Apie tai LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjai kalbėjosi su Plungės rajono meru Audriumi Klišoniu.
R. Mažeika su dar pusšimčiu asmenų taip pat figūruoja Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys R. Mažeiką iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė prieš mėnesį, po ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės.
Sprendimas priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.
Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.
Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
– Noriu pasakyti, kad informacija apie pareikštus įtarimus Remigijui Mažeikai buvo paviešinta, tačiau, ir paviešinus šitą informaciją, jis toliau vadovavo Respublikinei Šiaulių ligoninei.
Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra jos steigėja, jo nenušalino. Tai buvo, ko gero, vienas iš sprendinių, kuriuo rėmiausi, – motyvus paskirti R. Mažeiką laikinai vadovauti Plungės ligoninei dėstė A. Klišonis.
– Būtent dėl tokių įtarimų vadovas buvo atšauktas iš prezidentui patarinėjusių ekspertų grupės. Kodėl ten jį atšaukė?
– Manau, reikia vertinti tą kompetenciją, kuri yra, ir, kaip minėjau, Sveikatos apsaugos ministerija yra tiesioginis kuratorius, įsteigėjas Respublikinės Šiaulių ligoninės. Ji, net ir esant vienokiems ar kitokiems pareikštiems kaltinimams, matė, kad R. Mažeika yra tinkamas vadovauti šitai ligoninei.
Ir šių metų balandį, kai buvo R. Mažeikos, kaip Šiaulių ligoninės vadovo, vertinimai, Sveikatos apsaugos ministerija jį įvertino tikrai puikiai.
– Vertinimas, kuris nuskambėjo vėliau, skambėjo kitaip. Buvo nustatyta, kad vadovo elgesys menkina įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą.
Be to, dar buvo pažymėta, kad ligoninės vadovas nekontroliavo tinkamai vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos ir neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui – viena jo darbuotoja nusižudė.
Ar jūs tikrai galvojate, kad šis asmuo yra tinkamas būti Plungės ligoninės vadovu po to, kas nutiko Šiaulių ligoninėje ir po to, kai ši istorija nuskambėjo per visą Lietuvą?
– Iš tikrųjų ta informacija visiems buvo pakankamai plačiai pateikta ir, manau, kad poną R. Mažeiką, kuris vadovavo Šiaulių ligoninei, mūsų ligoninės medikai pažįsta pakankamai gerai būtent iš profesinės pusės, kadangi Šiaulių ligoninė buvo ta, kuri organizavo kovido valdymą Šiaulių ir Telšių apskrityse.
Būtent mūsų savivaldybės medikų teikimas buvo toks, kad Mažeika galėtų vadovauti mūsų ligoninei. Tai buvo vienas iš faktorių, dėl ko kartu dirbant su savivaldybės tarybos nariais ir su savivaldybės administracija buvo pasirinktas toks sprendimas.
Mažeika jau dirbo mūsų ligoninėje, jis dirbo kitose pareigose. Pareiškus norą iš laikinųjų vadovų išeiti buvusiai laikinajai vadovei, reikėjo priimti sprendimą, kuris žmogus galėtų jį pavaduoti.
– Pono Mažeikos pavardė nuskambėjo mobingo skandale. Kaip Plungės ligoninės darbuotojai sureagavo, kai toks žmogus, kurio pavardė skambėjo tokiame skandale, atėjo dirbti į Plungę?
– Ką aš sakiau, būtent vienas iš pačių pirmųjų siūlymų, kad ligoninės vadovų galėtų būti R. Mažeika, buvo teiktas būtent iš pačios mūsų ligoninės darbuotojų.
Manau, kad kovido situacijoje jie pažino jį puikiai kaip vadovą ir gerą organizatorių.
– Jums įteiktas ultimatumas: arba teismai, arba atleidžiate vadovą. Ką darysite?
– Manau, kad jūs šiek tiek hiperbolizuojate tą situaciją. Tai yra ne ultimatumas, o teikimas, ką Vyriausybės atstovas gali teikti. Yra pateikti du pagrindai, dėl kurių jie matytų, kad R. Mažeika negali eiti šitų pareigų: vienas – Korupcijos ir prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 punktas. Projekte iš tiesų, matyt, yra kolizinė situacija, kad nėra įvardintos būtent viešosios įstaigos.
Mano, kaip mero, septynių darbo metų praktikoje niekuomet nebuvo Vyriausybės atstovo tiekimo, kad laikinajam vadovui, noriu pabrėžti – būtent laikinajam vadovui, reikalinga STT pažyma.
Organizuojant konkursą į nuolatinio vadovo vietą konkurso laimėtojo pažyma bus pateikiama.
– Ką darysite: atleisite vadovą ar ne?
– Šį raštą nagrinėja mūsų savivaldybės teisininkai ir jie man teiks rekomendacijas.
– Tai gal jūs planuojate skelbti konkursą į darbo vietą? Nes dabar savivaldybės atstovai sako, kad tai yra gudravimas – priimti laikinuoju vadovu poną R. Mažeiką, kad tai prasilenkia su skaidrumo standartais, pakerta pasitikėjimą valdžios institucijomis ir, kad tai yra nesąžininga. kada bus konkursas?
– Kaip minėjau, jis priimtas laikinuoju vadovu ir savivaldybė tikrai skelbs konkursą direktoriaus pareigoms.
– „Lietuvos rytas“ skelbia, kad su ponu R. Mažeika jus sieja ilga pažintis. Kiek metų jūs esate pažįstami?
– Sunku pasakyti. Epizodiškai Remigijų Mažeiką aš pažįstu gal kokius aštuonerius metus. O daugiau jį aš pažįstu per paskutinius metus, kai buvo kovidiniai metai – nuo praėjusių metų spalio-lapkričio mėnesio – būtent tada, kai Respublikinė Šiaulių ligoninė buvo organizuojanti ligoninė kovido situacijos valdymui Šiaulių ir Telšių apskrityse.
– Nemanote, kad visuomenei gali kilti pagrįstų abejonių, jog galbūt poną R. Mažeiką įdarbinote kaip draugą, kaip seną pažįstamą?
– Manau, kad tai yra žurnalisto interpretacija, todėl, kad aš, kaip meras, nepasirašinėjau jokių sutarčių su Šiaulių ligonine. Tai, aš manau, visiškai hiperbolizuoti dalykai. Kita vertus – R. Mažeika yra būtent tas specialistas, kurį rekomendavo patys ligoninės medikai ir jų balsas yra lemiamas.
Kitas dalykas: kadangi aš sveikatos apsaugos sistemoje dirbu pakankamai seniai, tai iš žmonių, kurie dirba sveikatos sistemoje, nepažįstamų man žmonių tikrai nėra daug. Aš taip pat esu dirbęs Sveikatos apsaugos ministerijoje, nors nekuravau šios srities, bet žmonių pažįstu pakankamai daug – Lietuva nėra labai didelė.
– Kiek dar kandidatų svarstėte, ieškodami laikinojo vadovo ligoninei? Kokios kandidatūros buvo apgalvotos, koks žmonių kiekis figūravo?
– Buvo siūlymai pradžioje dar dviem asmenims, tačiau jie patys atsisakė to ir rekomendavo būtent R. Mažeiką.
– Ir jūs nepabijojote to mobingo šešėlio, viso skandalo šleifo?
– Žinodamas, kad tokia reakcija gali būti, kreipiausi į visus savivaldybės tarybos narius ir visiems, kurie buvo suinteresuoti spręsti šitą klausimą, tam buvo organizuotas savivaldybės pasitarimas.
Dalis iš visų frakcijų savivaldybių dalyvavo. Pasikalbėjimas truko turbūt apie tris valandas. Buvo išnagrinėtos įvairios situacijos, kokios yra. Juo labiau, kad dabartinė situacija nėra pati geriausia, nes visi taip pat išgyvename, ne tik mūsų ligoninė, bet ir kitos, tą virsmą, kuris numanomas sveikatos apsaugos sistemos pertvarkoje. Mes, kaip savivaldybė, suinteresuoti, kad Plungės ligoninė išliktų aktyvaus gydymo ligonine. Tai buvo vienas iš svertų, kad sprendimą reikia priimti pakankamai greitai, o konkurso organizavimas užtruktų turbūt kokius 2–3 mėnesius ar daugiau.
