Šiuos scenarijus antradienį ryte vykusioje spaudos konferencijoje pristatė Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas.

Daniel Naumovas

Pozityvus scenarijus – tik vienas

Pasak biologo, yra keturi pagrindiniai scenarijai. Kaip gyvensime toliau, priklauso nuo to, kaip evoliucionuos virusas.

Pirma teorija – virusas taps labiau mirtinas. D. Naumovo teigimu, taip nutikti tikrai gali, mat ir kiti panašūs virusai, tokie kaip SARS ar MERS, yra labiau mirtini nei dabartinis koronavirusas.

„Kitas scenarijus yra toks, kad virusas taip smarkiai pasikeis, jog visiškai nebeveiks dabartinės vakcinos. Tai skamba labai baisiai, bet gera žinia ta, kad dabartinės vakcinos yra nuolat tobulinamos ir kuriamos naujos“, – sakė biologas.

VU GMC laboratorija

Visgi, būtent dėl to labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių skiepytųsi. Antraip virusas ir toliau smarkiai plis, tai sudarys galimybę atsirasti naujoms mutacijoms, kurios bus vis labiau atsparios vakcinoms.

„Kuo daugiau žmonių pasiskiepija, tuo mažiau virusas plinta ir tada negali kurtis naujos atmainos, naujos mutacijos. Delta gali toliau mutuoti ir įgauti atsprarumą skiepams. Mutacijos atsiranda tada, kai plinta virusas, o jis stipriau plinta dėl nepaskiepytų žmonių. Jei daugiau pasiskiepytų žmonių, virusas mažiau plistų ir didesnė tikimybė, kad vakcinos ilgiau liktų efektyvios“, – kalbėjo biologas.

Trečias scenarijus – virusas taps atsparus visiems dabar naudojamiems vaistams. Dėl to labai svarbu, kad būtų kuriami nauji vaistai, kurie galėtų padėti atsiradus naujoms atmainoms.

Ketvirtas scenarijus yra kiek pozityvesnis. Manoma, kad virusas gali tapti labiau virulentiškas, mažiau mirtinas ir bus kaip paprastas peršalimo virusas. Toks variantas tikrai tikėtinas, bet, pasak biologo, ne dabar ir ne artimiausiu metu, tik tolimesnėje ateityje.

VU GMC laboratorija

Virusas neatpažįstamai pasikeitė

Kaip pasakojo D. Naumovas, nuo to momento, kai pirmą kartą išgirdome pavadinimą SARS-Cov-2, virusas labai stipriai pasikeitė.

„Dabar jau niekur neberasime to pirminio viruso varianto, kuris atkeliavo ir Uhano. Per beveik 2 metus atsirado virš 1000 skirtingų viruso atmainų. Tačiau tas skaičius neturėtų gąsdinti, nes dauguma atmainų neturi epidemiologiškai svarbių savybių. Tačiau yra tos atmainos, kurios tikrai labai apsunkina epidemiologinę situaciją, tokios kaip alfa ir delta“, – sakė Biobanko vadovas.

Naujos viruso atmainos yra skirstomos į dvi grupes – keliančias susirūpinimą ir susidomėjimą.

Prie susirūpinimą keliančių atmainų priskiriamos tos, kurios turi bent vieną iš trijų savybių: yra labiau užkrečiamos – greičiau plinta, virusas yra labiau virulentiškas, sukelia kitą klinikinę eigą, arba šios atmainos neveikia vakcina.

Jei nors viena savybė yra patvirtinta, ši atmaina tampa kelianti susirūpinimą. Šiuo metu tokios atmainos yra alfa ir delta. Kai surandamos tokios atmainos, Pasaulio sveikatos organizacija atlieka papildomus tyrimus ir atnaujina savo rekomendacijas.

Koronavirusas

Pasak D. Naumovo, tai tikrai nėra pirmoji ir paskutinė pasaulio pandemija, tad mokslininkams itin svarbu išmokti dirbti kartu ir greitai. Vienas iš itin svarbių metodų, kuris atsiradus koronavirusui buvo atliktas gana greitai, yra sekoskaita.

„Sekoskaita yra toks metodas, kuris skirtas nustatyti organizmo genetinę informaciją. Šis metodas nustato iš kurių molekulių ir kokia tvarka sudarytas organizmo genomas. Jis labai svarbus visose mokslo srityse, o ypač dabar. Jei nebūtų nustatytas viruso genomas, neturėtume nei PGR testų, nei vakcinų, kurios sukurtos vektoriaus arba mRNR pagrindu“, – kalbėjo biologas.

Įdomu tai, jog sekoskaitos tyrimai Santaros klinikose buvo vykdomi dar prieš pandemiją – jau tada buvo tiriamos tam tikros paveldimos ir onkologinės ligos.

Kaip anksčiau rašė „Delfi“, nors pasaulyje dominuoja COVID-19 viruso delta atmaina, mokslininkai jau kalba apie galimai pavojingesnę ir užkrečiamesnę lambda atmainą.

Ši atmaina pirmiausia buvo diagnozuota Peru, o dabar labai plačiai plinta visoje Pietų Amerikoje.

„Kol kas sunku pasakyti, ar tai sukels didesnę problemą negu delta atmaina, bet Pietų Amerikoje virusas labai plačiai plinta ir dėl to ten buvo didelis naujų atvejų šuolis“, – laidoje „Delfi rytas“ antradienį sakė Saulius Čaplinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (287)