„Situacija kontroliuojama, dar nereikėjo galvoti, kaip mažinti kitų medicinos paslaugų apimtis, nes tos kitos pacientų grupės per visus apribojimus ankstesnių bangų metu labai nukentėjo. Dabar visų interesas yra išlaikyti kitų paslaugų tiekimą. Šiuo metu visoms ligoninėms didžiausias iššūkis yra subalansuoti kovidines ir nekovidines paslaugas savo įstaigose“, – kalbėjo V. Gurskis.
Šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje, kuri yra pagrindinė kovidinė ligoninė regione, suaugusiems asmenims Infekcinių ligų skyriuje yra skirta 50 lovų ir 6 lovos reanimacijoje.
„Regione turime atidarę tris tokių skyrių komplektus, turime 178 deguonies ir 21 reanimacinę lovą. Su šiomis lovomis mes galime subalansuoti pagalbą ir kovidiniams, ir nekovidiniams ligoniams – visiems užtenka turimų išteklių, gali būti teikiamos visokios paslaugos, neribojamos operacijos, nes viskas veikia gana neblogai“, – aiškino gydytojas.
Šiuo metu iš COVID-19 pacientams Kauno regione skirtų 178 deguonies lovų užimta 119, tai yra 67 proc. Pasak pašnekovo, palyginti su ankstesnėmis dienomis, yra tam tikras padidėjimas, bet jis neženklus.
„Reanimacinėse lovose mes jau antrą savaitę jaučiame didesnį ligonių srautą. Pavyzdžiui, šiandien lovų užimtumas yra 67 procentai, savaitgalį vieną dieną užimtumas buvo net 70 proc. Šiandien iš 21 lovos užimta 14. Galbūt gera žinia yra ta, kad iš tų keturiolikos ligonių mažesnė dalis yra su dirbtine plaučių ventiliacija.
Tik pagrindinėse gydymo įstaigose situacija yra kitokia. Pvz., LSMU Kauno ligoninėje iš keturių ten gydomų ligonių ventiliuojami du, Kauno klinikose iš septynių ligonių keturi yra su dirbtine plaučių ventiliacija. Visi kiti yra arba su deguonies terapija-kauke, arba su didelės tėkmės deguonies terapija. Nors tas skaičius 14 yra nemažas, bet jis ir nėra per didelis. Kol kas nėra didelio dirbtinai ventiliuojamų ligonių skaičiaus.
Tai čia tokia gera žinia, kad šios bangos metu tų labai sunkiai sergančių pacientų labai didelio antplūdžio kol kas neturime, nors poreikis dėl COVID-19 ligos gydytis reanimacijoje dvi savaites iš eilės nuolat didėja“, – portalui „Delfi“ kalbėjo daktaras V. Gurskis.
Gydytojas pabrėžė: visi tie, kurie dėl COVID-19 ligos pastaruoju metu ne tik patenka į reanimaciją, bet ir kuriems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, yra neskiepyti.
„Ir paskiepyti žmonės dėl koronaviruso patenka į reanimaciją, bet jiems nereikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, užtenka didelės tėkmės deguonies terapijos, – pasakojo daktaras, pridūręs: – nors šitie žmonės ir paskiepyti, į reanimaciją jie patenka, nes turi daug gretutinių patologijų ir daugiausia jos lemia tokį būklės pablogėjimą. Dažniausiai tai yra vyresni 70–80 metų asmenys.
O pagrindinė masė ligonių, gydomų mūsų ligoninėse, yra 60–70 metų. Galima sakyti, kad 60 metų yra dažniausias amžius, kada ligonis atsiduria reanimacijoje. Aišku, yra ir 40-mečių, 50-mečių, pavienių devyniasdešimtmečių. Bet pagrindinė amžiaus grupė yra apie 60 metų“, – pastebėjo V. Gurskis.
Pasidomėjus, kodėl į reanimacijos skyrius patenka kai kurie jaunesni asmenys, pašnekovas sakė, kad tarp jų nebuvo nė vieno sveiko: „Jie turi daugybines patologijas. Dažniausiai jie būna neskiepyti. Bet mes labai jaunų Kauno regione per šitą bangą ir neturėjome. Ankstesnių bangų metu buvo porą jaunų žmonių, kurie susirgo ir mirė kaip ir būdami sveiki.
Bet šios bangos metu mes to nematome. Jaunų žmonių su labai nedidelėmis išimtimis dabar beveik nėra reanimacijose. Tik neseniai gydėsi pas mus 35 metų žmogus, sirgęs Dauno liga, kuris turėjo daugybę visokių gretutinių ligų. Aišku, jis buvo nesiskiepijęs“.
Kartais sunkiau COVID-19 liga suserga ir pilnai paskiepyti asmenys. Dažniausiai sunkiau COVID-19 liga suserga tie paskiepyti asmenys, kurie turi cukraligę, inkstų nepakankamumą, išeminę širdies ligą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, žmonės, kurie sveiksta po inkstų transplantacijų ir gauna imunitetą slopinantį gydymą, kad organas nebūtų atmestas.
„Tai – tokios specifinės situacijos, susijusios su imuniteto formavimusi. Arba natūraliai žmogaus būklė negali būti labai gera, nors ir imuninis atsakas prieš COVID-19 ligą susiformuoja pakankamas, bet jis gali užsikrėsti koronavirusu ir būklė ženkliai pablogėja dėl karščiavimo, skysčių netekimo, kažkokių kraujotakos sutrikimų, nes jis serga kitomis ligomis“, – paaiškino V. Gurskis.
Medikas įspėjo, pastaruoju metu daugėja ne tik sunkiai susirgusių, bet ir mirštančių nuo COVID-19 ligos žmonių.
„Pastaruoju metu po du ir daugiau ligonių miršta per dieną, o vasarą pusantro mėnesio mirusiųjų praktiškai nebuvo. Tai buvo labai reti ir ypatingi atvejai, kada žmonės labai sunkiai sirgo, turėjo daugybines patologijas. Mirtinas išeitis paprastai lemia arba labai solidus amžius ir dėl amžiaus solidumo esančios patologijos.
Jeigu miršta jaunesnis žmogus, paprastai jo patologija būna labai sunki ir skiepas kartais irgi negelbsti. Mirusių visiškai sveikų asmenų, kurie yra paskiepyti, nebuvo“, – teigė gydytojas.
Paklausus, ar į reanimacijos skyrių patekusių nesiskiepijusių asmenų ir jų artimųjų požiūris į vakcinas pasikeičia, medikas sakė, kad situacijų būna įvairių.
„Dažniausiai, kada nevakcinuotas žmogus suserga sunkia ligos forma ir atsigula į reanimacijos skyrių, tiek jo, tiek artimųjų požiūris pradeda keistis. Jie reikalauja ir gydymo kitokio, ir dėmesio daugiau, ir nori, kad būtų perkelti iš vienos gydymo įstaigos į kitą, kad būtų būtinai nuvežti į centrinę ligoninę. Šios bangos metu atsiranda tokių reikalavimų. Žmonės nori gauti, jų nuomone, geresnes paslaugas, nors iš esmės jie gauna tas pačias paslaugas visur, nes visi ligoniai gydomi ir slaugomi vienodai, kiekvienas sunkesnis atvejis bendrų aptarimų metu aptariamas.
Atsimenu prieš dvi savaites nutikusią situaciją, kada į mane kreipėsi vienos šeimos atstovas. Jo šeimoje buvo keturi asmenys, visi – pilnamečiai. Du iš jų mirė ankstesnių bangų metu, kiti du susirgo vėliau ir vienas iš jų pateko į ligoninę. Aišku, tas žmogus nesiskiepijo. Bet, kai susirgo, atsirado reikalavimų. Prašyta sergantį žmogų perkelti į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Mes, aišku, tokiems žmonėms padedame, bet geriausiai tokiems žmonėms išgyventi gali padėti vakcina“, – pastebėjo medikas.
Kalbama, kad delta atmaina pasireiškia kiek kitokiais simptomais nei originali koronaviruso versija ar ankstesnės atmainos. Gydytojas pasakojo, kad pati ligos pradžia, užsikrėtus delta atmaina, išties būna kiek kitokia.
„Ji ne visai būdinga gripui arba ankstesnėms COVID-19 ligos bangoms. Liga prasideda sloga, gerklės skausmu, karščiavimu, bendra bloga savijauta, gali būti pilvo skausmais. Taigi, ligos pradžia ir jos išraiškos būdingesnės įprastam peršalimui, o ne gripui.
Tačiau vėlesnės ligos formos, jeigu yra plaučių pažaida, labai nesiskiria. Jos iš esmės atitinka tai, kas buvo ankstesnių bangų metu. Pavyzdžiui, vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiems iki 24 metų būdingas sisteminio uždegimo sindromas, kada persirgus COVID-19 liga tęsiasi karščiavimas, reaguoja visi organai, sistemos ir tai būklei reikia gana intensyvaus gydymo“, – pasakojo daktaras V. Gurskis.
Gydytojas pridūrė, kad skiepyti žmonės gali nešioti virusą ir to net nejausti arba sirgti lengvomis ligos formomis. Sunkesni atvejai tarp paskiepytų asmenų – ypač reti.
Paklaustas, ar verta šiemet skiepytis nuo gripo, pašnekovas sakė: „Mes praleidome praeitą sezoną be gripo bangos. Tikėtina, kad dviejų tokių sezonų nebus, bus sutampanti su kovidu arba šiek tiek su juo prasilenkianti ir gripo banga. Vertinant tai, rizikos grupės arba tam tikrų profesijų žmonėms verta galvoti apie skiepijimąsi nuo gripo“.
