Kalbama, kad galbūt rudenį gresia nauja koronaviruso banga, o išskirtinai nesiskiepijusiųjų laukia karantinas. Kaip visa tai atrodys realybėje ir apskritai, kiek visa tai realu, ar Lietuva toliau „degs“ ir bus užimtos lovos ligoninėje, kaip praėjusį rudenį ir žiemą, laidoje „Delfi tema“ prognozavo virusologas profesorius Saulius Čaplinskas.

Bloga ir gera žinios

Profesorius S. Čaplinskas pasakojo, kad dabar, kaip pagal vadovėlį, vyksta savotiška kova tarp viruso ir žmogaus: kas sugebės vienas kitą apgauti.

„Viruso priedermė yra tokia: rado šeimininką, naujas ląsteles, kurios gali jį dauginti, tuo jis ir naudojasi.

Virusai mutuoja, bando prisitaikyti. Delta atmaina rodo: virusas prisitaikė taip, kad ląstelės kuo greičiau ir kuo daugiau jo padaugintų.

Jeigu kitos atmainos daugiausia dauginosi žemesniuose kvėpavimo takuose, tai delta atmainą labai efektyviai daugina mūsų nosies ląstelės. Taigi tie, kurie vaikšto tik prisidengę kauke burną, išvis nesupranta, kam to reikia.

Deja, atsiranda prognozių, kad virusas gali mutuoti ir į patogeniškesnę pusę – tai būtų bloga žinia.

Gera žinia yra ta, kad imunitetas formuojasi, veikia, net ir prieš mutavusius virusus. Tik, vėlgi, jeigu virusas mutavo, reikia, kad imunitetas būtų stipresnis, antikūnų būtų dagiau, nes virusas tapo „gudresniu“, sugeba geriau išvengti imuninės sistemos“, – paaiškino virusologas.

Foto: Vidmantas Balkūnas

S. Čaplinsko nuomone, jeigu žmonės, kurie pasiskiepijo, įgijo imunitetą, dar ir pasisaugos – stengsis kuo mažiau susidurti su virusu, tokios didelės sunkių ligonių apkrovos ligoninėse, kokia buvo praėjusį rudenį ir žiemą, pavyks išvengti.

„Ir dabar pastebime, kad daugiausia serga jaunesni žmonės, kurie daugiau juda, užsikrečia ir kurių absoliuti dauguma yra nepasiskiepiję“, – atkreipė dėmesį profesorius.

„Delfi tema“ laidos pašnekovas neabejojo, kad, atšalus orams ir žmonėms grįžus į patalpas, neišvengiamai susidursime su naujų atvejų augimu. Todėl esą būtų prasminga diegti pažangesnę ventiliaciją su virusų žudikais, apie ką Lietuvoje dar nedaug kalbama.

Svarbu būtų ir, kad visi žinotų savo COVID-19 statusą. Pvz., kad, atėjus į restoraną būtų žinoma, ar visi darbuotojai jame pasiskiepiję, turi Galimybių pasus, kaip ten atliekama dezinefekcija ir pan.

„Tai būtų rizikos mažinimas ir valdymas“, – neabejojo S. Čaplinskas.

Ribojimų reikia, bet ne visiems

Nepaisant raginimų, net grasinimų skiepytis, kol kas nuo koronaviruso abiem dozėm pasiskiepijo vos apie pusė Lietuvos gyventojų. Paklaustas, ko trūksta, kad būtų išsklaidytos likusių nepaskiepytų 50 proc. gyventojų abejonės dėl skiepų ir pasiektumėte bent tuos 70 proc. vakcinacijos, apie ką kalbėjo šalies prezidentas Gitanas Nausėda, profesorius suabejojo, ar informacija apie vakcinų nuo koronaviruso naudą skleidžiama ne per plačiai.

„Kartais daugiau informacijos pateikti dideliam žmonių skaičiui mažiau efektyvu negu pateikti mažiau informacijos mažam žmonių skaičiui, tai yra individualiai, orientuojantis į tam tikras grupes arba konkretų žmogų.

Tie 50 proc. likusių nepasiskiepijusių žmonių nėra vienalytė masė. Tai yra įvairūs žmonės. Iki šiol, ko gero, nebuvo atlikta jokio sociologinio tyrimo, kodėl žmonės abejoja. <...>

Jeigu žmogus savo laiku negavo informacijos į jam rūpimą klausimą iš gydytojo ar iš asmens, kuriuo jis pasitiki, bet apie tai šneka politikas, kuriuo jis nepasitiki arba kurio jis nemėgsta, tada jis nepriima tos informacijos“, – pastebėjo S. Čaplinskas.

Saulius Čaplinskas

Profesorius prisiminė, kaip viena Panevėžio rajono bendruomenė sąskrydyje jam pasidžiaugė, kad net 80 proc. jos narių pasiskiepijo. Juos skiepytis įtikino seniūnas ir felčeris, pakalbėję su tos bendruomenės nariais.

„Tai yra vienas iš konkrečių lyderystės pavyzdžių žmogaus, kuris yra arčiausiai kito asmens, ir kuriuo tas kitas žmogus tiki.

Viena iš didelių pradžioje padarytų klaidų buvo, kad šeimos gydytojai, privačios sveikatos priežiūros institucijos buvo eliminuotos iš atsako į kovidą, nueita kontrolės ir draudimo, bet ne stebėsenos ir dialogo keliu.

Dabar, kai tas dialogas prarastas, grąžinti jį, grąžinti pasitikėjimą arba bent jau pradėti dialogą su dvejojančiais yra sudėtinga“, – komentavo pašnekovas.

Profesorius S. Čaplinskas abejojo, ar tikslinga įvesti vadinamąjį nesiskiepijusių karantiną, apie kurį vis garsiau kalbama: „Tai yra labai rizikinga ir labai netoliaregiška. Karantinas yra tik laikinas problemos atidėjimas, tam, kad išloštume laiko. Kokio laiko šiuo atveju norime išlošti? Ar ne naivu tikėtis, kad tokiu būdu priversime žmones skiepytis? Dalį – taip, bet vėlgi einame draudimų ir kontrolės keliu“.

Vis tik virusologas mano, kad tam tikroms grupėms, tam tikrų profesijų atstovams įvesti ribojimus būtų prasminga: „Turbūt visi suprantame, kad slaugant ar gydant sunkius ligonius, turinčius imunodeficitą ir panašiai, su jais negali dirbti žmogus, kuris gali juos užkrėsti. Taigi neskiepyti medikai, slaugytojai, galbūt ir vaikų darželio ar mokyklos personalas negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Bet nereikėtų visų mauti ant vieno kurpalio.

Lengva siūlyti ekspertams nuotolinį darbą, jeigu jie jį gali dirbti, bet, kaip viename kolektyve, gaminančiame sofas, aš pasakiau: „Jūs, sėdėdami ant sofos, naujos sofos nepagaminsite“.

Vakcinos nuo koronaviruso
Foto: Shutterstock

Tos empatijos, man atrodo, daug kur trūksta. Tai parodo faktas, kad, sakykime, nuotoliniu būdu dirbantys dėstytojai, universitetų darbuotojai buvo paskiepyti pirmiau negu policininkai, kurie nuotoliniu būdu nedirba“.

S. Čaplinskas kritikavo ir valdžios nesugebėjimą aiškiai pasakyti, kokie apribojimai laukia toliau, kokiais kriterijais remiantis jie bus įvedami.

„Įvesti apribojimus remiantis vien tik nustatytais teigiamais PGR atvejais arba tuo, kiek žmonių atsiduria ligoninėje, jau būtų praeitis. Dabar reikia žiūrėti, kiek yra sunkių ligonių, koks Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių užimtumas, kokie ten guli žmonės ir kodėl. Reikia daugiau segmentuoti atsaką, turėti aiškų konkretų planą atskiroms tikslinėms grupėms“, – siūlė profesorius.

Anot virusologo, akivaizdu, kad baime ir draudimais paremta kontrolė žmonių neveikia: „Prisiminkime, ką sako Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): šita pandemija yra apie kiekvieno iš mūsų elgesį, apie pasitikėjimą.

Dabar turime situaciją, kai vieni nepasitiki sprendimų priėmėjais, kiti galbūt gydytojais, treti – kaukėmis arba skiepais. Kad grąžintume tą pasitikėjimą, laukia sunkus darbas. Deja, rudenį, tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, užsikrės koronavirusu ir neturės stipraus imuniteto, atsidurs ligoninėje. Ir, deja, medikai jų neišgelbės“.

Sumažinti tyrimų apimtis – rizikinga

Mobilusis punktas Panevėžyje
Foto: Jūsų Panevėžys


Profesorius neabejojo: trečia dozė žmonėms, kurių imunitetas galbūt nesusiformavo arba jau išblėso (senjorams, sergantiems chroniškomis imuninę sistemą silpninačiomis ligomis), labai reikalinga.

Prasminga, anot S. Čaplinsko, ir maišyti skirtingų vakcinų dozes: „Kalbėkime atvirai: argi Roberto Kocho instituto mokslininkai būtų leidę taip paskiepyti Angelą Merkel – pradžioje „AstraZeneca“, vėliau „Pfizer“ vakcina?

Mokslininkai seniai diskutuoja, kad taip galima netgi sukurti stipresnį, vadinamą hibridinį imunitetą.

Maišant skiepus būtų sukurtas dalinai hibridinis imunitetas. Tikras hibridinis imunitetas būtų, paskiepijus persirgusį žmogų. Logiška ir mokslu įrodyta, kad net ir persirgusius žmones būtina skiepyti“.

Paklaustas, kokia tikimybė, kad nauja, iki šiol nematyta koronaviruso atmaina vėl smogs tokia pačia jėga visiems (ir pasiskiepijusiems, ir ne), kaip ir ankstesnės, profesorius atsakė, kad tokia galimybė yra: „Pirma, kuo greičiau virusas plinta, kuo greičiau keičia šeimininkus ir greitai yra padauginamas, tuo daugiau atsiranda klaidų ir galimybių įvairioms mutacijoms.

Antra, kai virusas randa šeimininką, kurio silpna imuninė sistema dėl to, kad jis yra nepersirgęs ar nusilpęs imunitetas, jis gali mutuoti. Taip nutiko vienai AIDS sergančiai moteriai. Ji aktyvia infekcija sirgo berods 200 dienų ir virusas jos organizme mutavo daugiau nei 30 kartų. Taigi tie žmonės, kurie bus tik dalinai paskiepyti, arba kurių bus išblėsęs imunitetas, bus ta terpė, kurioje virusas galės mutuoti.

Va dėl ko svarbu, kad pirmiausia žmonės su imunodeficitu būtų paskiepyti pilnavertiškai.

Nereikėtų taupyti ir tyrimams, kad būtų galima įvertinti: susiformavo imunitetas ar ne. Prognozuoju, kad gali būti labai negeros išeitys, jeigu, norint priversti žmones skiepytis, bus sumažintos tyrimų apimtys. Tada infekcija gali nueiti vėl į pogrindį. Prisiminkime: kas trečiam, perduodančiam virusą, neišsivysto simptomai. Dar daugiau: perdavimo metu, kai jis užkrečia kitą žmogų, kas antram nėra simptomų.

Užtai tos dvi medicininės priemonės turi būti naudojamos nuolat: testavimas ir vakcinacija. PSO rekomendacija testuotis niekur nedingo“.