Galima teigti, kad prasidėjo ketvirtoji koronaviruso banga
V. Pečeliūno teigimu, didelį naujų atvejų kilimą galime pastebėti ir dabar.
„Dabar tokį neabejotinai matome. Kiekviena banga pasižymi savo priežastimis. Šiuo atveju turime aiškią priežastį, tai yra delta variantas, kuris pasižymi ženkliai didesniu plitimu. Ši banga tikrai skiriasi nuo tos, kuri buvo pavasarį“, – spaudos konferencijoje sakė V. Pečeliūnas.
Kaip pasakojo medikas, pirmoji banga pasižymėjo nedidele apimtimi, mat užsikrėtimų nebuvo itin daug, o tuo metu svarbiausia užduotis buvo atsekti kontaktus ir juos izoliuoti. Taip pat labai svarbus buvo tarptautinis bendravimas, nes žinių apie naująjį koronavirusą buvo labai mažai.
„Pirmos bangos vienas iš aspektų buvo psichologinis krūvis medicinos darbuotojams. Nežinia, baimė kėlė didelius sunkumus. Atlikome ne vieną darbuotojų psichologinį tyrimą. Pagrindinis dalykas, dėl ko labiausiai nerimaudavo darbuotojai, tai būdavo šeima. Žmonės nenorėdavo iš ligoninės atnešti infekcijos į namus ir tai kėlė didžiausią rūpestį“, – kalbėjo gydytojas.
Antroji banga buvo didelio masto ir tai, pasak V. Pečeliūno, buvo pagrindinis jos požymis. Antrosios bangos metu buvo išplėsta nuotolinė medicina, įvairių programėlių naudojimas.
Medicina taip pat susidūrė su dideliais iššūkiais. Ligoninės tapo perpildytos, kartais net trūkdavo medikų, tačiau taip pat tuo metu buvo pradėtos tirti ir pagrindinės gydymo metodikos – kas labiausiai pasiteisina gydant koronavirusą. Pavyzdžiui, kokie antivirusiniai vaistai nuo kitų ligų gali padėti, kaip sergančiuosius veikia pasveikusių pacientų plazma ir EKMO sistemos pritaikymas.
„Antros bangos metu ypatinga problema tapo testavimo pajėgumų išplėtimas. Vakcinavimo pradžia irgi buvo antrosios bangos metu, tada svarbu buvo sukurti vakcinavimo strategiją, prie to labai prisidėjo Santaros klinikos.
Trečioji banga buvo dėl alfa varianto, ketvirtoji dėl delta. Labai svarbi ir ateitis, svarbu reaguoti į kylančius iššūkius. Šiuo metu Santaros klinikose tęsiami tyrimai, kaip į vakcinas reaguoja tam tikras ligas turintys pacientai. Pavyzdžiui, imunosupresniai pacientai. Atlikti ir darbuotojų tyrimai“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Pasak mediko, Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje yra po pilno vakcinacijos kurso užsikrėtusių koronavirusu ir nuo jo mirusių pacientų. Visgi, yra labai akivaizdžios priežastys, kodėl taip nutiko.
„Praktiškai pusė pacientų turėjo labai rimtas, iš esmės kritines imunosupresines būkles, tokias kaip imuninės sistemos navikai, tad dėl to paveikiamas ir sveikas imunitetas. Taip pat tai buvo pacientai po organų transplantacijos, kurie gauna labai intensyvų imunosupresinį gydymą, pacientai, kurie serga labai sunkiomis autoimuninėmis ligomis. Tokie pacientai miršta ir po pilno vakcinacijos kurso. Taip pat tokie, kurie turi labai sunkias būkles, tokias kaip inkstų nepakankamumas. Jaunesnių sveikų žmonių tarp pacientų, mirusių po pilnos vakcinacijos, nebuvo“, – paaiškino medikas.
Laukia trečios vakcinos dozės
Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, pandemija išryškino gydytojų epidemiologų reikalingumą. Ilgą laiką atrodė, kad infekcinių ligų klausimas beveik išspręstas, yra modernios terapijos ir globalių problemų nebeturėsime.
Pirmieji susidūrimai su pandemija įvyko tada, kai, pasak profesorės, teko iš naujo mokytis infekcijos kontrolės reikalavimų. Nuo pat pirmosios bangos pradžios reikėjo pertvarkyti patalpas, pritaikyti jas darbui su ypač pavojinga infekcija.
„Paskutinės pamokos, prieš persikraustant į naują infekcinių ligų korpusą, buvo 2019 metų gruodį. Kaip tik tada buvo repetuota, kaip elgtis su ypač pavojinga infekcija, tada buvo įsivaizduota, kad tai ebolos infekcija. Kaip tokie pacientai turėtų būti gabenami iš lėktuvo į gydymo įstaigas, kaip gydymo įstaigoje turėtų būti elgiamasi. Infektologams koronavirusas nebuvo visiška naujiena, bet tokio masto pandemijos niekas įsivaizduoti negalėjo“, – prisiminė prof. L. Jančorienė.
Vėliau reikėjo ieškoti gydymo metodų. Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje buvo pradėti bandyti įvairūs metodai, kurie, kaip buvo tikimasi, palengvintų pacientų gydymą. Vėliau paaiškėjo, kad tie metodai nebuvo ypatingi ir nesumažino sunkių atvejų.
Profesorės teigimu, greitu metu ketinama pradėti ir kitus tyrimus, atkeliauja nauji preparatai, kurie taip pat galbūt galės padėti gydyti infekciją.
„Dabar mūsų didžiausias ginklas yra sukauptos žinios, įgyta patirtis, sudarytos komandos, kurios moka spręsti šios ligos problemas. Be abejo, labai lauktume preparatų, kurie būtų pripažinti kaip efektyvūs antivirusiniai vaistai koronavirusui“, – kalbėjo medikė.
Pasak jos, vakcinos efektyvumas nebekelia jokių abejonių, tačiau jau žinoma, kad bėgant laikui vakcinos efektyvumas blėsta ir beveik neabejojama, kad reikės skiepytis pakartotinai. Šį klausimą vis aktyviau kelia medikai, ypač tie, kurie dirba su koronavirusu sergančiais pacientais.
Po vakcinacijos, profesorės teigimu, gydytojai galėjo labiau nusiraminti, šiek tiek sušvelnėjo infekcijų kontrolės reikalavimai.
„Linkiu nesustoti skiepytis ir apsispręsti tiems, kurie dar abejoja. Mes vakcinomis neabejojame, matome ženklų sergamumo sumažėjimą tarp Santaros klinikų personalo. Kai kurie gali teigti, kad jie yra jauno amžiaus, neturi kitų ligų ir jiems negresia sunki ligos forma, tačiau jie turi artimųjų, kurie yra pasmerkti sunkiai sirgti.
Galime pasidžiaugti, kad turime vakcinaciją nuo 12 metų, manau, kad tik mėnesių klausimas, kada turėsime indikacijas, pagal kurias bus galima skiepyti ir jaunesnio amžiaus vaikus“, – sakė prof. L. Jančorienė.
