Iš viso nuolatinių vadovų šiuo metu neturi net devynios SAM pavaldžios įstaigos. Be jau minėtųjų įstaigų SAM ieško žmonių, galinčių užimti ir Radiacinės saugos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro, Lietuvos medicinos bibliotekos, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovų pareigas.
Tad kas gi nutiko, kad šiuo metu taip trūksta svarbių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir kai kuriems jau kone pusmetį nerandama pamaina?
SAM Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė pasakojo, kad vienas pretendentas į ULAC vadovo pareigas jau atsirado, tiesa, konkurso rezultatas dar nėra žinomas. Jis turėtų paaiškėti šiomis dienomis. O kiek pretendentų tapti NVSC vadovu atitinka reikalavimus, dar nežinoma.
Jei kandidatas į ULAC vadovus neatitiks keliamų lūkesčių ir reikalavimų, ministerija konkursą ketina skelbti dar kartą.
ULAC vadovo konkurso komisiją sudaro sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė ir Teisės skyriaus vedėjas Donatas Keršis, rašė naujienų agentūra BNS.
Pasidomėjus, kodėl taip sunkiai vyksta šių institucijų vadovų paieškos, patarėja sakė: „Tikėtina, kad pasyvesnį dalyvavimą konkursuose lemia besitęsianti ekstremalioji situacija, dėl kurios minėtosios įstaigos šiuo metu patiria didesnį dėmesį ir turi daug iššūkių“.
NVSC vadovo konkursas jau skelbiamas antrą kartą. Pirmą kartą jis vyko birželio 16 d.
Kaip skelbia Valstybės tarnybos departamentas, „Įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo konkurso laimėtojais laikomi 2 daugiausiai, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkę pretendentai. Kadangi šiuo atveju tik vienas pretendentas surinko pereinamąjį balą – 6 ir daugiau balų – konkursas paskelbtas neįvykusiu“
Pretendentas į NVSC vadovo pareigas privalo turėti aukštąjį universitetinį bakalauro ar magistro išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Taip pat jis turi turėti ne mažiau kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą bent B2 lygiu ir atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Jam siūloma pareiginė alga, neatskaičius mokesčių, yra nuo 3 tūkst. 540 eurų.
ULAC vadovas be priedų galėtų gauti nuo maždaug 1090 iki 2414 eurų, neatskaičius mokesčių. Remiantis ULAC pateiktais duomenimis, pernai ketvirtąjį ketvirtį vidutinė vadovo alga siekė 2085 eurus, neatskaičius mokesčių, skelbė naujienų agentūra BNS.
Pretendentui į ULAC vadovus keliamas reikalavimas turėti biomedicinos mokslų ar socialinių mokslų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį). Taip pat pretendentas turėtų valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, anglų kalbą ne žemesniu kaip B2 kalbos mokėjimo lygiu, turėti ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirtį, turėti vadybinių kompetencijų, kurios apima gebėjimą planuoti ir organizuoti pavaldžių darbuotojų veiklą, siekiant optimaliais sprendimais gerinti visos įstaigos ir kiekvieno darbuotojo darbo kokybę atsižvelgiant į vadovaujamo Centro funkcijas ir veiklos specifiškumą, taip pat prižiūrėti ir kontroliuoti Centro darbą.
Pasidomėjus, gal pretendentus atbaido galimai per mažas tokioms pareigoms darbo užmokestis, N. Mikėnaitė sakė: „Nemanome, kad darbo užmokesčio dydis galėtų būti esmine priežastimi, kodėl tiek mažai pretendentų“. Taip pat specialistė pridūrė, kad kaip nors keisti konkurso sąlygų neketinama.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Seimo narys Aurelijus Veryga portalui „Delfi“ sakė matantis kelias galimas priežastis, kodėl ministerijai niekaip nepavyksta rasti ULAC ir NVSC vadovų.
„Labai sunku, aišku, tiksliai pasakyti, kodėl taip yra. Galiu padaryti tik keletą prielaidų.
Būna, kad konkursai neskelbiami sąmoningai, kada numatomos kažkokios pertvarkos, galimi institucijų jungimai. Paprastai laukiama, kad jos bus perorganizuotos ir tada jau skelbiami vadovų konkursai. Bet šiuo atveju buvo skelbti konkursai ir, kiek pamenu, dabar vertina kandidatą į ULAC, tik keista, kad taip ilgai“.
A. Veryga pažėrė kritikos dėl niekaip neišrenkamų vadovų ir savo įpėdiniui sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui: „Manau, kad šitas ministras turės bėdų su vadovais. Jis demonstruoja aiškų nepasitikėjimą vadovais – prisiminkite istoriją su Šiaulių ligoninės vadovu, turbūt yra ir daugiau visokių istorijų. Bent jau, kiek man teko girdėti, vengiama su vadovais bendrauti, tad žmonės ir nesiveržia per daug į tokius konkursus, juolab tokiose institucijose, kaip NVSC. Jūs gi puikiai suprantate, kokia dabar yra situacija. Tad turbūt nedaug rasite norinčiųjų, kurie tokioje situacijoje ateitų tokiai institucijai vadovauti, juo labiau, dažnam tai nėra svajonių darbas.
Nėra ir atlygis tokiose valstybinėse institucijoje ypatingai motyvuojantis. Jos negali pasiūlyti tokio atlyginimo vadovui, kaip gali sau leisti privačios įstaigos, kurios samdo geriausius“.
Pašnekovas abejojo, ar daug žmonių norėtų eiti vadovauti ir ULAC, nes kol kas ministerija taip iki galo ir nepasakė, ką gi planuoja su šia institucija daryti.
„Mes buvome sudėlioję tų institucijų apjungimo planą, kad nebūtų taip, jog viena analize užsiima, kita – infekcijų kontrole. O kaip yra dabar? Koks yra ministerijos planas? Jeigu aš esu žmogus, kuris nori kandidatuoti kažkur į vadovaujamą poziciją, ypatingai toks, kuris turi, ką veikti ir gali rinktis, o tokių vadovų ir tikimasi, kad ateitų kompetetingi, išmanantys, ne naujokai, tai, manau, kad dėl šių priežasčių niekas ir neskuba eiti vadovauti. Gi neaišku, kas bus, kiek laiko tas vadovas dirbs, ar bus institucija, ar ne, ar ji bus jungiama, ar ne.
Jeigu ministerija planuoja institucijas jungti, tada galbūt reikėtų skirti laikiną vadovą, tokį, su kuriuo iš anksto būtų galima suderinti poziciją, kad yra institucijų jungimo planas, kuris tokį uždavinį ir įgyvendintų, o ne ateitų kelių metų kadencijai“, – svarstė A. Veryga.
„Delfi“ primena, kad ULAC nuo 2009 metų vadovavusį S. Čaplinską iš pareigų nuspręsta atleisti pernai lapkričio 5 dieną, kai tuometinis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pranešė, kad toks sprendimas vykdomas dėl pareigų nevykdymo ir „ne dėl vieno pažeidimo“.
Po šios žinios S. Čaplinskas ilgą laiką turėjo nedarbingumą, kol kovo 1 dieną naujasis sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys jį atleido, pareiškęs neturintis pagrindo keisti A. Verygos priimtą sprendimą.
Pats S. Čaplinskas savo atleidimą vadino neteisėtu ir dėl to teigė pateikęs ieškinį teismui.
Kaip anksčiau rašė BNS, buvęs ULAC vadovas taip pat kaltino sprendimą jį atleisti priėmusį buvusį sveikatos ministrą A. Verygą, kad šis nutarė „sunaikinti ULAC“. Anot jo, jis pats ir įstaiga patyrė „įvairių formų mobingą: pradedant įvairiomis patyčiomis, kompetencijų menkinimu, kaltinimų fabrikavmu, garbės ir orumo pažeidimais, diskriminacija“.
Teisme sprendimą jį atleisti ginčija ir buvęs NVSC vadovas R. Petraitis. Jį A. Dulkys nusprendė atleisti po R. Petraičiui nepalankaus metinio įvertinimo vasario viduryje. Tada anuometinis NVSC vadovas su vertinimo išvadomis nesutiko ir paprašė ministerijos, kad jo veiklą įvertintų speciali komisija. Tačiau, pasak A. Dulkio, komisijos išvados patvirtino jo „matymą ir vertinimą“.
Atleidus R. Petraitį, NVSC laikinai vadovauja Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
ULAC šiuo metu laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Krivickas.
