„Prezidentui buvo pristatytas efektyvus viruso reprodukcijos dydis. Mūsų paskutiniais skaičiavimais, jis siekė 1,53. Pasižiūrėjus į praeitį, jis yra rekordinis, tokio aukšto nesame fiksavę nuo visos Sveikatos ekspertų tarybos veiklos pradžios“, – sakė prof. M. Stankūnas.
Du trečdaliai sergančiųjų yra jaunesni nei 50 metų
Praėjusią savaitę didžiausia dalis naujų koronaviruso atvejų nustatyta tarp 20 ir 49 metų amžiaus žmonių. Būtent šiai grupei, anot M. Stankūno, priklauso du trečdaliai naujų užsikrėtimų. Tuo metu 50 metų ir vyresni asmenys sudarė tik šeštadalį atvejų.
Sausį 50-ies ir vyresni sudarydavo pusę sergančiųjų koronavirusu. Tad, pasak prof. M. Stankūno, dabartinė sergančiųjų banga yra jaunų žmonių banga, nes jauni žmonės – vaikai, paaugliai ir žmonės iki 49 metų sudaro 84 proc. visų užsikrėtimų.
„Viešojoje erdvėje dažnai girdime tokių pasisakymų, kad vaikai yra tarsi apsaugoti nuo koronaviruso ir jie neužsikrečia. O jei ir užsikrečia, praeina be jokių simptomų. Paėmėme duomenis nuo pandemijos pradžios iki 2020 metų balandžio pabaigos. Per tą laiką Lietuvos ligoninėse buvo gydyti 562 vaikai dėl COVID-19. Vaikai yra nuo 0 iki 17 metų. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydyti 92 vaikai. Didžiausia dalis vaikų, gydytų ligoninėse, buvo vaikai nuo 0 iki 6 metų“, – kalbėjo profesorius.
Pasakė, nuo ko priklauso mirštamumas nuo koronaviruso
Kaip pasakojo prof. M. Stankūnas, jų atlikto tyrimo duomenimis, žiūrint į Europos Sąjungos šalis, kuo didesnis procentas suaugusių žmonių yra vakcinuotų, tuo mažesnis mirštamumas nuo koronaviruso toje šalyje.
Tose šalyse, pasak prof. M. Stankūno, kur vakcinuota bent 70 proc. populiacijos, mirštamumo rodiklis siekia tik apie 0,5 proc.
Mano, kad karantino išvengtų
Kartu profesorius sakė, kad karantino, kokį turėjome Lietuvoje, turėtume šiemet išvengti, nebent atsirastų visiškai atspari vakcinoms atmaina ir atsidurtume pernai metų pabaigoje buvusioje situacijoje.
„Manau, kad tokio karantino, kokį turėjome Lietuvoje šiais metais, dabar turėtume išvengti. Nebent atsirastų tokia atmaina, kuri būtų visiškai atspari vakcinoms ir vėl atsidurtume tokioje situacijoje, kaip buvome pernai metų pabaigoje“, – sakė Ekspertų tarybos narys.
Anot profesoriaus, matant duomenis dėl delta, kad vakcinos padeda sumažinti ir ženkliai sumažina stacionaro apimtis, mirčių apimtis, tokio karantino, koks buvo skelbti nereikia.
„Kitas dalykas, kol vakcinacijos procentas žemas, mums reikia taikyti nefarmacines priemones. Viena iš priemonių yra kaukių naudojimas, kontaktų ribojimas. Galimybių pasas apriboja kontaktus su nepasiskiepijusiais asmenimis“, – sakė prof. M. Stankūnas.
