Vis tik praktika rodo, kad vis kyla naujos koronaviruso bangos. Per Lietuvą jų jau nusirito trys – antroji smogė turbūt skaudžiausiai. Ir, nors nuo liepos 1-osios pagaliau atšaukiamas karantinas, žmonės su nerimu laukia rudens. Ar atšalus orams mums vėl gresia nauja koronaviruso banga ir, jei taip, ar ji bus tokia pat stipri, kaip pernai.
Daug kam įdomu ir, kada bei kaip gali baigtis ši pandemija? Gal ta pabaiga – jau ne už kalnų ir greitai apie koronavirusą galėsime skaityti tik vadovėliuose?
Portalo „Delfi“ pakalbinti specialistai beveik neabejoja, kad nauja banga rudenį kils, bet, kai kurių nuomone, ateinantis ruduo gali būti kitoks nei praėjęs.
Ko laukti rudenį?
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė daktarė Aurelija Žvirblienė mano, kad dar viena koronaviruso banga galima dėl atsirandančių vis naujų koronaviruso variantų, leidžiančių jam plisti greičiau. Bet ji vylėsi, kad ši banga gali būti mažesnė už buvusias.
„Aš asmeniškai tikiuosi, kad taip bus, nes jau dabar didelis skaičius žmonių Lietuvoje pasiskiepijo. Dar reikėtų turbūt paranginti, kad pasiskiepytų ypač didelės rizikos grupės. Nesuprantu, kodėl vyresni žmonės pas mus taip neaktyviai skiepijasi, nes jiems ta grėsmė vis dėlto yra didžiausia“, – stebėjosi A. Žvirblienė.
Anot mokslininkės, skiepai yra būdas sustabdyti naujų bangų atsiradimą, ką esą rodo Izraelio pavyzdys.
Panašios nuomonės buvo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus centro vyriausioji specialistė gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. Anot jos, labai svarbu, kad būtų pasiskiepiję kuo daugiau žmonių abiem dozėmis – ne 30–40 proc., bet netgi 70.
„Dabar intensyviau, aktyviau skiepijantis, mes, be abejonės, apsisaugosime ir rudens laikotarpiui. Jeigu žmonės intensyviau skiepysis, o antrą skiepą bus gavę birželio viduryje ar į pabaigą, tai jie rudens mėnesiais tikrai turės apsaugą, žinant, kad antikūnai išsilaiko mažiausiai šešis mėnesius, gal ir ilgiau, gal net visus aštuonis. Taip, kad dabar investavę į profilaktiką, tikrai apsisaugosime ne tik vasarai, bet ir rudens laikotarpiui“, – kiek anksčiau žadėjo pašnekovė.
Situaciją, A. Žvirblienės teigimu, padėtų suvaldyti ir susilaikymas nuo nebūtinų kelionių į kitas šalis šiuo metu, idant neįvežtume naujų pavojingų koronaviruso atmainų į Lietuvą.
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas portalui „Delfi“ taip pat pabrėžė: būtina stengtis užkirsti kelią atmainų įvežimui į šalį ir jų paplitimui viduje.
Vis tik profesorius dėl rudens nebuvo pernelyg optimistiškai nusiteikęs. Jis mano, kad nauja banga rudenį tikrai kils.
„Pasaulyje pandemija dar nėra įveikta ir nebus greit įveikta – tą pažymi PSO ir patys šitą matome. Jei pas mus situacija gerėja, tai yra šalių, kuriose situacija blogėja. (…) Todėl tikėtis, kad su vasara pandemija pasibaigs ir, kad rudenį nebus kažkokios naujos bangos, pakilimo, nėra jokių mokslinių prielaidų“, – anksčiau portalui „Delfi“ duotame interviu pabrėžė užkrečiamųjų ligų specialistas.
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius laidoje „Delfi rytas“ taip pat sakė, kad rudenį gresia grįžti į tas pačias situacijas, kaip ir pernai.
„Atrodė, kad visa Europa susitvarkė su virusu, o tada rudenį jis smogė nauja jėga. Mes turime tą sezoniškumą ir tai yra tyrimų klausimas, kodėl Balkanų šalyse ir Lietuvoje delta atmaina neplinta. Tikriausiai tai susiję su tuo, kad vasara ir žmonės praleidžia daugiau laiko lauke. <...> Rudenį vėl smogs dar labiau dėl tų pačių priežasčių. Kai yra žiema, žmonės eina daugiau į patalpas, nes mūsų klimatas šaltesnis ir mes turime tą problemą,“ – įspėjo V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininko nuomone, susirgusiųjų skaičius vėl turėtų pradėti augti jau rugpjūtį: „Visos tos problemos pradės ryškėti baigiantis vasarai – tai yra ir gerai, ir blogai. Mes vis dar „nusiperkame“ laiko sau pasiruošimui, bet, jeigu būsime su tokia pačia vakcinacija, kokia pas mus yra, tuomet ruduo bus liūdnas. Čia mes šnekame apie rizikas ir, kai lygini duomenis, remiesi informacija, kuri yra prieinama. Tiesa, gal kas nors pasikeis Lietuvoje ir bus kas nors kitaip.“
Ar koronavirusas išnyks?
Taigi, panašu, kad ketvirtoji banga bus. Bet ar apskritai galime tikėtis, kad ateityje koronaviruso nebeliks išvis?
Profesorė A. Žvirblienė sakė, kad toks optimistinis scenarijus – mažai tikėtinas.
„Iš visų specialistų, kurie apklausiami tuo klausimu, turbūt virš 90 proc. netiki tuo optimistiniu scenarijumi. Greičiausiai mes su tuo virusu turėsime gyventi, jis liks toks vadinamasis endeminis virusas, tai reiškia – nuolat tūnantis žmonių populiacijoje ir karts nuo karto iššaukiantis protrūkius, galbūt epidemijas.
Kadangi patvirtinta, kad tai yra sezoninis virusas ir mūsų Šiaurės pusrutulyje viruso infekcijų grėsmė yra šaltuoju metų sezonu didesnė, tai reiškia sezoniškumą ir kiekvieną sezoną tokia to viruso grėsmė greičiausiai bus.
Tas optimistinis scenarijus susijęs su tuo, kad, jeigu vakcinos gerai apsaugos, jeigu didelė dalis žmonių bus pasiskiepijusi, tai grėsmės mastas bus neišvengiamai sumažėjęs: didžiausios rizikos grupės bus apsaugotos. Tai – pagyvenę, sergantys žmonės. Tiesiog tada jis tokių didelių nuostolių galbūt nepridarys. Bet, kad jis visiškai pranyktų ir gyventume, kaip iki jo gyvenome, nedaug yra optimistų, kurie tiki tokiu scenarijumi“, – sakė mokslininkė.
Profesorius S. Čaplinskas taip pat abejojo, kad koronavirusas išnyktų.
„Virusas gali išnykti tik tada, jeigu nebeturės šeimininko, neturės, kur daugintis ir nebebus jam imlaus žmogaus, imlaus gyvūno. Juk šitie virusai plinta ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų.
Šiandien nėra absoliučiai jokios prielaidos, kad virusas galėtų išnykti. Kita vertus, bendromis pastangomis galime pasiekti, kad virusas nebegalėtų sukelti pandemijos, taip pat gal net, kad ateityje nebūtų ir epidemijos. Epidemija yra masiškas išplitimas kažkurioje teritorijoje, o pandemija apima ne vieną, bet kelis žemynus. Šiuo atveju matome, kad dabar jis visuose žemynuose išplitęs.
Užtruks dar ne vienus metus, kol pavyks suformuoti imunitetą absoliučiai daugumai pasaulio žmonių, kad virusas nebegalėtų sukelti protrūkių. Tada liks tik pavieniai koronaviruso atvejai“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Kartu profesorius pridūrė: „Viruso plitimas priklauso nuo žmonių elgesio. Patys žmonės dėl savo neapgalvoto elgesio su gamta sudarė galimybę virusui peršokti rūšinį barjerą. Šitas virusas plinta oro lašeliniu būdu ir užkirsti kelią jo plitimui labai sudėtinga. Geriausios priemonės – suformuoti imunitetą, nes laiku diagnozuoti ir izoliuoti visus žmones praktiškai neįmanoma. Juk praktiškai 59 proc. žmonių perduoda virusą kitam, patys nežinodami, kad yra infekuoti“.
Trečioji vakcinos dozė – ar jos prireiks?
Kiek anksčiau profesorius S. Čaplinskas sakė beveik neabejojantis, kad ilgainiui skiepų suteiktas imunitetas nusilps, tad reikės vakcinuotis nuo COVID-19 ligos vėl.
Kad prireiktų revakcinuotis – po metų ar greičiau ir kaip dažnai: kas dvejus metus ar dar rečiau, esą kol kas sunku pasakyti.
Apie tai, kad rudenį ar žiemą gali tekti revakcinuotis, prieš maždaug porą savaičių Seime kalbėjo ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Aš tikiu, kad turėsime visiškai kitokį rudenį, tikiu, kad daugelis sugrįšime iš nuotolinių darbų į gyvą bendravimą, kontaktinį darbą. Manau, kad tiek testavimo nacionalinė strategija, tiek jau įvykęs vakcinavimo išsiplėtęs etapas, kas žino, gal jau revakcinacijos metas prasidės, ir mūsų visų nusiteikimas mums padės gyventi kitaip“, – tada sakė A. Dulkys.
Ministras pridūrė, kad kol kas nėra sprendimų dėl revakcinacijos nuo koronaviruso. Šiuo metu patys vakcinų gamintojai ir Europos vaistų agentūra svarsto, kada ir kokiais atvejais reikėtų revakcinacijos. Tačiau manoma, kad rudenį ar žiemą gali tekti dar kartą pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis portalui „Delfi“ taip pat buvo minėjęs, kad, jeigu tektų revakcinuotis nuo koronaviruso, tai nebūtų neįprasta praktika skiepų istorijoje. Tiesa, ir jam buvo sunku pasakyti, kada gali prireikti dar vienos vakcinos dozės, nes kol kas nepraėjo pakankamai ilgo viruso stebėjimui, kad galėtume įvertinti, kada vakcinos imunitetas yra dar patikima apsauga nuo viruso, o kada – per maža.
Vis tik profesorė A. Žvirblienė sakė, kad kol kas tik svarstoma, ar trečios dozės apskritai prireiks.
„Dabar labai svarsto apie tai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, ir gamintojai, bet kol kas nėra jokio aiškumo. Net nėra aišku, ar jos tikrai reikės, kada jos gali reikėti, kokioms žmonių grupėms: galbūt reikės vyresniems, kuriems tas imunitetas būna trumpalaikiškesnis. Tikrai dar nėra atsakymo į šitą klausimą.
Bet kokios kalbos apie trečią dozę būtų neatitinkančios to, kas rekomenduojama gamintojo.
Su visomis vakcinomis nuo koronaviruso, kurias dabar turime, turime situaciją, kuri skiriasi nuo to, kas iki šiol buvo su kitomis vakcinomis. Paprastai vakcinų informaciniuose lapeliuose, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito, ar tymų, būna aprašyta pilna vakcinacijos schema: kada suleidžiama pirma dozė, paskui – antra ar trečia. O šitoms vakcinoms, kadangi jos greitai buvo sukurtos, yra aiškios rekomendacijos tik dėl pirmos ir antros dozės, jeigu tai – dviejų dozių vakcina. Visa kita yra nežinioje ir į tą klausimą pirmiausia turėtų atsakyti vakcinų gamintojai. Todėl, kad jie pradėjo klinikinius tyrimus“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
