Pasak medikų, po daugiau nei metų pertraukos vaikai neatpažįstami: jie prasčiau mato, suprastėjo laikysena, gerokai padidėjo svoris.
„Matome, kad padaugėjo trumparegysčių, praleidus visus metus prie kompiuterio ir mobiliųjų įrenginių. Taip pat yra daugiau vaikų su padidėjusiu svoriu“, – LNK žinioms pasakojo vaikų ligų gydytoja Agnija Vaščiūnaitė.
Ekspertai nesutaria, ar taip galėjo nutikti dėl to, kad pernai dėl karantino patikrinimai buvo neprivalomi, ir priduria: jeigu sveikatos būklė nesikeitė, nereikia ir gydytojo kabineto durų varstyti.
Medikai į tokius komentarus žiūri skeptiškai ir nesutinka, kad vaiko sveikatą patikrinti tėvai gali ir namuose.
„Pasitikrinti negali, tačiau tėvai pirmi pastebi požymius, kurių anksčiau nebuvo. Mes tą vaiką matome ne taip dažnai. Jie mato kiekvieną dieną. Tai, kai kažkas ištinka, jie iškart užsirašo ir ateina“, – sakė vaikų ligų gydytoja.
Visgi, net ir nustačius nutukimą, medikai jaučiasi bejėgiai ir padėti nebegali. Tenka apsiriboti pašnekesiu ir rekomendacijomis.
„Mes šnekame su tėvais, kad reikia aktyviai leisti laiką, bet daugiau mes to vaiko nepriversime elgtis aktyviau. Mes galime tik rekomenduoti“, – paaiškino A. Vaščiūnaitė.
Patraukti vaikų nuo ekranų nelinkę ir tėvai.
O kol tėvai ir gydytojai skėsčioja rankomis, pasiūlymų turi sporto bendruomenės atstovai. Šie kritikuoja nuobodžias kūno kultūros pamokas ir siūlo jas iškeisti į veiklas už mokyklos veiklų.
„Impuls“ sporto klubo vadovas Vidmantas Šiugždinis sakė: „Yra tikrai puikių kūno kultūros mokytojų, bet kai kurios pamokos yra nuobodžios ir orientuotos į sportines žaidybines veiklas: vaikai žaidžia krepšinį ar futbolą ir tuo viskas baigiasi. Mažiau lavinami įvairesni jų kūno raumenys“.
Sporto klubo vadovas įsitikinęs: turi didėti ir neformalaus mokinio krepšelio suma, nes 10–15 eurų vaiko problemų neišspręs.
„Tai nėra didelė suma ir nepadengia viso sportavimo kainos. Todėl gal tai daugumą tėvų sustabdo nuo veiklos.
Plius, tai galėtų veikti visoje Lietuvos teritorijoje, ne tik didžiosiose savivaldybėse. Sakyčiau, kad tai yra labai sveikintina programa, kurią reikėtų plėsti“, – kalbėjo V. Šiugždinis.
Kol valdžia iniciatyvų nesiima, pasak V. Šiugždinio, problemas išspręsti padės įprasti buities darbai: „Vaikščiojimas aktyvus, šuns pavedžiojimas, važiavimas dviračiu yra super geros veiklos. Bet netgi tvarkymasis namie, namų ruošos darbai, gal sugrėbti lapus – tai yra puikūs užsiėmimai, kuriuos darant ilgą laiką formuojasi judėjimo įgūdžiai. Svarbiausia nuoseklumas: geriau ne vieną kartą labai stipriai, bet septynias dienas po truputį“.
Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja visus metus. Tačiau sveikatos specialistai pastebi: didžiausi vaikų srautai poliklinikų koridorius užplūsta tik prieš mokslo metus. Anot jų, būtent dėl to, kaip ir kasmet, pasipylė skundai dėl neveikiančios sistemos.
„Kartais būna techninė klaida, suvesta asmens kode, pavardėje ar dar kitos priežastys. Tai nėra masinis reiškinys, bet jų pasitaiko ir tai kelia tėvų nepasitenkinimą. Kita priežastis gali būti, kuri būna įprastai rugsėjo mėnesį – duomenys iš mokinių registro“, – vardijo Higienos instituto atstovė Ugnė Gadžijeva.
Kasmetinis sveikatos patikrinimas privalomas visiems vaikams, kurie lanko mokyklas ir darželius.
Tėvams tokia paslauga nemokama. Tačiau, jai valstybė kasmet išleidžia beveik 4 mln. eurų.
