Kaip portalui „Delfi“ sakė tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga, revakcinuotis išties bus siūloma, bet ne visiems.
„Apie masinę visos populiacijos revakcinaciją dar nekalbama. Tam galime ramiai sulaukti klinikinių tyrimų ilgalaikio stebėjimo rezultatų. Bet apie rizikos grupių revakcinaciją kalbama rimtai. Tai yra daroma ir svarstoma žmonių, kurie yra labiau pažeidžiami, labui“, – paaiškino M. Strioga.
Pirmenybė tiems, kurių imunitetas nuslopintas
Anot daktaro, revakcinuotis visų pirma bus siūloma gilioje imunosupresijoje esantiems žmonėms, tai yra tiems, kuriems dėl ligos ar taikomo gydymo yra nuslopintas imunitetas.
„Sergantys onkohematologinėmis ligomis, gaunantys gydymą dėl onkohematologinių ligų, dializuojami pacientai, po organų transplantacijos, autoimuninėmis ligomis sergantys, kuriems taikoma stipri imunosupresinė terapija – šie žmonės turėtų būti revakcinuojami“, – neabejojo M. Strioga.
Apie minėtų asmenų revakcinacijos būtinybę antradienio „Delfi rytas“ laidoje kalbėjo ir Santaros klinikų gydytojas hematologas profesorius Laimonas Griškevičius.
Pasak L. Griškevičiaus, Santaros klinikose atlikus didžiulį mokslinį tyrimą, kurio metu buvo ištirtas vakcinų nuo koronaviruso veiksmingumas beveik 1000 kraujo ligomis sergančių asmenų, paaiškėjo, kad tik maždaug 40 proc. mūsų pacientų susidarė efektyvus ir geras, tvirtas imunitetas.
„Deja, likusiems imunitetas buvo silpnesnis. Maždaug 40-čiai procentų imunitetas buvo silpnesnis, o 20-čiai procentų pacientų imunitetas prieš koronavirusą apskritai nesusidarė. Šie pacientai išliko pažeidžiami infekcijos“, – prisiminė profesorius.
Anot jo, viena iš priežasčių, kodėl daliai žmonių susidarė nepakankamas imuninis atsakas, arba jo nebuvo apskritai, buvo tai, kad vienas iš šalutinių jiems taikomo gydymo reiškinių yra didesnis imuniteto susilpninimas.
„Pacientų, kurie neturi ligos pagerėjimo, remisijos, atsakas į vakciną yra prastas. Taip pat pacientams, kurie gauna gydymą, ypatingai stipriai slopinantį imuninę sistemą, dar labiau pabloginamas šis atsakas. Šie pacientai išlieka neapsaugoti nuo virusinės infekcijos“, – pakomentavo L. Griškevičius.
Kaip pastebėjo profesorius, keletas tyrimų, parodė, kad šių žmonių imuninį atsaką gali padėti sustiprinti papildomos vakcinos dozės.
„Todėl visų pirma šiuos pacientus reikėtų vakcinuoti pakartotinai – viena ar netgi dviem vakcinos dozėmis. Tikėtina, kad nuo trečdalio iki 50 proc. šių pacientų atsakas pagerėtų: jis taptų efektyvesniu, mes rastume daugiau antikūnų ir pagerintume apsaugą“, – nurodė medikas.
Skiepytis papildomai gali siūlyti ir senjorams
Toliau svarstoma ir dėl kitų rizikos grupių papildomo skiepijimo. Visų pirma – globos namų gyventojų.
„Bus atliekamas pilotinis tyrimas, siekiant apsižvalgyti, koks susidarė jų imuninis atsakas, praėjus pusei metų po skiepo, koks pas juos antikūnų titras, nes tai buvo vieni pirmųjų žmonių, kurie buvo vakcinuoti“, – paaiškino M. Strioga.
Bus tiriami ir medikų, kurie taip pat buvo vieni pirmųjų paskiepyti, antikūnų titrai. Santaros klinikose jau pradėtas toks tyrimas.
„Pats blogiausias dalykas būtų, jeigu medikai vėl užsikrėtinėtų, jeigu tas imuninis atsakas būtų nepakankamas. Nuo užsikrėtimo vakcina mažiau apsaugo, bet viruso nešiojimas yra daug trumpesnis ir išskiriamas viruso dalelių skaičius mažesnis, reiškia ir galimybė užkrėsti kitus – mažesnė.
Tačiau, jeigu paaiškėtų, kad tas imuninis atsakas yra išblėsęs, būtų turbūt pats bjauriausias dalykas. Būtų blogai, jeigu infekciją patys medikai pradėtų platinti ligoninėse. Todėl apie medikų revakcinaciją irgi kalbama.
Tai jau taikoma Turkijoje. Tą jau nuo rugsėjo svarsto daryti ir Jungtinė Karalystė, taip pat Prancūzija svarsto papildomai skiepyti medikus, vyresnius nei 50 metų. Tai turėtų būti daroma ne primygtinai nurodant skiepytis, bet, kad žmonės tai sąmoningai darytų“, – kalbėjo M. Strioga.
Revakcinuotis galbūt būtų siūloma ir senjorams arba sergantiems lėtinėmis ligomis.
Kur pritarta revakcinacijai?
M. Strioga sakė, kad dėl papildomų dozių taikymo vis tik dar reikia sulaukti ilgalaikio stebėjimo klinikinių tyrimų išvadų. Savo verdikto dar nepaskelbė JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) bei Europos vaistų agentūra (EVA).
„Kol iki to prieisime, tikėtina, kad bus rezultatai ir ilgalaikio stebėjimo klinikinių tyrimų, ir FDA bei EVA analitika. Galbūt net nereikės priiminėti vadinamų „off label“ sprendimų, bus aišku ir, ką oficialios reguliuojančios institucijos sako tuo klausimu.
Kai kurios valstybės, nelaukdamos reguliuojančių institucijų patvirtinimų, jau imasi arba rimtai svarsto apie revakcinaciją. Jau kelis mėnesius Jungtiniuose Arabų Emyratuose taikoma revakcinacija, o nuo liepos 1 d. ji taikoma ir Turkijoje“, – paminėjo daktaras.
Kai kurios šalys jau pradėjo skiepyti asmenis, kurių imunitetas nuslopintas, trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze.
Viena pirmųjų tai pradėjo daryti Prancūzija.
„Prancūzijoje žmonėms po organų transplantacijos, dializuotiems asmenims trečia dozė skiriama, praėjus 4 savaitėms po antrosios – įvestas vos ne trijų dozių vakcinacijos režimas“, – pasakojo daktaras M. Strioga.
Neseniai ir Izraelis paskelbė, kad papildomai vakcinuos pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Revakcinuoti šiuos asmenis planuojama ir Jungtinėje Karalystėje.
