Meras tokį atvejį mato pirmą kartą
Nuo liepos iki rugsėjo 1 dienos ši įstaiga užvėrė duris – pacientų nebėra. Prieš laikiną veiklos sustabdymą ligoninėje gulėjo tik apie 10 žmonių. Paskaičiavus išlaidas buvo nuspręsta, kad laikyti atidarytos ligoninės su tokiu pacientų skaičiumi tiesiog neapsimoka.
Tad vieni buvo išrašyti į namus, o kiti perkelti į artimiausias slaugos ligonines. Tuo metu darbuotojai išleisti atostogauti arba perkelti vasarai dirbti į kitas artimas įstaigas.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sako, kad toks atvejis, kai slaugos ligoninė ištuštėja ir dėl to yra laikinai uždaroma, per jo ilgus darbo metus pasitaiko pirmą kartą.
„Per mano ilgą darbo laiką dar nebuvo tokio atvejo, kad nebūtų poreikio patekti į slaugos ligoninę. Gal vyresnio amžiaus žmonės dėl pandemijos nebesulaukė pakliuvimo į ligoninę, gal bijo, gal artimieji slaugo namuose ir gauna išmokas. Bet mūsų atveju yra taip, kad nėra pakankamai žmonių, kuriuos ten reikėtų gydyti“, – sakė meras.
Tokio pat profilio Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės Panevėžio rajone yra dar dviejuose miesteliuose – Ramygaloje ir Naujamiestyje. Būtent į šias ligonines ir buvo perkelti visi Krekenavoje gulėję pacientai.
„Visose trijose ligoninėse buvo tuščių vietų. Jei atsirastų pakankamai ligonių, kuriems reikia gydytis Krekenavoje, galėtume bet kada vėl atidaryti ligoninę, rastume darbuotojus ir viską, ko reikia. Paskutiniu metu Krekenavos ligoninėje liko tik 5-6 žmonės. Prieš žiemą ten atsiranda daugiau pacientų. Ir dabar sustabdėme ligoninės darbą tik dviem mėnesiams, jei atsiras žmonių, rugsėjį iškart pilnu tempu pradėsime veikti“, – kalbėjo P. Žagunis.
Meras pabrėžia, kad vien noro išlaikyti ligoninę nepakanka, mat labai svarbu paskaičiuoti ir biudžetą. Kaip pasakojo pašnekovas, ligoninė egzistuoja ir paslaugas suteikia iš ligonių kasų pinigų. O pastarosios paciento išlaikymui slaugos ligoninėje skiria 40 eurų dienai.
„Įsivaizduokite, jei už tokius pinigus dėl kelių pacientų reikia palaikyti visą ligoninės veiklą, kai tuo metu netoliese yra kitos ligoninės. Aišku, žmonės norėtų, kad ir vienam žmogui būtų teikiama paslauga“, – sakė P. Žagunis.
Neatmeta galimybės, jog ateityje teks perorganizuoti ligoninių veiklą
Tai, jog pacientų vis mažiau, pasak Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Antano Pociaus, pradėta jausti nuo pandemijos pradžios.
„Viskas prasidėjo nuo pernai metų, nuo pandemijos. Po truputį ligoninės nebebūdavo užpildomos. Nors atrodo, kad visuomenė sensta ir senelių turėtų daugėti. Gal patys žmonės nebenori“, – svarstė A. Pocius.
Mero pavaduotojas prisimena, kad visais laikais į slaugos ligonines taip lengvai patekti nebūdavo įmanoma, tekdavo laukti eilėje. Visgi, pacientų visada padaugėdavo prasidėjus šaltajam metų sezonui – nemokamai slaugos ligoninėje galima gulėti 4 mėnesius. Tad senjorai žiemą ten ir praleisdavo.
Visgi, ne visi krekenaviečiai patenkinti tokiu sprendimu.
„Suprantu, jei žmonės pyktų, kad ligoninę uždarėme, o juos palikome likimo valiai. Tačiau mes visus perkėlėme. Visos mūsų slaugos ligoninės yra puikiai įrengtos, puikios sąlygos, dėl to jokio skirtumo, kurioje vietoje. Dėl to nustebau, kad kai kurie liko nepatenkinti. Tuo labiau, kad nuo Krekenavos iki Ramygalos iki 15 km, o iki Naujamiesčio – 17 km.
Apie jokius uždarymus kol kas nekalbame. Žinoma, jei ateityje nebus pacientų, reikės kažką daryti, galbūt teks perorganizuoti ligoninių veiklą“, – sakė A. Pocius.
Pašnekovas paminėjo, jog jaučiamas ne tik pacientų, tačiau ir medikų trūkumas. Nors, pasak A. Pociaus, „ant popieriaus“ gydytojui siūlomi 5 tūkstančiai eurų, į kaimus tai vis tiek nevilioja, ypač, jei jis yra toliau nuo miesto. Tad išėjus vienam gydytojui rasti jam pamainą – tikras galvos skausmas.
Laikinas uždarymas gelbėja nuo dar didesnių nuostolių
Kaip anksčiau rašė portalas „Sekundė“, Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė Neringa Šinkūnienė stebisi kilusiu ažiotažu ir skundus vadina „tuščioje vietoje pučiamu burbulu“.
„Panevėžio rajone turime tris palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines – Krekenavoje, Ramygaloje, Naujamiestyje. Visos yra pustuštės. Krekenavoje vasarai liko vos šeši pacientai. Už vieną žmogų ligonių kasa moka apie 40 eurų parai. Nesunku apskaičiuoti, kad už visus pacientus per parą įstaiga gautų 240 eurų. Tai yra labai mažai, juk reikia tuos ligonius išlaikyti – kainuoja ir maistas, ir vaistai, ir priežiūra. O personalas, per karantiną nuolat dirbęs, irgi jau nori atostogų“, – aiškina N. Šinkūnienė.
Pasak N. Šinkūnienės, Krekenavos ligoninės dauguma darbuotojų vasarą atostogaus, o dirbantieji irgi galės pasirinkti, kur – Naujamiestyje ar Ramygaloje – laikinai padirbėti.
„Mes darbuotojus vežiosime. Slaugytojos ir jų padėjėjos dirba paromis, kokia čia problema du kartus per savaitę nuvažiuoti? Nė viena darbuotoja nebus atleista ir apie jokias prastovas nė kalbų nėra. Mums ir taip trūksta darbuotojų. Žmonės kelia vėją tuščioje vietoje“, – „Sekundei“ sakė N. Šinkūnienė.
Portalo „Sekundė“ teigimu, Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje dirba viena gydytoja, ji darbuojasi ir Krekenavos ambulatorijoje, bei šešios slaugytojos kartu su slaugytojų padėjėjomis, taip pat viena virėja.
N. Šinkūnienės teigimu, vasarą uždaryti ligoninę perkeliant pacientus ir išleidžiant kolektyvą atostogauti yra išsigelbėjimas nuo įstaigą į bankrotą stumiančių nuostolių.
Spręs, kaip reorganizuoti sveikatos įstaigas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Lietuvos medikų sąjūdžio narė Jurgita Sejonienė teigia, kad daugiau tokių atvejų, kai dėl pacientų trūkumo tenka laikinai užverti gydymo įstaigos duris, jai neteko girdėti. Visgi, pašnekovės tai nestebina, mat kai kurių medicininių paslaugų reikalingumas yra skirtingas – jis priklauso ir nuo savivaldybės, ir nuo sezono.
„Su slaugos paslaugomis nėra tolygi situacija visoje Lietuvoje. Yra tokių vietų, kur jų trūksta, o kai kur vasaros metu jų nereikia. Didžiausias poreikis yra didžiuosiuose miestuose. Taip pat žinoma, kad slaugos paslaugos turi sezoniškumą, žiemos mėnesiais žmonės, kurie yra vieniši, dažniau gulasi į slaugos ligonines ir ten praleidžia nemokamus 4 mėnesius“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Pašnekovė paminėjo, jog trečiadienį Sveikatos reikalų komitete kaip tik buvo aptartos ligoninių problemos ir sprendžiama, kaip tai pakeisti. Pasak jos, bus stengiamasi, kad sveikatos paslaugos būtų labiau integralios ir atitiktų realius poreikius.
Pavyzdžiui, bus sprendžiama, kaip prailginti ligonių kasų skiriamus 4 mėnesius sunkesniems ligoniams slaugos ligoninėse, mat jų dažnai neužtenka. O daliai pacientų dar labiau reikia ambulatorinės slaugos.
„Manau, kad tokios įstaigos turės puikią galimybę prisitaikyti ir perorganizuoti savo veiklą pagal tai, ko reikia pacientams. Uždaryti įstaigų ministerija tikrai neketina ir tai dažnai pabrėžia. Taip, reikia jas reorganizuoti ir pradėti teikti tas paslaugas, kurių gyventojams reikia, taip pat, kad įstaiga pati galėtų išsilaikyti. Faktas, kad reikia kai kuriuos dalykus sistemoje keisti. Tačiau laukia dar ilgas analizės, pasitarimo kelias. Tikrai žinau, kad nebus vieno priverstinio modelio“, – kalbėjo Seimo narė.
J. Sejonienė pabrėžė, jog tokia situacija, kai dėl pacientų trūkumo tenka uždaryti ligoninę, tikrai nėra normali ir taip neturėtų būti. Be to, nuostolingos įstaigos yra našta ir savivaldybėms, ir valstybės biudžetui.
„Juk reikia užtikrinti tvirtą darbo vietą ir darbuotojams, jie turi žinoti, kad turės darbą ir pajamas. Slaugos įstaigai dažniausiai trūksta slaugytojų, o kad jos norėtų ten dirbti, reikia gerų darbo sąlygų ir motyvuojančio atlyginimo. Jei žmogus nežinos, ar vasaros mėnesiais turės darbą, tikrai nenorės ten dirbti“, – kalbėjo J. Sejonienė ir pridūrė, kad dėl šių priežasčių sveikatos įstaigoms reikalinga reorganizacija.
