Apie tai, kuo ši atmaina yra pavojinga ir kas gali padėti nuo jos apsisaugoti, portalui „Delfi“ papasakojo Vilniaus universiteto Biologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė, mokslų daktarė Aurelija Žvirblienė.

Nerimą kelia vieta, kurioje įvyko pakitimai

Profesorė naująją delta atmainą apibūdino taip: „Ta atmaina turi gana daug mutacijų S baltymo struktūroje. Tai yra tas baltymas, kuris yra vakcinų taikinys. Dėl tų mutacijų ji yra greičiau plintanti, lengviau užkrečia žmogaus ląsteles. Vadinasi, viruso plitimas yra greitesnis. Tie viruso variantai, kurie geriau plinta, turi evoliucinį pranašumą ir pradeda dominuoti po tam tikro laiko, išstumia kitas atmainas, kurios plinta lėčiau“.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Mokslininkė prisiminė, kaip keitėsi koronaviruso atmainų paplitimas Lietuvoje. Iš pradžių pas mus paplito iš Kinijos atkeliavęs pradinis viruso variantas. Vėliau atsirado jį išstūmęs, greičiau plintantis kitas variantas. Jis pradėjo dominuoti 2020 metų rudenį. Metų pradžioje pasirodė vadinamoji britiška alfa atmaina. Ji vėlgi išstūmė jau prieš tai buvusią atmainą. Šioji atmaina, pradėjusi vos per kelis mėnesius dominuoti mūsų šalyje, ir nulėmė didžiausius protrūkius Lietuvoje.

„Su vadinamąja indiška delta atmaina, jeigu ji pakliūtų į Lietuvą, irgi galėtų taip atsitikti, kaip su alfa, nes ji turi pranašumą ir greičiau plinta“, – pastebėjo A. Žvirblienė.

Profesorė sakė, kad delta atmainoje aminorūgščių mutacijų yra palyginti nedaug – tik apie 10. Iš viso S baltyme yra net apie 1000 aminorūgščių. Bet problema yra ne mutacijų skaičius, o vieta, kurioje pakitimai vyksta.

„Jeigu pokyčiai yra tose vietose, per kurias virusas jungiasi prie ląstelių, patenka į ląsteles, tai pagerina jo plitimą. Kitas svarbus dalykas: tie pokyčiai padaro virusą atsparesniu antikūnams, kurie yra susidarę prieš nepakitusį variantą.

Kadangi žmonės yra skiepijami vakcinomis, kurios sukurtos, naudojant ankstesnes viruso sekas, vadinasi, imuninis atsakas, susidaręs prieš ankstesnį virusą, gali būti ne toks veiksmingas prieš pakitusias atmainas. Todėl tos atmainos ir kelia tą susirūpinimą: jeigu jos sugebės išvengti imuninio atsako, kuris gali būti susidaręs po vakcinacijos arba po persirgimo, gali būti rizika, kad ir persirgimas neapsaugos arba ne taip efektyviai apsaugos nuo tų naujų atmainų būtent dėl tų mutacijų“, – įspėjo pašnekovė.

Ką rodo tikro pasaulio duomenys?

Vis tik yra ir gerų žinių. Vadinamieji tikro pasaulio duomenys iš Jungtinės Karalystės, kur daug žmonių paskiepyti gamintojų „AstraZeneca“ arba „Pfizer“ vakcinomis ir kur delta atmaina jau spėjo paplisti, rodo, kad pilnai, tai yra dviem vakcinos dozėmis paskiepyti žmonės net ir nuo delta atmainos yra apsaugoti daugiau nei 80 procentų (nuo pradinių viruso variantų šios vakcinos apsaugo daugiau kaip 90 proc.).

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Bet, jeigu žmogus yra paskiepytas tik viena doze, tai tas atsakas jau yra gerokai silpnesnis ir ta apsauga blogesnė. Trumpai tariant, jeigu žmogus yra pilnai paskiepytas, jis yra pakankamai gerai apsaugotas nuo delta atmainos. Jeigu neskiepytas arba atsakas ne pilnai susiformavęs, užsikrėtimo rizika yra gana didelė – didesnė negu užsikrėsti britiška, arba kitaip – alfa atmaina“, – pastebėjo A. Žvirblienė.

Gripas mutuoja sparčiau

Pasaulinę pandemiją sukėlęs koronavirusas SARS-CoV-2 po pasaulį plinta tik daugiau nei metus, bet jau ne kartą mutavo. Ar šis virusas mutuoja kitaip nei kiti?

„Kiekvienas virusas yra labai skirtingas organizmas. Vienas virusas nuo kito skiriasi labai ryškiai. Jeigu palygintume su gyvūnais, skirtumai būtų kaip tarp dramblio ir katino. Vieni virusai turi genomą, kuris yra iš DNR molekulės. Ta DNR irgi būna įvairių formų: vienos grandinės, dviejų grandinių. Kiti virusai turi ne DNR, bet RNR genomą ir vėlgi tas RNR būna įvairių variantų. Virusai būna labai skirtingi, todėl juos gana sunku lyginti“, – paaiškino A. Žvirblienė.

Profesorė koronavirusą palygino su gripo virusu. Pastarasis esą žymiai greičiau mutuoja, o koronavirusui būdingos vadinamosios taškinės mutacijos.

Kad geriau suprastume, kas tai yra, A. Žvirblienė S baltymo seką palygino su sakiniu iš tūkstančio raidžių, kuomet su laiku vienas raides pakeičia kitos.

„Vienas gripo virusas sugeba apsikeisti su kitu gripo virusu ištisais fragmentais, gabalais. Pvz., jeigu tai būtų sakinys, jame būtų pakeičiami net atskiri žodžiai ir taip sakinio prasmė labai pasikeistų.

Koronaviruso mutacijos būna pavienės, tarsi pakeistos pavienės raidės sakinyje. Yra variantų, kur tos kelios „raidės“ iškrenta viena šalia kitos.

Pagal mutacijų dažnį tas virusas nėra ypatingai intensyviai mutuojantis. Bet problema yra ta, kad, kai koronavirusas plinta, mes jo kopijų turime labai daug. Kiekvienas infektuotas žmogus turi milijardus viruso kopijų. Kiekviena kopija reiškia, kad viruso genomas nurašomas daug kartų. Vėlgi, jeigu palygintume tai su tekstu, kad ir labai kruopščiai nurašinėjant tą patį tekstą, jeigu tai darytume šimtus milijardų kartų, vis tiek įsiveltų kažkokia klaidelė.

Taip nutinka ir su mutacijomis. Kai virusas intensyviai plinta, tai per daugybę kartų pakartotą procedūrą, jo replikaciją, viruso genomų padauginimą, tos klaidelės įsivelia visiškai atsitiktinai. Ir, jeigu jos virusui yra palankios, tada tas variantas ir pradeda dominuoti.

Taip vyksta viruso evoliucija: mutacijos atsiranda visiškai atsitiktinai, bet išgyvena ir pradeda plisti tie viruso variantai, kuriems tos mutacijos buvo palankesnės, o mums, tikėtina, blogesnės, nes virusas pradeda greičiau plisti“, – vaizdžiai paaiškino mokslininkė.

Puntuko atmaina nėra dominuojanti

Gegužę Anykščių rajone buvo aptikta ir lietuviška koronaviruso atmaina, praminta Puntuko atmaina. Tiesa, ji labai plačiai nepaplito.

Paklausta, kas žinoma apie minėtąją atmainą, profesorė A. Žvirblienė nuramino: „Tai tikrai nėra dominuojanti atmaina. Buvo tik iki poros šimtų atvejų. Nėra nerimo ženklų, kad ji būtų pradėjusi dominuoti Lietuvoje, nes būtent alfa atmaina išstūmė kitas ir pradėjo dominuoti per tuos kelis mėnesius.

Lauko kavinė

Nežinau, kaip vertinamas tos Punktuko atmainos plitimo greitis: ar jis didesnis negu, pavyzdžiui, britiškos atmainos. Jeigu jis nėra didesnis, vadinasi ta atmaina kaip ir neturi evoliucinio pranašumo. O jeigu vienas žmogus perduoda kitam, atmaina tiesiog išplinta lokaliai, tada nebūtų grėsmės, jeigu ji nėra ji sparčiau plintanti“, – sakė profesorė.

Įspėjo keliautojus

Mokslininkė neabejojo, kad koronavirusas ir toliau kažkiek mutuos.

„Tai yra nesustojantis ir natūralus viruso evoliucijos procesas. Jeigu pavyktų pristabdyti viruso plitimo greitį, jeigu mažiau kartų genomas būtų kopijuojamas, tai atitinkamai ir tų klaidų mažiau būtų.

Tikimasi, kad skiepijimasis pristabdys arba sustabdys viruso plitimą. Tai sumažintų ir naujų mutacijų atsiradimo grėsmę. Bet aš dar norėčiau paraginti žmones, kad dabar labai nepultų į užsienius. Vasarą visi labai to pasiilgę, bet yra labai didelė rizika parsivežti tų naujų atmainų.

Jeigu žmonės keliauja, apsikeičia tais virusais oro uoste ir yra didelė rizika atmainų parsivežti. Manau, keliavimas per pandemijos įkarštį nėra pats geriausias pasirinkimas“, – kalbėjo profesorė.