Nuo pirmadienio, liepos 5 dienos, atvykstantiems iš žaliosios zonos valstybių vėl reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19, atvykstantiems iš geltonosios zonos valstybių reikės ne tik atlikti tyrimą iki kelionės, tačiau atlikti ir antrą tyrimą jau atvykus į Lietuvą.
Brazilija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika, kurios buvo priskiriamos šalims, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, nuo šiol priskiriamos pilkajai zonai, kaip ir visos trečiosios šalys. Tai reiškia, kad iš jų grįžus teks ne tik atlikti tyrimą, bet ir izoliuotis 10 dienų.
Grįžusiems iš užsienio asmenims, kurie pilnai pasiskiepijo nuo COVID-19, pagal naujas SAM taisykles, nereikia atlikti testo ar izoliuotis.
Daugiau apie naujas testavimo ir izoliacijos sąlygas galite rasti čia.
Išimtis, kam testo atlikti nereikia ir izoliacija netaikoma, galite rasti čia.
Kuo labiau virusas plis, tuo daugiau bus mutacijų
Apie tai, ką reiškia, jog į paveiktų šalių sąrašą vėl įtrauktos visos valstybės, kaip šią vasarą elgtis norintiems keliauti ir kaip toliau gali vystytis situacija dėl delta atmainos, kalbėjomės su užkrečiamųjų ligų specialistu, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku bei gydytoju infektologu, profesoriumi Alvydu Laiškoniu.
Pasak prof. S. Čaplinsko, tai, jog visos šalys vėl pripažintos, kaip paveiktos koronaviruso, įrodo, kad laiko lenktynės tarp viruso ir žmonių atsako toliau tęsiasi.
Virusas ir toliau mutuoja, o nauja delta atmaina aiškiai rodo, kad plinta daug greičiau nei prieš tai buvusios atmainos. Taigi, viruso plitimas tęsis tol, kol jam bus sudarytos galimybės plisti. Tam reikia visai nedaug – tik žmonių, neturinčių specifinio imuniteto prieš koronavirusą. Negana to, kuo labiau virusas plis, tuo daugiau bus mutacijų.
„Pasaulyje dar labai nedaug žmonių turi imunitetą prieš COVID-19. Dabar yra daroma viskas, kad būtų užtikrinta, jog virusui kelias patekti į šalį būtų užkirstas. O tada svarbu užtikrinti, kad virusas neplistų pačioje šalyje.
Ten, kur virusui sudaromos galimybės plisti, ten jis ir plis, toks jo mutacijų tikslas – kad kuo greičiau plistų. Buvo aprašytas atvejis, kai AIDS serganti moteris COVID-19 aktyvią ligą turėjo virš 200 dienų, per tą laiką jos organizme diagnozuota 30 koronaviruso mutacijų“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Neturtingos šalys kol kas neturi pakankamai skiepų, kad užkirstų kelią plitimui, o turtingos susiduria su kita problema: visi norintieji pasiskiepijo, o likę nenori. Svarbiausia, pasak pašnekovo, užtikrinti 2 visuomenės grupių vakcinaciją – tų, kuriems koronavirusas pats rizikingiausias, ir tų, kurie daug juda, dėl to gali tapti „super platintojais“. Pastarieji užsikrėtę gali užkrėsti labai daug kitų žmonių.
„Atėjus rudeniui sužinosime, kas laimėjo šias lenktynes. Mat koronavirusas plinta ne tik per orą lašeliniu būdu, bet ir aerozoliu. Tokiu atveju net ir kaukės mažai efektyvios, nereikia tiesioginio kontakto su žmogumi. Gali būti, kad žmogus paliko daug viruso patalpoje, išėjo, o kitas atėjęs ir ten pabuvęs – užsikrės. Tuo naujos atmainos ir pavojingos, nes užsikrėtęs viruso išskiria daugiau, o kitiems įkvėpti ir užsikrėsti užtenka mažiau, kad vystytųsi liga.
Visgi, būtų klaida dėl naujų atmainų vėl skelbti karantiną ir uždaryti ekonomiką. Turime aiškų ginklą, kuris padeda, jog vėl visi neužsidarytume ir neprarastume gyvybių, tai yra vakcinos. Jei kiekvienas iš mūsų nepasirūpinsime savo senjorais, tėveliais, seneliais, jie rizikuos atsidurti ligoninės palatose. Jei nesiskiepys jaunimas, jie labai plačiai išplatins virusą ir atsiras nauji židiniai, kai vienas žmogus galės užkrėsti ne kelias dešimtis, bet kelis šimtus žmonių“, – perspėjo pašnekovas.
Tad vienintelė išeitis, kuri dar gali padėti išvengti naujų koronaviruso protrūkių sparčiai plintant delta atmainai, yra skiepai. Jei visuomenė vakcinuosis vangiai, neverta tikėtis, kad nebeturėsime didelių COVID-19 ligos židinių ateityje.
Net ir pasiskiepijusiems po kelionės testavimas turėtų būti privalomas
Kol kas Lietuvoje epidemiologinė situacija rodo gerėjančias tendencijas. Tačiau vis daugiau šalių siunčia nerimo signalus. Situacija ypač prasta Jungtinėje Karalystėje. Pastarosiomis savaitėmis ten fiksuojamas didžiausias naujų koronaviruso atvejų skaičius nuo pat vasario vidurio.
Nerimaujama, kad nauja susirgimų banga, sukelta itin sparčiai plintančios delta atmainos, piko nepasieks dar kelias savaites. Tai reiškia, kad ir susirgimų skaičius pradės mažėti dar negreitai. JK visuomenės sveikatos atliktas tyrimas parodė, kad naujų atvejų daugėja visose amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai užsikrečia 20–29 metų britai.
Pasak prof. S. Čaplinsko, nereikėtų tikėtis, kad Lietuvoje situacija bus geresnė nei visame likusiame pasaulyje ir delta atmainos plitimas mus aplenks. Mat virusai ir žmonės bendrauja molekulinio lygio kalba, o savo įsitikinimais to nepakeisime.
„Jei galvojame, kad kažkokiais savo įsitikinimais perkalbėsime virusą, tai labai klystame. Nesvarbu, kokie būtų tie įsitikinimai, ar kalba apie sveiką gyvenimo būdą, kuris neva apsaugo nuo užsikrėtimo, ar netikėjimas vakcinomis, politika ir kitais dalykais. Virusams tai nesvarbu, su ląstelėmis jie kalba molekulinio lygio kalba. Matome, kad dalis žmonių to paprasčiausiai negeba suprasti. Dėl to paliekame erdvę tolimesniam viruso plitimui“, – kalbėjo pašnekovas.
Nepasiskiepijusiems keliauti šiais laikais būtų didžiausia avantiūra. Pasiskiepijusiems reikia įvertinti, kad rizika vis tiek išlieka, bet yra daug mažesnė. Nepasiskiepijęs ar pasiskiepijęs, nors ir daug mažesne tikimybe, vėl gali atvežti naujas atmainas į Lietuvą, net jei to nejaučia. Dėl to būtina testuotis.
Jei žmogus tikrai labai nori išvykti, jis būtinai turi testuotis, o kai kuriais atvejais ir izoliuotis, kai rizika labai didelė.
70 proc. paskiepytos populiacijos – nebeužteks
Vos atsiradus vakcinoms nuo koronaviruso buvo pradėta kalbėti, kad reikia bent 70 proc. paskiepytos populiacijos, norint suvaldyti pandemiją. Deja, dabar vis dažniau kalbama, kad dėl naujų atmainų net ir tokio skaičiaus paskiepytų asmenų nebeužtektų.
Kaip aiškina prof. S. Čaplinskas, 70 proc. paskiepytos populiacijos būtų užtekę, jei virusas būtų savo pirminėje būsenoje, mat šis paskaičiavimas rėmėsi pirminio viruso savybėmis. Tačiau dabar atsiradusios mutacijos plinta daug sparčiau – į organizmą jos patenka greičiau, užtenka mažesnio viruso kiekio, kad žmogus susirgtų.
„Dabar virusas įgavo tokias savybes, kad net ir 70 proc. paskiepytų žmonių palieka šansą viruso plitimui. Dabar reikia apie 90 proc. paskiepytos populiacijos, kad būtų sustabdyta pandemija. Kol kas tai nerealu bet kurioje pasaulio šalyje.
Reiškia, virusas nebus išnaikintas ir toliau galės plisti. Bet kuo daugiau bus persirgusių ar pasiskiepijusių, tuo mažiau žmonių pateks į ligonines, galės įprastai vykdyti savo darbus. Kita vertus, būtų neteisinga galvoti apie naują karantiną. Reikia ruoštis situacijai, kad bus nauji protrūkiai, su jais reikės susitvarkyti vietoje“, – sakė profesorius.
Kuo daugiau pasiskiepijusių, tuo mažiau grėsmės
Tuo metu gydytojas infektologas, prof. Alvydas Laiškonis teigia, kad pakartotinis visų valstybių įtraukimas į paveiktų šalių sąrašą yra negeras ženklas Lietuvai ir visam pasauliui. Pašnekovas primena Jungtinės Karalystės pavyzdį, kuri nė nespėjo nutraukti karantino ir dėl delta atmainos vėl jį pratęsė.
„Niekas dar nėra pasibaigę. Kadangi keliaujančių žmonių yra labai daug, Lietuvoje irgi diagnozuota ši mutacija. Nors pasiskiepiję iš dalies apsaugoti, tačiau reikia nepamiršti, kad turime labai daug nesiskiepijančių. Dėl to baisu, kad anksčiau laiko vėl neturėtume protrūkio“, – sakė prof. A. Laiškonis.
Šiuo metu, pasak pašnekovo, visos prognozės yra tarsi būrimas iš kavos tirščių, tad kaip bus toliau, niekas negali atsakyti. Visgi, papildomas testavimas tikrai nepakenks, mat kuo greičiau bus imtasi prevencijos, tuo daugiau galimybių apsisaugoti.
Profesorius pabrėžia – jei būtų daugiau pasiskiepijusių, tokios grėsmės nekiltų. Tad dabar nesiskiepijantys sukelia dvigubą bėdą – ne tik kelia riziką sau dėl galimo susirgimo, bet ir prisideda prie blogėjančios epidemiologinės situacijos, mat virusas ir mutacijos plinta tuose organizmuose, kurie neturi imuniteto.
„Keliaujantys rizikuoja. Noras keliauti tai nėra noras pavalgyti. Galima savo norus apriboti ir keliauti Lietuvoje. Niekada nežinai, ką atsiveši. Net olimpiadoje sportininkai turi griežtai izoliuotis. Šiais metais tikrai galima susilaikyti nuo kelionių po pasaulį. Nuolat keičiasi valstybių taisyklės, todėl žmogus gali tiesiog kur nors užstrigti“, – sakė gydytojas infektologas.
Kiek anksčiau „Delfi“ Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas onkoimunologas dr. Marius Strioga yra sakęs, jog delta atmainos užkrečiamumas yra intensyvesnis nei originalios ar britiškos atmainos. Šiuo metu pasaulyje delta yra pati efektyviausia, greičiausiai į organizmą patenkanti atmaina. Tad savaime suprantama, kad pasaulyje plis būtent ši atmaina.
„Kolektyvinio imuniteto samprata irgi yra matematinis modelis, kuris skaičiuojamas pagal viruso sugebėjimą plisti, kiek vienas infekuotas žmogus gali užkrėsti kitų. Delta atmaina 60 proc. efektyvesnė už alfa atmainą, o alfa 50 proc. efektyvesnė už orginalią. Todėl panašu, kad kolektyvinio imuniteto reikia nebe 70 proc., bet 95 proc. Kuo didesnė populiacijos dalis turės imunitetą, tuo lengviau bus suvaldyti bangas. Gali būti, kad virusas pradės plisti tarp tam tikrų žmonių.
Pasiskiepyti reikėtų visiems, kurie gali vakcinuotis pagal indikacijas, nuo 12 metų ir vyresniems. 90 proc. būtų idealu. Jei turėsime 70 proc., tokios bangos, kaip pernai, tikėtina, kad nebeturėsime. Visgi, kuo daugiau žmonių bus, tarp kurių gali plisti virusas, tuo didesnė kitų atmainų rizika“, – laidoje „Sveikatos receptas“ kalbėjo dr. M. Strioga.
