Jeigu iki šiol karantino paskelbimą lemdavo naujų atvejų augimas, tai dabar, pasak M. Striogos, svarbiausias kriterijus turėtų būti hospitalizuotų žmonių skaičius.
„Aišku, čia jau spręs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), bet karantino paskelbimo kriterijus turėtų būti stacionarinio gydymo reikalaujančių ligonių skaičius, apkrova ligoninėms ir mirčių kiekis.
Vien naujų, ypač besimptomių infekcijų skaičius pačių griežčiausių ribojimų turbūt neiššauks.
Aišku, jeigu tų infekcijų daugės, vis daugiau žmonių užsikrės ir tas virusas plis, beplisdamas jis mutuos. O jeigu dar pasitaikys žmonių, kuriems užsikrėtus bus ne visai pakankamas imuninis atsakas, tai tiesiog atsiras selekcinis spaudimas išvešėti tiems viruso variantams, kurie atsparesni arba visiškai atsparūs jau esančiam imuniniam atsakui. Tokiu atveju pagal visus evoliucijos dėsnius kovą dėl būvio turėtų laimėti tie virusai, kurie turės atsparumą“, – apie pavojus įspėjo daktaras.
Vis tik medikas abejojo, ar dėl viruso platesnio išplitimo reikės griežčiausių apribojimų.
„Griežčiausi karantino ribojimai, aš manau, būtų priimti tada, kai jau rodytų, kad didelei daliai žmonių reikia gydymo stacionare, arba būtų daug tų, kurie serga pakankamai sunkiai ir jiems reikalingas nedarbingumas. Ta prasme, svarbiausias kriterijus turėtų būti ne viruso nešiojimas, kas irgi yra blogai, bet sergamumo, ypač sunkių sergamumo formų rodikliai“, – paaiškino M. Strioga.
Daktaras atkreipė dėmesį, kad sergamumo rodikliais, kaip svarbiausiu kriterijumi, vadovaujasi ir Jungtinė Karalystė, kur naujų atvejų skaičius yra daug didesnis negu hospitalizuotų COVID-19 liga susirgusių pacientų ir mirčių nuo koronaviruso.
„Dėl to jie ne griežtina, o priešingai – švelnina karantino priemones. Bet mirtys visada atsilieka keliomis savaitėmis, juolab dabar, šiame pandemijos etape, kai daugmaž patvirtinti algoritmai, kaip gydyti pacientus, kaip bandyti pagelbėti sunkiems ligoniams.
Vis tik manau, kad pirmasis karantino paskelbimo signalas turėtų būti šių ligonių gydymo poreikis stacionare, nelaukiant, kol išaugs mirčių skaičiai, nes gali ir dvi savaitės praeiti, kol, išaugus sergamumui, pamatysime ir mirčių didėjimą“, – sakė daktaras.
M. Strioga pasakojo, kad svarstyta ir lokalaus karantino įvedimo galimybė: „Ekspertų taryboje prie Vyriausybės, kai buvo kalbama apie tiesioginį mokinių ugdymą, kalbėta, kad tam tikrų ribojimų turėtų būti imamasi lokaliai: jeigu kažkur įvyko protrūkis Skuode ar Pasvaly, tai tikrai nebūtų poreikio skelbti karantiną Vilniuje ar Kaune ir atvirkščiai“.
Paklaustas, ar, kur nors paskelbus lokalų karantiną, iš ten grįžusiems tektų izoliuotis, M. Strioga sakė, kad tai turėtų nuspręsti NVSC.
„Ko gero būtų logiška riboti tiek patekimą į tą zoną – ne visiškai uždaryti, bet riboti, tiek ir išvykimą iš šios zonos, neturint rimtesnės priežasties.
Jeigu savivaldybė į tą zoną patektų ne tiek dėl naujų atvejų nustatymo, kiek dėl ligonių, kuriems tenka gydytis stacionare ir intensyvios terapijos skyriuose, tai jau būtų ženklas, kad virusas ten sukelia rimtų padarinių sveikatai, perkrauna sveikatos apsaugos sistemą. Tokiu atveju griežtesnis karantinas ir apribojimai, siekiant užkardyti viruso plitimą iš to regiono į kitas Lietuvos dalis, būtų pagrįsti“, – mano pašnekovas.
Vis tik M. Strioga vylėsi, kad šį rudenį koronaviruso banga smogs nebe taip skaudžiai, kaip praėjusį, nes vis daugiau žmonių skiepijasi.
„Tam ir yra tas skiepijimas, kad amortizuotų tą bangą, nes vienokia ar kitokia visos Lietuvos mastu ar tam tikruose regionuose ji tikrai bus. Prie to, kad nebūtų apkrautos ligoninės ir būtų mažiau mirčių, turėtų labai prisidėti vakcinacija“, – neabejojo M. Strioga.
