Pacientų stabiliai daugėja
„Paskutines tris savaites COVID-19 situacija buvo gana stabili, tačiau jau nuo praeitos savaitės vidurio stebime stabiliai didėjančius hospitalizuojamų pacientų skaičius ir lovų užimtumas, deja, didėja.
Jeigu nuo rugpjūčio vidurio pavyko išlaikyti nepadidintą lovų skaičių, tai šią savaitę jau, deja, teks lovų, dedikuotų kovidinių pacientų gydymui, skaičių didinti ir reanimacijos, ir aktyvaus gydymo skyriuose“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Anot mediko, problema yra ta, kad, didinant COVID-19 pacientų gydymo resursus, kenčia kitų pacientų gydymui skirti resursai.
„Jau yra ta situacija, kai didinant kovidinių lovų skaičių pradės kentėti nekovidinių pacientų gydymo galimybės“, – paaiškino medikas.
Pavasarį COVID-19 pacientų gydymui buvo skirta iki 900 lovų, šiandien, anot V. Pečeliūno, jų skirta kiek mažiau nei 250.
„Iš pirmo žvilgsnio ta situacija dar nėra tokia kritinė. Apytiksliai 200–250 lovų dar yra tas kiekis, kuris neturi įtakos kitų paslaugų teikimui. Deja, situacija susiklostė tokia, kad užimta apie 80 proc. lovų ir atitinkamai srautas yra toks, kad neabejojame – kovidinių lovų poreikis tikrai išaugs. Atitinkamai šitie srautai jau gali pradėti artimiausiu metu daryti poveikį ne kovidinių ligonių gydymui“, – pastebėjo medikas.
Anot mediko, blogiausiu atveju būtų atidedamas tų paslaugų tiekimas, kurių atidėjimas 3–6 mėnesiams nesukeltų neigiamų pasekmių paciento sveikatai.
„Mes nekalbame apie ribojimus ekstriniams pacientams. Jeigu problema ūmi, ekstrinės paslaugos bus teikiamos. Šiandien teikiamos ir visos planinės paslaugos“, – patikino V. Pečeliūnas.
Anot V. Pečeliūno, kovidinių ligonių gydymą stengiamasi organizuoti taip, kad kuo mažiau nukentėtų nekovidinių gydymas.
„Yra atraminės ligoninės, kur ir nukreipiami tie pacientai. Regionų mastu yra atraminė ligoninė Alytuje, kad nereikėtų tų pacientų toli vežioti, Ukmergėje, labai stipriai padeda Elektrėnų ligoninė. Vilniaus mieste yra Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Santaros klinikose yra koncentruojami pacientai, kurie serga sunkiausiai arba turi gretutines ligas ir dėl tų gretutinių ligų jiems reikalinga papildoma specializuota pagalba“, – aiškino V. Pečeliūnas.
Didžioji dalis pacientų yra neskiepyti
Didžioji dalis pacientų, kuriuos teko guldyti į ligoninę yra neskiepyti.
„Deja, pastarosiomis savaitėmis pastebime, kad atsiranda ir skiepytų pacientų, kuriems prireikia hospitalizacijos. Bet, jeigu vertintume pacientus, kurie guli Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje – turime duomenis jau už rugpjūčio mėnesį, tai iš 27 pacientų pilną vakcinacijos kursą buvo gavęs tik vienas pacientas“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.
Buvo jau ir mirusių nuo COVID-19 ligos pilnai paskiepytų pacientų. Paklausius, kaip tai galėjo nutikti, gydytojas paaiškino: „Didžioji dalis tų pacientų sirgo ligomis, kurios labai stipriai paveikia imuninę sistemą. Tai – imunosupresuoti pacientai: po organų transplantacijos, po navikinių kraujo ligų intensyvaus gydymo, kuomet stipriai nuslopinama imuninė sistema. Tai – pagrindinė žmonių grupė.
Dar kita grupė yra žmonės, kurie serga labai sunkiomis ligomis, slaugos namų pacientai, vadinamų gyvenimo pabaigos būklių pacientai. Jiems, deja, net ir po skiepijimo nepavyksta išvengti pačių skaudžiausių COVID-19 pasekmių“, – apgailestavo V. Pečeliūnas.
Pacientai jaunėja
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad, kaip rodo vasaros duomenys, pacientai jaunėja. Pusė pacientų, kurie buvo gydyti reanimacijos skyriuje buvo jaunesni negu 61 m., o 30 proc. – jaunesni negu 50 m.
„Tarp tų jaunesnių kaip 50 m. pacientų tik vienas turėjo gretutinių ligų. Reiškia, net ir santykinai jauni pacientai, nesergantys kažkokiomis ligomis, jeigu neskiepyti, turi tikrai gana ženklią riziką patekti ir į reanimacijos skyrių“, – įspėjo medikas.
Padaugėjo sergančių medikų
V. Pečeliūnas pastebėjo, kad rugpjūtį padaugėjo ir COVID-19 liga sergančių medikų.
„Didžioji susirgusiųjų dalis – virš 70 proc. – buvo pilnai paskiepyti. Galime tik pasidžiaugti, kad nebuvo nė vienos sunkios formos, nieko nereikėjo hospitalizuoti. Žmonės, kurie turėjo pilną vakcinacijos kursą, serga lengvai. Bet, žinoma, juos tenka izoliuoti, kad neužkrėstų pažeidžiamų pacientų, galbūt silpnesnės sveikatos kolegų.
Tai šiek tiek mažina mūsų resursus, bet šiuo metu medikų susirgimai nesukelia problemų“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Anot jo, siūloma revakcinuoti visus medikus, kurie dirba su pacientais, visų pirma atsižvelgiant į pacientų interesus.
„Užsikrėtęs medikas gali užkrėsti pacientus. O mūsų įstaigoje dirba labai daug pažeidžiamų, imunosupresuotų būklių pacientų, tų, kurie yra po transplantacijos. Ir vienas ar kitas medikas, kuris pats sunkiai nesirgs, gali užkrėsti kovidu tuos sunkiai sergančius pacientus, kuriems ir vakcinacija nepadeda.
Mūsų pagrindinis tikslas – tų pacientų saugumas. Ta vakcinacija, neabejotinai, padėtų ir medikams apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos. Bet pagrindinis tikslas vis tik būtų apsaugoti tuos pacientus“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.
Simptomai išlieka panašūs
Nors kalbama, kad koronaviruso delta atmainos sukeltos infekcijos simptomai yra kiek kitokie nei kitų atmainų, gydytojas V. Pečeliūnas sakė, kad esminių skirtumų pastebėti neteko: „Klinikiniai tyrimai vykdomi. Ta informacija dėl delta atmainos simptomatikos skirtumo neseniai pasidalino mūsų kolegos infektologai. Greičiausiai mokslišką informaciją turėsime kiek vėliau, po kelių mėnesių.
Bet bendras įspūdis, kad esminių skirtumų tarp pacientų, kurie jau hospitalizuoti, simptomatikos, palyginti su tuo, kas buvo prieš pusę metų, mes nematome: tai yra tas pats plaučių uždegimas, ta pati virusinė pneumonija, tas pats dusulys.
Į ligoninę patenka pacientai jau gana sunkios būklės. Ligonines ir lovas mes saugome. Pacientai, kurie gali gydytis namuose, kurie neturi kažkokių sunkių simptomų, nukreipiami gydytis į namus“, – sakė medikas.
