„Galima šią kalbą vertinti iš kelių kampų. Manome, kad tai labai ne laiku ir ne vietoje pasakyta kalba, labiau skaldanti visuomenę, o ne padedanti spręsti problemą, kuri dabar yra už lango – tai vykstantis karas su pandemija“, – sakė Skubiosios medicinos gydytojas rezidentas bei Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas.

Gydytojas rezidentas pabrėžė, kad skiepai nuo koronaviruso nėra žmogaus teisių pažeidimo klausimas. Tai visos visuomenės problema, o nepasiskiepiję asmenys tiesiogiai kenkia kitiems, kurie kartais nė negali apsisaugoti.

„Žmogus, kuris nebuvęs prie koronavirusu sergančių ligonių ir jų nematęs, gali kalbėti labai ciniškai. Galiu pasakyti konkrečių pavyzdžių apie koronavirusu sergančius ligonius. Aš pats 8 mėnesius dirbau kovido skyriuje ir dabar prisiminiau vieną istoriją.

Tai buvo vyresnio amžiaus moteris, kuri sirgo onkologine liga. Tuo metu jau buvo paskiepyti medikai ir buvo pradėti skiepyti didesnės rizikos pacientai. Ji irgi buvo pasiskiepijusi. Atėjo momentas, kai jai reikėjo pasidaryti kraujo tyrimus.

Visą karantiną ji buvo namuose ir bijojo kažkur išeiti, kad neužsikrėstų, bijojo dėl savo sveikatos. Tačiau teko išeiti iš namų atlikti kraujo tyrimų ir ji vyko viešuoju transportu. Autobuse užsikrėtė koronavirusu ir po mėnesio mirė“, – kalbėjo pašnekovas.

Karolis Kilčauskas
Foto: Asmeninio albumo nuotrauka

Medikas kelia retorinį klausimą: kas atsakingas už šios pacientės mirtį?

„Ar virusas, kuris nemąsto, ar ją nužudė tas, kuris užkrėtė? Jei paleidžia plytą į galvą, ar plyta nužudo žmogų, ar tas, kuris ją paleido? Virusas pats nemąsto, mąsto žmonės, kurie skiepijasi arba ne. Mes nė vienas nežinome, kiek aplink save užkrėtėme žmonių ir kiek iš jų mirė. Labai lengva galvoti, kad žudo virusas, o mes nė prie ko. Bet tai ganėtinai ciniška. Medikai irgi pavargę nuo to, kad nors turime vienintelį būdą apsisaugoti – vakciną, žmonės pradeda galvoti apie savo teises nesiskiepyti ir toliau platinti šį virusą. Platinti ir žudyti kitus biologiniu ginklu“, – griežtą poziciją išsakė K. Kilčauskas.

„Delfi“ primena, kad onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, ypač vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus, pavyzdžiui, ŽIV pacientams, taip pat senjorams imunitetas nuo koronaviruso po vakcinos ar persirgtos ligos susidaro daug silpnesnis nei sveikiems žmonėms. Tad vienintelis būdas juos apsaugoti – pasiskiepyti aplinkiniams, kuriems imunitetas susidaro stipresnis ir galimybė užsikrėsti koronavirusu bei jį perduoti yra daug mažesnė nei nepasiskiepijus.

K. Kilčiausko teigimu, I. Vėgėlės savo kalba parodo, kad nėra susidūręs su medicina ir jos nesupranta: „Tokie komentarai yra iš žmogaus, kuris nelabai supranta, kas yra medicina. Medicinoje ir taip yra apstu tolerancijos žmonių neatsakingam elgesiui.“

Pašnekovas paaiškina – valgome nesveikai, geriame energetinius gėrimus, alkoholį, žalojame save kaip tik šauna į galvą, o viso šio proceso pasekmes už bendrus šalies pinigus vėliau turi gydyti medikai.

„Tačiau čia yra jau momentas, kai kalbame ne tik apie savo kūną, o ir apie kitus, kai galime juos užkrėsti ir nužudyti. Onkologine liga serganti pacientė padarė dėl savęs viską, ką galėjo, skiepijosi, laikėsi karantino, saugojosi, tačiau tas, kuris, greičiausiai, tuo metu nebuvo pasiskiepijęs, ją užkrėtė. Moteris mirė. Mirė kažkieno mama, močiutė, žmona“, – sakė K. Kilčauskas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kritikos sulaukė ir iš ministrų

Savo poziciją pirmadienį feisbuke pateikė ir pats I. Vėgėlė.

„Septintoji įvadinė kalba Advokatų visuotiniuose susirinkimuose sukėlė didelį atgarsį Lietuvos visuomenėje. Džiaugiuosi, kad jau septintą kartą visuotiniame susirinkime kalbėdamas apie žmogaus teises, buvau išgirstas ir didelės visuomenės dalies“, – rašė I. Vėgėlė.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko, tai rodo, kad žmogaus teisų ir laisvių tema šiuo metu yra itin aktuali ir apie tai būtina kalbėti.

„Viliuosi, kad dėmesys žmogaus teisių ir laisvių temai ne tik neišblės, bet imsime kiekvieną reikšmingesnį sprendimą vertinti ir per žmogaus teisių bei laisvių prizmę“, – teigė I. Vėgėlė. Atsakyti į žurnalistų klausimus jis ketina tik kitą savaitę.

Pirmadienį apie I. Vėgėlės kalbą pasisakė ir Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė, paklausta apie kalbą, su apgailestavimu pareiškė, kad „kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas, naudojasi šita situacija ir kelia dar didesnes įtampas“. Neigiamai I. Vėgėlės kalbą įvertino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Savo kalboje teisininkas teigė, kad valdžios priimami sprendimai dėl karantino, vakcinacijos ar neteisėtų migrantų pažeidžia dalies visuomenės teises ir laisves.

Ignas Vėgėlė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Esame liudininkai gimstančios naujos tvarkos, pagal kurią pasaulio nacionalinių valstybių elgesio modelius diktuoja tarptautinių organizacijų ir verslo struktūrų konglomeratas: pasaulio sveikatos apsaugos ministerija tapusi Pasaulio sveikatos organizacija kartu su pasauline vaistų pramone. <...> Akivaizdu viena – matome globalizacijos procesus, iš to kuriasi tarptautinė vykdomoji valdžia. Ji yra kitokia nei nacionalinė: mažiau centralizuota, be demokratinio rinkimų elemento. Tokio scenarijaus prielaida – ypatinga pasaulio socialinė, finansinė ir kultūrinė struktūra, leidusi sukaupti didžiulį finansinį ir ekonominį kapitalą, o, multiplikuojant žmogiškąsias emocijas, – ir įgyti galią. <...> Žmogaus teisės ir laisvės tampa utilitarizmo įkaitės, kartu kyla rizika, kad ir pati teisė bei teisingumas taps utilitarizmo metodu. Nepatirtų kaštų pamatuojama tariama visuomenės nauda lyginama su individo privatumo, sveikatos, ar net gyvybės kaštais. <...> Individo teisės ir laisvės užgožiamos valstybės galios. Dėl labai paprastos ir formalios priežasties – „ekstremali padėtis“, – kalbėjo A. Vėgėlė.

Jo teigimu, šalyje nepaisoma teisės aktų priėmimo teisinės hierarchijos, kai dalis ribojimų visuomenei primetami ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimais ar operacijų vadovo sprendimais, taip pat kritikavo valdančiųjų pasirinkimą – iš sprendimų priėmimo proceso eliminuojant teisininkų bendruomenę. Advokatų tarybos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie priimami sprendimai ne tik segreguoja visuomenę, ją priešina, bet ir pažeidžia tiek Konstituciją, tiek tarptautines konvencijas, kurių Lietuva įsipareigojusi laikytis.