„Iš esmės hibridinis imunitetas SARS-CoV-2 įspūdingai veiksmingas“, – dar birželį komentare „Science“ parašė Sh. Crotty.

Kad ir kaip tai pavadintumėme, žinia apie šios rūšies imuniteto egzistavimą po ilgos pertraukos mums skelbia labai gerą su COVID-19 susijusią naujieną, kokių pastaruoju metu, deja, bet labai trūksta.

Net ne vienas išsamus tyrimas pastaraisiais mėnesiais padėjo nustatyti, kad kai kurie asmenys įgyja neįprastai galingą imuninės sistemos atsaką į SARS-CoV-2 – koronavirusą, sukeliantį pavojingą ligą COVID-19. Jų organizmas prigamina itin daug antikūnų, tačiau ne šiaip sau antikūnų, o itin lanksčių antikūnų, gebančių be vargo įveikti ne tik dabar visame pasaulyje plintančias viruso atmainas, bet ir atmainas, kurių neabejotinai atsiras ateityje.

„Galima gana užtikrintai prognozuoti, kad tie žmonės bus labai neblogai apsaugoti nuo daugumos – greičiausiai galbūt netgi nuo visų – SARS-CoV-2 atmainų, apie kurias išgirsime artimoje ateityje“, – sako prie kelių tokių tyrimų prisidėjęs virusologas iš Rokfelerio universiteto Paulas Bienaszas.

Rugpjūtį internete paskelbtose tyrimo išvadose P. Bienaszas ir jo kolegos rašo pas tuos ypatingus žmones aptikę antikūnų, galinčių veiksmingai neutralizuoti šešias testuotas atmainas, tarp kurių – delta ir belta, bei kelias kitas, susijusias su SARS-CoV-2, įskaitant vieną, aptiktą šikšnosparniuose, du skujuočiuose ir vieną, sukėlusį pirmąją koronaviruso pandemiją – SARS-CoV-1.

„Galbūt tai kiek spekuliatyvu, tačiau norėčiau įtarti, kad jie turi tam tikrą imuniteto suteikiamą apsaugą ir nuo SARS primenančių virusų, kuriais žmonės užsikrės ateityje“, – sako P. Bienaszas.

Taigi, kam pasisekė įgyti antžmogišką arba hibridinį imuninės sistemos atsaką?

Visų pirma, tai žmonės, turėję „hibridinę“ akistatą su virusu. Jie užsikrėtė koronavirusu
2020 metais, o šiais metais buvo paskiepyti mRNR vakcina.

„Tokie žmonės iš kitų išsiskiria neįtikėtinu imuninės sistemos atsaku į vakciną. Manau, kad jų pozicijos kovoje su koronavirusu yra pačios geriausios. Šių žmonių kraujyje esantys antikūnai netgi gali neutralizuoti SARS-CoV-1 – pirmąjį koronavirusą, pasirodžiusį dar prieš dvidešimt metų. Tas virusas labai skiriasi nuo SARS-CoV-2“, – sako virusologė iš Rokfelerio universiteto Theodora Hatziioannou.

Medikų skiepijimas trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze Kauno klinikose

Tiesą sakant, tie antikūnai netgi gali deaktyvuoti specialiai sukurtą virusą, kuris itin atsparus neutralizavimui. Šiame viruse dvidešimt mutacijų, kuriuos, kaip pavyko nustatyti mokslininkams, trukdo SARS-CoV-2 antikūnams prie jo jungtis. Žmonių, kurie tik pasiskiepiję ar koronaviruso infekcijomis sirgo seniau, antikūnai kovoje su mutavusiu virusu praktiškai beverčiai. O hibridinį imunitetą turinčių asmenų antikūnai jį galėjo veiksmingai neutralizuoti.

Šie mokslininkų atradimai labai aiškiai demonstruoja, kokios veiksmingos mRNR vakcinos žmonėms, kurie jau prieš tai susidūrė su SARS-CoV-2, pridūrė mokslininkė: „Šiuo metu labai daug tyrimų skiriama vakcinos, kuri apsaugotų nuo visų būsimų koronaviruso variantų, kūrimui. O mūsų darbas atskleidžia, kad mes tokią jau turime. Tik ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti, tiesa? Pirmiausia reikia būti persirgus COVID-19. Po natūralaus užsikrėtimo infekcija antikūnai evoliucionuoja ir tampa ne tik galingesni, bet ir plačiau pritaikomi. Jie tampa atsparesni viruso mutacijoms“.

Th. Hatziioannou kartu su kolegomis negali atsakyti, ar visi, kurie persirgo COVID-19, o tada buvo paskiepyti mRNR vakcina, gali džiaugtis tokiu puikiu imuninės sistemos atsaku. „Mes šį fenomeną tyrėme vos su keliais pacientais, nes tai labai sudėtingas ir ilgas procesas“, – sako mokslininkė.

Th. Hatziioannou turi įtarimų, kad visgi tai gali būti gana dažnas reiškinys: „Tą patį pastebėjome pas visus mūsų tirtus pacientus“. Tyrimo metu iš viso tirta keturiolika asmenų.

Dar keli nesusiję tyrimai taip pat patvirtina šią virusologės hipotezę bei palaiko idėją, kad persirgtas koronavirusas ir mRNR tipo vakcina kartu aktyvuoja išskirtinai aktyvų imuninės sistemos atsaką. Viename tyrime, kurio išvadas rugpjūtį skelbė specializuotas leidinys „The New England Journal of Medicine“, mokslininkai analizavo antikūnus, kurie gaminasi organizme žmonių, dar 2002 ar 2003 metais persirgusių originaliuoju SARS virusu (SARS-CoV-1) ir šiais metais gavusių mRNR vakciną.

Šių žmonių organizme ne tik daug antikūnų, bet jie ir pakankamai galingi neutralizuoti daugybę atmainų ir SARS tipo virusus.

Žinoma, lieka labai daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, o kaip tokiu atveju, jeigu susirgsite COVID-19 jau po vakcinacijos? Arba ar gali žmogus, nesirgęs koronavirusu, įgyti antžmogišką imunitetą, jeigu pasiskiepija papildoma trečiąja doze?

Greitasis Covid-19 testas

Th. Hatziioannou sako kol kas negalinti atsakyti nė į vieną iš šių klausimų: „Esu gana tikra, kad trečioji dozė padės žmogaus antikūnams stiprėti ir gausėti, galbūt jie taps lankstesni, tačiau ar jiems kada nors pavyks tapti tokiais universaliais kaip natūralios infekcijos sukurti, lieka neaišku“.

Pensilvanijos universiteto imunologas Johnas Wherry nusiteikęs kiek viltingiau: „Mūsų tyrimo metu pastebėjome, jog ir ką tik pasiskiepijusių žmonių antikūnai jau evoliucionuoja, nors šis procesas greičiau ir vyksta pas persirgusius žmones“.

Rugpjūčio pabaigoje internete paskelbto tyrimo išvadose J. Wherry ir jo kolegos parodė, jog, bėgant laikui, ir žmonių, gavusių tik dvi vakcinos dozes (ir prieš tai nepersirgusių), organizmas pradeda gaminti universalesnius antikūnus – antikūnus, galinčius geriau atpažinti nerimą keliančias atmainas.

Taigi, trečioji vakcinos dozė tiems antikūnams suteiks taip reikiamos energijos ir paskatins jų evoliuciją, tikina J. Wherry. Taigi, po trečiosios dozės žmogus bus geriau pasirengęs kovoti su naujausia viruso versija.

„Remiantis gautais duomenimis, panašu, kad imuninė sistema galiausiai taps pranašesnė už virusą. Ir, jeigu mums pasiseks, SARS-CoV-2 galiausiai atsidurs virusų, sukeliančių tik lengvą peršalimą, kategorijoje“, – mano virusologas iš Rokfelerio universiteto P. Bienaszas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (171)