„Maudėmės, išėjome ant lieptelio, jis buvo slidus, paslydau ant šono ir atėjau pasitikrinti“, – LNK žinioms pasakojo ligoninėje sutiktas vyras.

Kitas pacientas sakė, jog susilaužė čiurną. Ten pat buvusi moteris kalbėjo, kad ant jos kojos nesėkmingai užkrito lenta, kitą dieną koja pradėjo tinti ir buvo nebeįmanoma vaikščioti.

Kai kuriems tenka gulėti tiesiog koridoriuje, nes stacionare nebeliko vietų, kur paguldyti traumuotus pacientus.

„Atleidome 364 pacientus su traumomis, kurie pirmą kartą kreipėsi. Krūvis keliems gydytojams tikrai labai didelis. Labai daug čiurnos raiščių, pėdos raiščių traumų, lūžių, žaizdų ant pėdų. Žmonės daug maudosi, vandens telkiniai užteršti stiklo šukėmis“, – kalbėjo Kauno ligoninės priėmimo, Skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius.

Pasak gydytojo, daugiausiai žmonių kreipiasi savaitgaliais, ypač šeštadienio pirmoje pusėje ir sekmadienio pavakarę, kai visi grįžta iš poilsio vietų.

Susižalojusiems paplūdimiuose tenka padėti ir gelbėtojams.

„Dažnai būna, kadangi giliau nuplaukia, už akmenukų užsikabina. Bet čia, Lampėdžio karjere, sakyčiau, ne tiek daug būna, daugiau Kauno mariose. Ten susirenka žmonės vakarais, geria alkoholį, butelius daužo“, – sakė vyr. gelbėtojas Pranas Urbelis.

Darbo pikas ir greitosios pagalbos medikams. Prie traumų skyriaus lekia viena greitoji po kitos, o dėl pacientų gausos eilėje tenka laukti ir joms. Kartais 10 minučių, kartais ilgiau. Paramedikas Virginijus Gailutis sako, kad eilės šiuo metu susidaro dažnai.

„Daug ligonių, nespėja priimti, trūksta vietų“, – sakė paramedikas.

Negeresnė situacija ir su vaikais – per parą į Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrių patenka apie 30 traumuotų nepilnamečių.

Karštis Palangoje

„Vaikų kritimai, batutai, nedidelės žaizdos. Vyresni vaikai susižaloja nukritę nuo elektrinių transporto priemonių, paspirtukų, nenešioja šalmų“, – LNK žinioms kalbėjo Kauno klinikų vaikų intensyvios terapijos gydytojas Algirdas Dagys.

Vaikų gydytojas sako, kad dabar populiariausios vaikų transporto priemonės – jiems pavojingiausios.

„Šie metai yra paspirtukininkų traumos. Praeitais metais buvo dviračiai madingi. 90 proc. operacijų nereikia, 10 proc. važiuoja į operacines ir keli procentai į reanimaciją“, – pasakojo A. Dagys.

Pernai Lietuvoje buvo sužaloti 385 dviratininkai, 15 žuvo. Taip pat sužalotas buvo 101 paspirtukininkas, 2 žuvo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)