Koks šiemet bus gripo sezonas – neaišku
Visgi, kaip šiemet pasireikš gripas, pasak LSMU Kauno ligoninės gydytojos, profesorės Auksės Mickienės, pasakyti labai sunku.
„Priemonės, kurių laikėmės per karantiną, tai kaukės, atstumai ir panašiai, jos apsaugo ir nuo kitų kvėpavimo infekcijų, taip pat ir gripo. Tokių priemonių taikymas šį sezoną irgi apsaugotų nuo gripo. Tačiau kaip susiklostys šių dviejų patogenų konkuravimas – gripo ir kovido, nuspėti labai sudėtinga“, – pasakojo Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. A. Mickienė.
Įprastomis gyvenimo sąlygomis, kaip pasakojo profesorė, virusai, bakterijos ir kiti mikrobai nuolat konkuruoja. Tačiau šiuos keletą metų sąlygos išskirtinės, tokios didelės pandemijos, kokia yra dabar, būna tik kartą per 100 metų.
„Tad kaip tokio naujo stipraus patogeno kontekste elgsis kiti virusai, sunku pasakyti. Koronavirusas dar nėra tapęs paprasta sezonine liga. Turėjome kiaulių gripą, kuris buvo pandeminis, o paskui tapo sezoninis. Kol kas kovidas tikrai toks nėra. Labai sunku pasakyti, kas bus, juo labiau, kad visa ši situacija klostysis taikant kaukes, atstumus, ribojimus ir vakcinaciją“, – sakė gydytoja.
Pernai metais gripo atvejų, palyginus su prieš tai buvusiais sezonais, buvo tikrai labai nedaug. Skaičiuojama, kad 2020 metais, palyginus su 2019 metais, sergamumas gripu sumažėjo 68 proc. O ir ligoninėse, kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, dėl gripo nebuvo gydytas nė vienas asmuo. Tačiau gali būti, kad kai kuriems gripas tiesiog nebuvo patvirtintas, nors žmogus juo sirgo.
Profesorė primena, kad dėl koronaviruso įvesti griežti reikalavimai, kaukės ir atstumai, bendravimo ribojimas buvo labai svarbūs veiksniai, kurie sustabdė gripo plitimą.
Itin svarbu skiepytis ir nuo koronaviruso, ir nuo gripo
Įdomu prisiminti, kad tik prasidėjus koronaviruso pandemijai, buvo pradėta kalbėti ir apie galimus dvigubos infekcijos atvejus, kai vienu metu užsikrečiama ir gripu, ir koronavirusu.
„Mes tuos duomenis turėjome pačioje pandemijos pradžioje iš Kinijos. Pandemija prasidėjo gripo sezono pabaigoje, tada buvo ir dvigubų infekcijų, nes dar cirkuliavo įprastinis gripo sezonas ir atsirado kovidas. Taip nutikti gali, bet gana retai ir labai priklauso nuo to, kokiu stiprumu vienas ar kitas patogenas dominuos.
Jei nutiktų taip, kad abu dominuotų vienodai, dvigubų infekcijų tikimybė būtų didesnė. Bet nemanau, kad taip nutiks. Tokiu atveju ir dvigubų infekcijų tikimybė bus mažesnė“, – kalbėjo pašnekovė.
Tęsti kasmetinę gripo vakcinaciją, pasak gydytojos, šiemet labai svarbu ir būtina. Prof. A. Mickienė apgailestauja, kad gripo skiepas Lietuvoje nesulaukia tinkamo dėmesio.
„Gripo skiepas Lietuvoje visai nepopuliarus ir dėl to labai liūdna. Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas buvo pasiekti, kad 70 proc. rizikos grupėje esančių asmenų pasiskiepytų nuo gripo. Tačiau Lietuvoje nuo gripo pasiskiepija tik apie 11 proc. žmonių.“, – sakė pašnekovė.
Tačiau kam reikia skiepytis nuo gripo? Gydytoja viską paaiškina.
„Gripo vakcinos labai puikiai apsaugo nuo hospitalizacijos. Vakcinos apskritai turi apsaugoti nuo pačių sunkiausių ligos formų, kad žmogus nepatektų į ligoninę, į reanimaciją ir neprireiktų dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Šios vakcinos efektyvumas rizikos grupėje esantiems asmenims yra labai geras ir padeda išvengti daugybės hospitalizacijų ir komplikacijų. Žmogui gripo vakcina padeda išvengti ligos, o kalbant apie visuomeninę naudą, tai padeda išvengti ligoninių užimtumo. Juk kalbame apie kovą dėl tų pačių ligoninės lovų. Ir koronavirusas, ir gripas yra dvi kvėpavimo takų infekcijos“, – sakė prof. A. Mickienė.
Tad vakcina nuo gripo padeda apsaugoti ligonines nuo papildomo užimtumo, kuris per koronaviruso piką būna itin didelis, sudėtingas ir kartais net nepakeliamas. Štai ir šiuo metu visose Lietuvos ligoninėse sparčiai pildosi COVID-19 skyriai, pacientus jau tenka guldyti ir į kitoms ligoms skirtas gydyti palatas.
Tad skiepytis, pasak profesorės, reikia be jokių kalbų ir tai, kad Lietuvoje ši vakcina yra nepopuliari, yra nemaža bėda.
„Gripas Lietuvoje išvis nėra laikoma rimta ir sunkia liga. Dabar matome, kad sutelkus jėgas galima pasiekti didelių skiepijimo rodiklių, kaip yra su koronavirusu“, – kalbėjo gydytoja.
Pašnekovė nuramina, kad skiepytis tą patį sezoną nuo koronaviruso ir gripo – tikrai nepavojinga. Lietuvos ekspertai yra nutarę, kad tarp bet kokių vakcinų, pavyzdžiui, nuo gripo ar erkinio encefalito, iki koronaviruso vakcinos reikia išlaikyti 2 savaičių intervalą.
Dažniausiai skiepijimas nuo gripo prasideda rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Būtent tokiu laiku ir būtų tikslinga skiepytis. Galima pasiskiepyti ir šiek tiek vėliau, nes didžiausias gripo pikas būna žiemą.
Trečiadienį pirmosios vakcinos nuo gripo šiam sezonui jau atvyko į vaistines. Kaip skelbia „Eurovaistinė“, Skiepo „Influvac Tetra“ kaina čia – 22,49 eur. Ši vakcina atitinka PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijas Šiaurės pusrutuliui ir ES nutarimą 2021/2022 sezonui. Yra keturvalentė, tai reiškia, kad apsaugo nuo 4 gripo viruso atmainų ir jų sukeliamų komplikacijų. Rugsėjo antroje pusėje vaistinių tinkle bus dar viena keturvalentė vakcina „Vaxigrip Tetra“.
Šių metų sausio mėnesį profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo – gripas niekur nedings ir ateityje netgi gali smogti dviguba jėga.
„Prognozuojama, kad 2022 metais vėl galime turėti didelį gripo protrūkį, nes bus daug žmonių, kurie nebuvo susidūrę su gripu, nesirgo juo. Jeigu jie dar nebuvo ir skiepyti, tai paprasčiausiai atsiras didelis sluoksnis imlių gripui žmonių“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Profesorius pridūrė: „Ekspertai prognozuoja, kad gripo šuolio galime tikėtis 2022 metų rudenį. Gripo virusas vis tiek plis, vis tiek mutuos. Tada, tikėtina, gripo gali būti netgi daugiau negu koronaviruso“.
Atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją ir visame pasaulyje išaugusį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir gripo poreikį, taip pat ruošdamasi būsimam peršalimo ligų sezonui, Valstybinė ligonių kasa rekordiškai anksti – dar kovą nupirko 257 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių. Tai beveik 5 proc. daugiau nei pernai. PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų. Pirmoji vakcinų nuo gripo siunta Lietuvą pasiekė paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Antroji šiųmetės gripo vakcinos siunta, planuojama, Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.
