Vienos dozės nepakaks
Portalo „Delfi“ paprašyta įvertinti sergamumo koronavirusu situaciją Lietuvoje D. Razmuvienė neabejojo, kad padėtis gerėja ir sergamumo kreivė šiuo metu leidžiasi žemyn.
„Tai, kad mes leidžiamės žemyn, yra faktas. Jau, ko gero, dvi pilnas savaites mes stebime tokią situaciją, kai visi rodikliai po truputį gerėja: mažėja susirgusiųjų skaičius tiek per 7 dienas, tiek per 14 dienų, o iš savivaldybių, kurios buvo juodoje zonoje, šiandien liko tik viena. Kitos, kurios buvo juodoje zonoje, aišku neperėjo iškart į geltoną spalvą, kuomet sergančių gali būti išvis tik iki šimto. Jos dabar yra tamsiai raudonos. Tai reiškia, kad jose yra nuo 200 iki 500 galimų susirgimų 100 tūkstančių gyventojų. Bet tos tamsiai raudonos spalvos keičiasi į šviesesnes, kai sergančiųjų skaičius fiksuojamas dar mažesnis – apie 200. Geltonų savivaldybių dabar registruotos penkios, kur sergančiųjų skaičiai nesiekia 200. Norėtųsi, kad sergamumas, kuris po truputį mažėja, toliau mažėtų. Tai, be abejonės, lems skiepijimai“, – neabejojo gydytoja.
Anot pašnekovės, dabar žmonių, pasiskiepijusių bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze, yra daugiau negu 1 milijonas, vis tik tai sudaro tik apie 34–36 procentus populiacijos.
„Pilaverčiam imunitetui susiformuoti reikia dviejų dozių, – priminė D. Razmuvienė. – Tas dvi dozes gavusių žmonių skaičius yra mažesnis – kažkur apie 50 proc. tų, kurie gavo pirmąją dozę. Čia turėtų būti dedamos didžiausios pastangos, kad žmonės turėtų galimybę pasiskiepyti antra doze, ypatingai vyresni nei 65 metų asmenys. Čia yra tokia truputį silpnesnė mūsų vieta. Šio amžiaus asmenims turėtų būti skirtas didžiausias dėmesys ir su jais padarytas didžiausias darbas. Kaip žinome, atskirose savivaldybėse yra susisiekimo ir įvairiausių socialinių problemų: ne tiek, kad tie žmonės nenori skiepytis, bet yra kažkokios priežastys.
Vyresnius žmones paskiepyti svarbu, nes, jeigu žiūrėsime į mirčių statistiką, daugiausiai mirties atvejų registruota tarp virš 65 metų ir vyresnių, kurie buvo neskiepyti. Reiškia, rizika yra ir tik skiepai gali mus šiandien išgelbėti“.
Svarbus epidemijos suvaldymui yra ir profilaktinis testavimas. Epidemiologė atkreipė dėmesį, kad dabar, norėdami gauti Galimybių pasą, žmonės pasiruošę testuotis labiau ir savivaldybės turėtų sudaryti tam visas sąlygas.
„Manau, kad į tai dėmesys turėtų būti kreipiamas, nes žmonės, kurie norės gauti Galimybių pasą, eis testuotis profilaktiškai ir tikrai tarp jų bus nustatomi teigiami viruso atvejai. Tai vėlgi prisidės prie viruso plitimo sustabdymo“, – neabejojo pašnekovė.
Apsauga išliks ir rudenį
D. Razmuvienė sakė, kad dar ankstoka spręsti, kokia yra koreliacija tarp savivaldybėse paskiepytų žmonių procento ir sumažėjusio sergamumo, vis tik neabejojo, kad ryšio esama.
Pvz., dviejose Vilniaus regiono savivaldybėse, kur skiepijimosi apimtys buvo nedidelės, nesiekiančios nė 20 proc., buvo daugiau užsikrėtusių koronavirusu asmenų. Koks dėl to, kad persirgo, ten susidarė visuotinis imunitetas, galima nuspręsti tik atlikus serologinius tyrimus ir nustačius antikūnų titrą.
O Šiaurės Lietuvoje, kuri pagal sergamumą yra šviesesnėse zonose, skiepijimo apimtys buvo gana aukštos. Tiesa, čia koją gali pakišti Panevėžio regione aptikta braziliškoji koronaviruso atmaina.
„Sunku pasakyti, kaip ji ten gebėjo išplisti. Šiandien aišku, kad nėra didelio išplitimo, bet laukiame laboratorinio atsakymo. Šiaurės Lietuvos teritorijoje skiepijimo apimtys yra gana aukštos, bet, atsiradus kokiai nors atmainai, tokiai, kaip braziliška, ar kitai, sunku pasakyti, kaip vakcinos gali apsaugoti nuo jų: ar visiškai, kaip ir nuo pagrindinio viruso, ar tik dalinai. Žinant, kad didžioji dalis žmonių yra gavę tik vieną dozę, tas antikūnų titras dar nėra pakankamai aukštas, kad galėtų apsaugoti ir nuo tų vadinamų naujų įvežtinių atmainų“, – pastebėjo epidemiologė.
Todėl, anot D. Razmuvienės, labai svarbu, kad būtų pasiskiepiję kuo daugiau žmonių abiem dozėmis – ne 30–40 proc., bet netgi 70.
„Dabar intensyviau, aktyviau skiepijantis, mes, be abejonės, apsisaugosime ir rudens laikotarpiui. Dabar beveik birželis. Jeigu žmonės intensyviau skiepysis, o antrą skiepą gaus birželio viduryje ar į pabaigą, tai jie rudens mėnesiais tikrai turės apsaugą, žinant, kad antikūnai išsilaiko mažiausiai šešis mėnesius, gal ir ilgiau, gal net visus aštuonis. Taip, kad dabar investavę į profilaktiką, tikrai apsisaugosime ne tik vasarai, bet ir rudens laikotarpiui“, – žadėjo pašnekovė.
Iš globos ir gydymo įstaigų virusas pasitraukė
Kad skiepai padeda, o pandemijos trečioji banga Lietuvoje slūgsta, rodo ir mažėjantis protrūkių skaičius.
„Jeigu balandžio pabaigoje iki gegužės 20 dienos buvome pasiekę virš 400, net arti 500 protrūkių, praėjusią savaitę jų buvo 331. Vėlgi tie protrūkiai neatsirado per aną savaitę, nes protrūkis yra aktyvus 14 dienų. Reiškia, jie atsirado 2 savaičių laikotarpiu. Dauguma protrūkių yra besitęsiantys, o naujų yra pavieniai.
Dabar pagrindiniai protrūkiai yra darbo vietose ir šeimose. Šeimose yra apie 30 proc. visų protrūkių“, – sakė D. Razmuvienė, paraginusi darbdavius imtis priemonių, kad grįždami į kontaktinį darbą darbuotojai jaustųsi saugūs.
Epidemiologė pasidžiaugė, kad mokyklose – tiek pagrindinėse, tiek pradinėse – dvi pastarąsias savaites registruojamų naujų protrūkių sumažėjo nuo 30 iki 50 proc. Taip pat ir su sveikatos bei socialinės globos įstaigomis, kur registruojami tik pavieniai protrūkiai, o ir jų mažėja.
„Jeigu paimtume tokias teritorijas, kaip socialiniai globos namai, ten didžiausia dalis – apie 80 kelis procentus – ne tik darbuotojų, bet ir slaugomųjų yra pasiskiepyti. Ten nuo kokio kovo nebuvo registruojama nė vieno protrūkio. Tai reiškia, kad skiepais galima suvaldyti šį virusą.
Taip pat ir sveikatos įstaigose. Didžioji dalis medikų yra pasiskiepijusių. Tiesiog galbūt ateinant naujiems ligoniams ar medikams atsiranda pavieniai viruso atvejai. Bet prisiminkime, kas buvo praėjusiais metais, kai gydymo įstaigose buvo tikrai labai rimta situacija.
Tokie nedideli lokalūs pavyzdžiai, kaip su socialiniai globos namai ar sveikatos priežiūros įstaigos, kur paskiepijus virš 80 proc. ten esančių žmonių, pavyko susitvarkyti, rodo, kad skiepai – vienintelė priemonė prieš koronavirusą. Nėra kitos“, – apibendrino pokalbį pašnekovė.
