Labiausiai nori „Janssen“ vakcinos
Kaip laidoje pasakojo J. Aleksaitė, savivaldybėse situacija labai skiriasi. Kai kurios savivaldybės deda daug pastangų, kad gyventojai pasiskiepytų, vyksta pas žmones su mobiliomis komandomis. Labai gerus skiepijimo skaičius rodo Neringos, Birštono savivaldybė. SAM atstovė pamini ir Vilnių su Kaunu – šie miestai taip pat stengiasi, kad pasiskiepyti būtų kuo paprasčiau ir tai padarytų daugiau žmonių.
Visai neseniai SAM paskelbė, kad kai kurios savivaldybės prašo sumažinti siunčiamų vakcinų kiekius, nes jų nebeišnaudoja. Tačiau, pasak pašnekovės, tai labai priklauso ir nuo savaitės, mat kartais gaunamą kiekį išnaudoti savivaldybei pavyksta, o kitą kartą ne.
„Tačiau tokių savivaldybių yra tikrai nemažai, sakyčiau, didžioji dalis. Tada vakcinos turi būti sandėliuojamos pas mus“, – sakė J. Aleksaitė.
Sudėtingiausia situacija dėl vakcinacijos yra Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse.
Anksčiau vakcinos nuo koronaviruso buvo siunčiamos savivaldybėms proporcingai pagal ten esančių gyventojų skaičių. Vėliau tokios sistemos atsisakyta ir pradėta siųsti jų tiek, kiek prašo pati savivaldybė. Ar tokia pertvarka pasiteisino?
„Sunku atsakyti. Situacija, kokia buvo pavasarį, ir kokia yra dabar, labai skiriasi. Tuo metu vakcinos visiems buvo aktualios, buvo jų trūkumas, visi norėjo kuo daugiau. Vasarą skiepijimosi tempai nebe tokie dideli. Aktualiausia, tikriausiai, vis dar išlieka „Janssen“ vakcina, nes ji reikalauja tik vienos dozės.
Savivaldybės labai nori šios vakcinos. Ją turime paskirti ir Nacionalinio kraujo centro palapinėms, kurios keliauja po visą Lietuvą. Tad vis dar turime problemą, kad šios vakcinos trūksta. Bet kitų vakcinų skirstymo problemos neturime“, – sakė SAM atstovė.
Neatmetama, kad vakcinas teks dovanoti kitoms šalims
Šiuo metu nepanaudota maždaug 740 tūkstančių vakcinos dozių. Didžioji dalis vakcinų galioja pusę metų, išskyrus „Janssen“, kuri galioja 2 metus. Kai kurių vakcinų, pasak J. Aleksaitės, galiojimas baigsis rugpjūtį, tačiau tokių yra tik mažoji dalis.
Daugiausiai problemų yra dėl „Moderna“, nes su tokiu trumpu galiojimo laiku „Pfizer“ jau visos dozės panaudotos. Kraštutiniu atveju, jei „Moderna“ nebus išnaudota, ją bus svarstoma dovanoti kitoms šalims. Pagal sutartimis sudarytus įsipareigojimus, kurie buvo pasirašyti dar prieš pradedant skiepijimo procesą Lietuvoje, vakcinų mūsų šalis gaus dar daugiau.
J. Aleksaitė tikisi, kad didesnis žmonių noras skiepytis vėl bus rudenį. Be to, manoma, kad rudenį jau paskiepytiems žmonėms teks revakcinuotis trečia doze.
Dėl delta atmainos Lietuvoje prasideda eksponentinis atvejų augimas
Laidoje dalyvavęs infekcinių ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas sakė, kad dėl delta atmainos Lietuvoje jau prasideda eksponentinis atvejų augimas. Tačiau klausimas, kaip smarkiai didės užsikrėtusių žmonių skaičius.
Tam tikri ribojimai, pasak S. Čaplinsko, bus neišvengiami ir ateityje. Visgi, dar vieno itin griežto karantino profesorius nebepalaikytų.
Pašnekovas sveikina iniciatyvas, kurios priartina skiepus prie gyventojų, tačiau abejoja, kiek bus norinčiųjų skiepytis ir ar šeimos gydytojai pakankamai aktyviai įsitrauks į šį procesą. Taip pat pastebi, kad dauguma gyventojų yra abejojančių pusėje, bet nėra daroma pakankamai, kad jie pakeistų savo nuomonę į teigiamą pusę.
Įvairios pasaulio šalys jau imasi griežtų priemonių, skatinančių gyventojų vakcinaciją. Štai Prancūzija įvedė privalomą skiepijimą visiems medicinos darbuotojams, o Latvija nusprendė leisti darbdaviams atleisti tuos darbuotojus, kurie skiepytis atsisako.
„Vien tik baudimų neužtenka bet kokioje srityje. Taip pat kaip ir agitacijų, kurios skatina būti išmintingais ar laikytis kelių eismo taisyklių. Reikia komplekso priemonių. Iš kitos pusės, svarbu, kad būtų iš anksto pasakyta piliečiams, kas ir kaip bus. Reikia kalbėtis su žmonėmis, bet tuo pačiu ir paaiškinti, kad kai kurios profesijos, kai kurios veiklos yra ypač rizikingos viruso plitimo prasme. Tai ir yra gyvenimas naujoje realybėje, kad reikia imtis tam tikrų priemonių“, – sakė profesorius.
Pašnekovas pabrėžia, kad kuo mažiau visuomenėje imlių žmonių virusui, tai yra persirgusių ar pasiskiepijusių, tuo mažesnė erdvė viruso plitimui. Tačiau delta atmaina plinta itin efektyviai ir sparčiai, tad tam, kad virusas išvis neplistų ir būtų pavieniai atvejai, reikia, kad būtų paskiepyta daugiau nei 80 proc. populiacijos. O tokius skaičius artimiausiu metu pasiekti yra nerealu.
„Tai reiškia, kad ateityje neišvengsime ir tam tikrų ligos protrūkių, kai nuo vieno asmens gali užsikrėsti didelis skaičius žmonių. Kuo daugiau žmonių pasiskiepys, tuo mažiau plis virusas. Situaciją komplikuoja tai, kad dabar jau aišku, jog virusas plinta ne tik per stambius lašelius, bet ir aerozoliais. Pavyzdžiui, pas jus studijoje, jei kas nors ilgiau pabus ir paskleis daugiau virusų, netgi tam žmogui išėjus lieka virusas ore ir atėjęs kitas nepasiskiepijęs žmogus galės užsikrėsti“, – sakė S. Čaplinskas.
