Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 90–98 proc. šiuo metu nustatomų naujų COVID–19 atvejų sudaro būtent delta atmaina, nors iki šiol JK dominavo alfa atmaina. Portugalijoje iš visų nustatytų naujų atvejų, kuriems buvo atlikta viruso genomo sekoskaita, nustatyta, kad delta atmaina sudarė 96 proc. atvejų, italijoje – virš 20 proc.
Ši atmaina jau „įsisuka“ į kai kuriuos Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos regionus. Skaičiuojama, kad per ateinančius 2 mėnesius delta atmaina ims dominuoti Europoje. Delta atmaina 5 kartus labiau paplitusi tarp vaikų (5–12 metų amžiaus) ir jaunų žmonių (18–24 metų amžiaus), lyginant su 65 metų ir vyresniais žmonėmis.
Šių amžiaus grupių asmenys pradėti vėliausiai vakcinuoti (o jaunesni nei 12 metų dar išvis nevakcinuojami) – jie neturi imuninės apsaugos, todėl plitimo galimybės šioje jaunoje populiacijoje yra plačios kaip visa Rusija.
Mieli tėveliai (kai kurie, aišku), jūs vis dar dvejojate dėl savo paauglių vakcinavimo ir piktinatės Sveikatos apsaugos ministerijos leidimu jiems patiems su gydytojų pagalba priimti sprendimą dėl sutikimo vakcinuotis?
Delta atmainos smaigalio S baltyme yra atsiradę keletas papildomų mutacijų, kurios, ar bent jau dalis jų:
- Šią viruso atmainą daro labiau užkrečiama (infektabilesne). Britiškoji alfa atmaina buvo apie 60 proc. infektabilesnė už originaliąją viruso padermę. Tai štai, delta atmaina yra daugiau nei 60 proc. labiau užkrečiama už britiškąją alfa atmainą.
- Gali suteikti delta atmainai galimybę išvengti neutralizuojančio poveikio antikūnų, įgytų persirgus originaliąja ar britiškąja viruso atmainomis ar susidariusių po vakcinacijos.
Yra žinomas dar infektabilesnis delta atmainos potipis, kurio spyglio baltymui, be kitų mutacijų, dar būdinga ir K714N mutacija, randama ir afrikietiškojoje beta atmainoje (B1.351).
Ši mutacija gali būti susijusi su didesniu infektabillumu ir didesniu atsparumu antikūnams, susidariusiems po natūralios infekcijos (ne delta atmaina) ar vakcinacijos. Šis potipis – pabaisa – dar nėra labai paplitęs pasaulyje. Kol kas?
Lyginant su alfa atmaina, naujoji delta atmaina yra susijusi su sunkesne ligos eiga, t.y. 2,2 karto daugiau sergančiųjų patenka į ligoninę. Šiuo metu dar nežinoma, ar delta atmaina yra susijusi su didesniu mirtingumu, lyginant su alfa ir kitomis atmainomis.
Delta atmainai yra būdinga savita klinikinė išraiška:
- Ligai būdingi į peršalimą panašūs simptomai, tai yra sloga, gerklės skausmas, galvos, kaulų, raumenų skausmas, šaltkrėtis, apetito praradimas, viduriavimas;
- Klasikiniai COVID–19 simptomai, kosulys, dusulys, uoslės, skonio pojūčių praradimas, pasiteiko gerokai rečiau;
Taigi, vos pajutus gripo simptomus, kuo skubiau reikia atlikti tyrimą dėl COVID–19, pageidautina PGR metodu.
Delta atmaina ir vakcinos
Vakcinų apsauga nuo delta atmainos yra mažesnė, bet pakankama.
Apsauga nuo simptominės ligos:
- „Pfizer“ vakcina: 36 proc. po pirmosios dozės ir 88 proc. po antrosios dozės;
- „AstraZeneca“ vakcina: 30 proc. po pirmosios dozės ir 67 proc. po antrosios dozės.
Apsauga nuo hospitalizacijos:
- Pfizer vakcina: 94 proc. po pirmosios dozės ir 96 proc. po antrosios dozės;
- „Astrazeneca“ vakcina: 71 proc. po pirmosios dozės ir 92 proc. po antrosios dozės.
Neabejojama, kad apsauga nuo besimptomio užsikrėtimo ir tyliojo platinimo yra gerokai mažesnė, todėl, nors dauguma pasiskiepijusiųjų patys bus saugūs, tačiau perduoti ir užkrėsti nepaskiepytus jie, labai tikėtina, galės.
Jei antikūnų gebėjimas jungtis prie mutavusio S baltymo yra sumažėjęs (jų apsauginė kokybė yra prastesnė), tą galima kompensuoti antikūnų kiekybe, t.y. didesniu jų titru. Todėl reikalinga vakcinacija dviejomis vakcinos dozėmis. Būtinas svarstymas, kada taikyti revakcinaciją pilnai vakcinuotiems žmonėms, nelaukiant klinikinių tyrimų ilgalaikio stebėjimo rezultatų.
Mano asmeninė empirinė rekomendacija – revakcinacija, praėjus 9 mėn. po pirmosios vakcinos dozės įskiepijimo. Galbūt daliai žmonių tai bus per anksti, nes jie ir taip turės pakankamai antikūnų, bet geriau jau imuninį atsaką reaktyvuoti anksčiau ir dar labiau sustiprinti jo pajėgumus, nei kiek pavėluoti ir vėl banguoti.
Kaip delta atmaina gali patekti į Lietuvą?
Aišku, ji neatitipens savo spygliukais ir neatskris oru – ją gali parvežti atvykstantieji iš šalių, kuriose ši atmaina jau pakankamai intensyviai plinta. Taigi, ar verta šią vasarą gastroliuoti po pasaulį, ar geriau per karantiną sutaupytus pinigėlius išleisti savo pajūryje ar prie ežerų, ir taip ne tik sumažinti SARS-Cov-2 atmainų atvežimo tikimybę, bet ir paskatinti savos ekonomikos atsigavimą, kiekvienam reikėtų gerai pamąstyti.
Vienintelis būdas išvengti naujų atmainų sukeltos dar vienos pandemijos bangos – skiepytis, skiepytis, skiepytis. Būtinos dvi vakcinos dozės!
Beje, kuo ilgiau mes leisime virusui cirkuliuoti tarp žmonių (t.y. kuo daugiau visuomenėje bus neimunizuotų asmenų), tuo didesnė tikimybė, kad atsiras epsilon, kapa, omega ir kitos atmainos – gali ir graikų abėcėlės neužtekti.
https://www.ft.com/content/d4abbe5e-8650-4a76-9fea-2d3efa2ed52b?fbclid=IwAR0POUpKWni6pejE0z61XRfimzHyAjDqWCENvbL-1jiRvmLsao6knCqFIbo
https://www.dw.com/en/fact-check-what-do-we-know-about-the-coronavirus-delta-variant/a-57949754?fbclid=IwAR3xBDHCz2BtpIQtUMMIVqxF77xrbmisSvIIme2XuXiZx1z4P3AXo-C7xlg
https://khub.net/documents/135939561/405676950/Increased+Household+Transmission+of+COVID-19+Cases+-+national+case+study.pdf/7f7764fb-ecb0-da31-77b3-b1a8ef7be9aa?fbclid=IwAR2ENhpSQn2eqd17EkYMyMECscG9zd4nq5AadATsxyThDTBlIh-jxMS3lGw
