: „Lietuvos mirtingumo rodiklis šiuo metu yra tris kartus didesnis“.
Juoduoja 16 savivaldybių
Kaip minėta, savivaldybėse sergamumo koronavirusu situacija yra netolygi.
„Lietuva pagal rodiklius bendrai yra raudonoje zonoje, tačiau mes šiuo metu turime 16 savivaldybių, kurios yra patekusios į juodąją zoną. Tai reiškia, kad sergamumo rodikliai ten – didesni nei 500 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per 14 dienų.
Bendrai šiose savivaldybėse sergamumo rodiklis svyruoja nuo 550 iki 1400 atvejų“, – sakė L. Ašoklienė.
Pasipylė protrūkiai ugdymo įstaigose
Apžvelgdama aktualius protrūkius epidemiologė sakė, kad didžiausią dalį sudaro šeiminiai, nedideli protrūkiai.
„Kalbant apie įmones ir įstaigas, šiuo metu turime aktualius 274 protrūkius.
Pagal praeitos savaitės duomenis, prasidėjus ugdymo procesui, pradėjome registruoti protrūkius ugdymo įstaigose – iš viso tokių protrūkių praeitą savaitę buvo 32.
27 protrūkiai buvo gamybos sektoriuje, 24 – prekybos ir paslaugų sektoriuje. Kitose sektoriuose kiek mažiau“, – komentavo L. Ašoklienė.
Kritika valdantiesiems
Seimo Sveikatos reikalų komisijos narys, priklausantis Lietuvos regionų frakcijai, Remigijus Žemaitaitis, išklausęs epidemiologės pranešimą, pažėrė kritikos valdantiesiems.
„Kokią politiką šiandien daro valdančioji dauguma ir kaip tai daro Sveikatos apsaugos ministerija? Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Filharmonijos sezono atidarymas. Dalyvavo labai daug Seimo narių, visi išsipustę, susivedė savo žmonas ir meilužes pasidemonstruoti. Po šitos Filharmonijos jau yra 15 žmonių, kuriems konstatuotas kovidas.
Vyko Klaipėdoje Jūros šventė. Aš buvau tas, kuris sakiau: „Kada uždrausite šitą šventę ir baigsite tyčiotis iš žmonių?“ Klaipėdos regione po Jūros šventės praėjus dviem savaitėms užsidarė ligoninės visi skyriai.
Dabar taip atsitiko su SEL'o koncertais ir visais kitais veikėjais.
Kaip čia išeina, kad jūsų ministerija, jūsų valdančioji dauguma, jūsų ministrai ir Seimo nariai trankosi ir valkatauja po visas šventes, sėkmingai dalindamiesi kovidu su delta atmaina?
Ar jums neatrodo, kad teisingas pavyzdys būtų uždrausti daryti šventes ir renginius?“ – klausė R. Žemaitaitis.
Anot jo, po visų renginių sergamumas išaugo drastiškai.
Įvardijo skiepo kainą
R. Žemaitaitis stebėjosi ir skiepijimo nuo koronaviruso skatinimo priemonėmis.
„Jūs labai džiaugėtės, kad nuo rugsėjo 13-osios dienos, įsigaliojus galimybių pasui, labai padidėjo žmonių skiepijimasis.
Ar jums žinoma, kad šiandien skiepas formaliai parduodamas? Kyšio arba skiepo kaina svyruoja nuo 250 iki 500 eurų. Tai yra, žmogus nepaskiepijamas, tik duomenų bazėje atžymi, kad jis gavo skiepą. Skiepas išpilamas lauk.
Tokie duomenys ir tokia informacija šiandien vaikšto ne tik viešojoje erdvėje, bet ir tam tikroms ikiteisminio tyrimo institucijoms perduoti konkretūs faktai, konkretūs pareigūnai, kurie tai vykdo“, – teigė Seimo narys.
R. Žemaitaitis stebėjosi ir tuo, kad žmonės skiepijami lauke, pilant lietui, nors ten esą žmonės rizikuoja peršalti.
Atkreipė dėmesį į dirbančius Lietuvoje užsieniečius
Seimo nariui užkliuvo ir tai, kad nė vienas tolimųjų reisų vairuotojas ir statybininkas, kuris turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, nėra paskiepytas ir neįtrauktas į skiepų sistemą.
„Kaip jums atrodo, kaip gyvena statybininkai, dirbantys Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose? Jie gyvena prabangiuose namuose, vienas žmogus – 80 kv. metrų bute?
Jie gyvena 4-6 žmonės 40 kv. metrų bute. Ir visi židiniai darbovietėse šiandien yra būtent iš čia.
Lygiai tas pats yra ir su tolimųjų reisų vairuotojais. Jiems išduoti leidimai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kalbėta, kad jiems bus suteikta galimybė pasiskiepyti. Ketvirtas mėnuo tokios galimybės nėra. Gal kas nors pasikeitė nuo rugsėjo – aš to nežinau.
Kada žmonės, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, bus pradėti vakcinuoti, nes jie yra didžiuosiuose miestuose ir mes tų problemų kuo toliau, tuo daugiau turėsime?“ – klausė R. Žemaitaitis.
Viceministras: uždrausti šventes – ne opcija
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, atsakydamas į R. Žemaitaičio pastebėjimus, sakė, kad uždrausti visas šventes tikrai nebuvo opcija.
„Kaip matome, daugybė tų švenčių, jau minėta Jūros šventė, sukėlė didelį atgarsį. Skatinta, kad tos šventės nevyktų. Tačiau sprendimai – ne centrinės valdžios. Daugeliu atvejų jie buvo priimti kituose sluoksniuose“, – sakė viceministras.
Replikuodamas į pastabą dėl parduodamų vakcinų A. Pečkauskas teigė, kad ministerija nedisponuoja oficialia informacija, kiek tokių atvejų yra.
„Šitais atvejais, jeigu tokie ir pasitaiko, užsiima teisėsaugos institucijos. Tikimės, kad teisėsauga dirba savo darbą ir, kiek įmanoma, sutvarkys situaciją“, – vylėsi viceministras.
R. Žemaitaitis buvo pastebėjęs, kad jo rinkėjus stebina faktas, jog skiepija ne gydytojai, o slaugytojai.
„Skiepijimo procedūrą visur atlieka slaugytojai: ar tai būtų mobilusis punktas, ar gydymo įstaiga, ar vakcinavimo centras. Pats gydytojas – šeimos ar kitas – vakcinos į petį tikrai neleidžia“, – paaiškino A. Pečkauskas.
Kalbant apie Lietuvoje dirbančių užsieniečių skiepijimą, teigiama, kad galimybė jiems pasiskiepyti sudaryta jau nuo vasaros. Jiems esą buvo suorganizuota galimybė pasiskiepyti net pačiose įmonėse, kuriose jie dirba.
