Apie tai, kad rudenį ar žiemą gali tekti revakcinuotis, antradienį Seime kalbėjo ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Aš tikiu, kad turėsime visiškai kitokį rudenį, tikiu, kad daugelis sugrįšime iš nuotolinių darbų į gyvą bendravimą, kontaktinį darbą. Manau, kad tiek testavimo nacionalinė strategija, tiek jau įvykęs vakcinavimo išsiplėtęs etapas, kas žino, gal jau revakcinacijos metas prasidės, ir mūsų visų nusiteikimas mums padės gyventi kitaip“, – antradienį kalbėjo A. Dulkys.
Ministras pridūrė, kad kol kas nėra sprendimų dėl revakcinacijos nuo koronaviruso. Šiuo metu patys vakcinų gamintojai ir Europos vaistų agentūra svarsto, kada ir kokiais atvejais reikėtų revakcinacijos. Tačiau manoma, kad rudenį ar žiemą gali tekti dar kartą pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Skirtingas vakcinų gamybos būdas – skirtingas ir imunitetas
Apie revakcinaciją nuo koronaviruso pasikalbėjome su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi, gydytoju Vytautu Usoniu.
Jau pokalbio pradžioje profesorius pabrėžė, kad pakartotiniai skiepai nėra jokia naujiena. Pasak gydytojo, visiškai normalu, jog po vakcinos imuninė apsauga po truputį blėsta. Pavyzdžiui, pasiskiepijus nuo stabligės, sustiprinančios dozės reikalingos kas 10 metų, erkinio encefalito kas 3 metus, o gripo kas metus. Tad jei tektų revakcinuotis nuo koronaviruso, tai nebūtų neįprasta praktika skiepų istorijoje.
Visgi, šiuo metu dar sunku pasakyti, kada gali prireikti dar vienos vakcinos dozės. Ir taip yra dėl labai paprastos priežasties – neturime pakankamai ilgo stebėjimo laiko, kad galėtume įvertinti, kada vakcinos imunitetas yra dar patikima apsauga nuo viruso, o kada – per maža.
„Jau įrodyta, kad pusę metų imunitetas tikrai išsilaiko, kalbama, kad galbūt ir visus metus. Jei taip būtų, tai, ko gero, tuos, kurie buvo skiepyti praėjusių metų gruodžio pabaigoje, tektų skiepyti rudenį. Tačiau toks revakcinacijos procesas yra žinomas iš kitų vakcinų skiepijimo patirties“, – kalbėjo profesorius.
Tačiau kodėl kai kurių vakcinų vienos dozės užtenka visam gyvenimui, o dėl kitų tenka revakcinuotis? Profesorius pabrėžia, jog reikia atminti, kad įvairios vakcinos nėra tarsi vienas ir tas pats medikamentas, visos jos turi skirtumų.
Kiek išliks vakcinos sukurtas imunitetas, labai priklauso nuo to, ar vakcinoje virusas gyvas, ar ne. Pavyzdžiui tymų, raudonukės vakcinose virusai yra gyvi, tad jų sukurtas imunitetas išlieka ilgai. 2 vakcinos dozių nuo tymų ar vėjaraupių užtenka visam gyvenimui.
Šiuo metu registruotos vakcinos nuo COVID-19 yra negyvos ir nesukelia net lengvos besimptomės infekcijos. Tokiu atveju, kai vakcina yra negyva, pirmame vakcinacijos etape reikia įskiepyti daugiau jos dozių, o imuninės apsaugos laikas yra trumpesnis. Tokio paties tipo, negyvos vakcinos yra ir nuo erkinio encefalito ar gripo.
„Nuo pat vakcinų kūrimo pradžios buvo kalbama, kad dabar svarbiausia yra suvaldyti pandemiją, o vėliau galbūt reikės revakcinuotis“, – kalbėjo pašnekovas.
Manoma, kad revakcinuotis būtų galima bet kokia vakcina
Pasak profesoriaus, gali įvykti taip, kad bus žmonių, kurie pakartotinai vakcinuotis nenorės, tačiau labiau koncentruotis reikėtų į tuos, kurie tiki mokslu ir norės apsaugoti savo sveikatą.
Jei vis dėlto atsirastų nemažai atsisakančių revakcinuotis, žinoma, jei to reikės, vėl būtų galimi koronaviruso protrūkiai.
„Čia jau modeliavimo sritis. Viskas labai priklausytų nuo to, koks bus visuomenės imuniteto lygis. Jei jis bus pakankamai aukštas, nepasiskiepiję žmonės bus nesaugūs, tačiau jie neturės didesnės įtakos ligos išplitimui visuomenėje.
Jei atsirastų daug žmonių, atsisakančių revakcinacijos, gali taip nutikti, kad bus didesnės ar mažesnės apimties protrūkiai. Tačiau šiuo metu žinome, kaip būtų galima užtikrinti saugumą, tuo ir reikėtų naudotis“, – sakė prof. V. Usonis.
Dar vienas įdomus aspektas – jei prireiktų revakcinacijos, ar gali būti taip, kad pasiskiepyti bus galima bet kokia prieinama vakcina?
Remiantis vaikų vakcinacijos kitomis vakcinomis pavyzdžiu, tik pirminę skiepų seriją rekomenduojama atlikta ta pačia vakcina. Tuo metu sustiprinanti dozė nebūtinai turi būti atliekama ta pačia vakcina.
„Kad ir gripo vakcina, kuria skiepijamės kasmet, tikrai visiškai nebūtina, kad tai būtų to paties gamintojo vakcina. Kartais net neįmanoma, kad taip būtų.
Biologine prasme, panašiai turėtų būti ir su COVID-19. Svarbu, kad imuninis atsakas vėliau būtų sustiprintas, tam turėtų tikti bet kuri vakcina. Tai tikriausiai neturės reikšmės, svarbu, kad būtų paskiepyta. Tikslių duomenų šiuo metu dar neturime, tyrimai atliekami ir turi praeiti tam tikras laikas. Aš tikiu, kad greitu metu tyrimų rezultatus turėsime ir rekomendacijos bus atnaujintos“, – kalbėjo profesorius.
Pagal bendras tendencijas, imunitetas trumpiau išsilaiko vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie turi įvairių imuninės sistemos sutrikimų, ligų, geriantiems vaistus, kurie slopina imunitetą.
Taip pat kyla klausimų, ar po revakcinacijos nebus dar daugiau nepageidaujamų reiškinių nei po pirmųjų dozių.
Visgi, profesorius nuramina: „Sustiprinanti dozė tam ir yra, kad imuninė sistema reaguotų stipriau, būtų intensyvensė antikūnų ir atminties ląstelių gamyba bei tam, kad vyktų kiti imuniniai procesai.
Kita tokio proceso pusė yra nepageidaujami reiškiniai po revakcinacijos. Iš patirties su kitomis vakcinomis, manau, kad neturėtų būti sunkesnių nepageidaujamų reiškinių. Imuninė reakcija turėtų būti sužadinta, bet didelių nepageidaujamų reiškinių neturėtų būti.“
