Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus nuomone, turėtų būti apie 2 tūkst. 200.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, šių metų birželio duomenimis, pagal gydymo įstaigų pateiktus duomenis, trūksta 79 šeimos gydytojų, o specialistų aruodas nesipildo. Priešingai – mažėja.
Pavyzdžiui, Centro poliklinikoje dabar būtų galima priimti mažiausiai 6 šeimos gydytojus.
„Iš 93 apylinkių šią akimirką aštuoni mūsų gydytojai yra vaiko auginimo atostogose ir dvi apylinkės liko be gydytojų“, – LNK žinioms pasakojo Centro poliklinikos administratorė Džiuginta Morkūnaitė.
Be to, įstaigoje yra ir garbaus amžiaus gydytojų. Keturi specialistai darbo sutartis jau nori nutraukti. Toks specialistų trūkumas stipriai atsiliepia dirbančiam kolektyvui.
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Mantė Barzdenytė pasakojo, kad padidėjęs krūvis tikrai jaučiasi: „Tiesiog registruoja mums, kai randa laisvų vietų, o mūsų pačių pacientai jau neranda laiko, kada prieiti. Mes nebespėjame vykdyti, pvz., prevencinių programų“.
Nepaisant krūvių ir darbuotojų trūkumo, dar didesnę įtampą kelia privatus sektorius.
„Gydytojai visą laiką migruoja. Ne paslaptis – ir aš esu gavusi ne vieną pasiūlymą kažkur kitur pabandyti, bet kiekvieno pasirinkimas, kas kur nori dirbti“, – atviravo gydytoja M. Barzdenytė.
Pasiteiravus, kas ją laiko Centro poliklinikoje, šeimos gydytoja atsakė: „Kolegos, darbinė aplinka“.
Vyriausybės strateginės analizės centro pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad būtent 2020 metais labiausiai trūko bendrosios praktikos slaugytojų ir šeimos gydytojų. Dažniausiai įvardijamos to priežastys: dėl COVID-19 pandemijos padidėję darbo krūviai, specialistų susirgimai, išėjimas į pensiją.
Prognozuojama, kad per maždaug artimiausius 10 metų šeimos gydytojų trūkumas tik didės.
„Krūviai yra milžiniški, žmonės yra perdegę. Manau, kad ne skaičiuje esmė, bet pačioje koncepcijoje, ką turėtų šeimos gydytojai daryti. Todėl, kad šiuo metu jie žingsnis po žingsnio verčiami būti raštų, raštelių, pažymų, visokių nukreipimų, siuntimų rašytojais“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Anot pašnekovės, dabar šeimos gydytojai realiai neatlieka klinikinio darbo. O krūviai tokie, kad pacientai gydomi konvejeriu.
„Tikrai stengiamės suktis, bet nelabai kartais spėjame. Žmonės kartais skundžiasi, kad prisiskambinti neišeina ar eilės labai ilgos užsiregistruoti. Bet mes tiesiog fiziškai nebespėjame jų aptarnauti, nes per dieną būna 50–60 žmonių. Tai reikia įsivaizduoti, koks didelis krūvis“, – aiškino gydytoja M. Barzdenytė.
Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl trūksta šeimos gydytojų, įvardijama ir specialistų migracija, ir švietimo pasiūla. Neatmetamas ir specialistų išėjimas į kitus sektorius.
V. Kasiulevičius pastebėjo: „Šeimos gydytojų trūkumas visoje Europoje yra chroniškas. Tai vis tiek gana sudėtinga profesija. Ji kupina iššūkių“.
Parengti šeimos gydytoją dabar trunka 9 metus.
„Per dešimtmetį mes parengėme 327 šeimos gydytojus. Pasirenkančių šią programą yra tikrai daug, dabar studijuoja 116 šeimos medicinos programoje – tai gana daug. Šiemet įstojo 40“, – vardijo V. Kasiulevičius.
Stojančiųjų vis dar yra. Tačiau apie 10 proc. jaunųjų specialistų išvyksta.
„Jeigu tik pasižiūri, kas yra į vakarus nuo Lietuvos, tai atlyginimų skirtumai tikrai dramatiški“, – komentavo profesorius.
Dažniausiai išvykstama į Vakarų Europą: Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis. Svetur atlyginimas gali būti didesnis net iki penkių kartų.
Visgi šiuo metu ir Lietuvoje uždirbti įmanoma.
„Jauno šeimos gydytojo atlyginimas labai priklausys nuo įstaigos, kurioje jis planuoja dirbti. Bet tikrai regionuose kartais matome skelbimą, kur siūlomi 3 tūkstančiai eurų į rankas“, – sakė VU Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkė Kamilė Marcinkevičiūtė.
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė mano, kad šeimos gydytojų pasiskirstymas yra labai netolygus: „Didžiuosiuose miestuose šeimos gydytojų užtenka. O periferijoje, rajonuose trūkumas yra tikrai žymus.
Antra, ką reikia pastebėti, kad ypatingai rajonuose dauguma šeimos gydytojų yra vyresnio amžiaus. Problema užprogramuota į priekį, kad ji tik sunkės“.
Ne tik atlyginimai ar krūviai atbaido nuo šeimos gydytojo profesijos. Stiprią įtaką turi ir visuomenės požiūris.
„Tai tarsi kažkoks toks gydytojas, kuris rašo siuntimus, išduoda nedarbingumą ir pildo kitus popierius. Toks tarsi visų kitų specialistų išaukštinimas ir šeimos gydytojo vaidmens sumažinimas vyrauja visuomenėje“, – pastebėjo K. Marcinkevičiūtė.
„Ne pačių šeimos gydytojų skaičių reikia didinti, bet asmenų, kurie padeda: padėjėjų, slaugytojų. Slaugytojų tragiškai trūksta, – sakė A. Gerliakienė, pridūrusi: – Nėra reglamentuoti krūviai nei šeimos gydytojų, nei specialistų ir neaišku, kiek jie turi žmonių aptarnauti“.
Centro poliklinikoje slaugytoja dirbanti Liucija sako, kad dabar dalis darbo atliekama tuščiai: „Daug laiko atima nemedicinės problemos, kaip registracija, pokalbis su žmonėmis, skambučiai – toks, sakyčiau, tuščias laikas“.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, iki 2021 metų pabaigos planuojama nustatyti šeimos gydytojo komandos paslaugų mąstą. Tai sudarys teisines prielaidas aiškiau perskirstyti šeimos gydytojo komandos narių funkcijas.
