Su J. Blakunovu telefonu susisiekiame tuo metu, kai pašnekovas iš naujos darbovietės Panevėžyje keliavo į namus Utenoje. Šiuo metu gydytojas dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, privačioje klinikoje bei vieną dieną per savaitę Utenos ligoninėje kaip gydytojas anesteziologas. Be to, yra Utenos tarybos narys. Utenos ligoninėje jis yra įkūręs ir Skausmo kliniką.
Šioje ligoninėje J. Blakunovas dirba jau daugelį metų, tačiau visos problemos, pasak jo, prasidėjo atėjus naujam direktoriui – Daliui Drungai.
„Neturėjau jokių tarnybinių nuobaudų ir viskas buvo gerai iki tol, kol pasikeitė ligoninės valdžia. Jis prieš tai vadovavo Kupiškio ligoninėje, iš kurios girdėjome baisių atsiliepimų dėl mobingo. Kai šis direktorius atėjo dirbti pas mus, Kupiškio ligoninės darbuotojai mums reiškė užuojautą.
Po kurio laiko sugalvojau keisti savo specializaciją ir išvykti į kursus, 1,5 mėnesio trukmės. Kadangi labai norėjau ten nuvykti, sutarėme, kad dalį kursų aš „padengsiu“ iš savo atostogų. Pasirašėme tokią kaip bendradarbiavimo sutartį, kad ligoninė užmoka už mano kursus, o juos baigęs būsiu įdarbintas Utenos ligoninėje. Tai vyko 2013 metais. Norėjau išeiti iš reanimacijos ir tapti gydytoju echoskopuotoju“, – pasakojo pašnekovas.
Baigus kursus gydytojas turėjo būti įdarbintas naujame skyriuje, tačiau to niekas nepadarė. Pasak J. Blakunovo, kadangi direktorius nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, jį apskundė ligoninės steigėjui, šiuo atveju merui. Visgi, niekas nepasikeitė iki tol, kol J. Blakunovas nesikreipė į merą antrą kartą. Po šio karto jis buvo perkeltas į naujas pareigas. Įdomu tai, kad po skundų merui gydytojas buvo pakviestas pokalbiui pas merą, o ten, pasak pašnekovo, klausė mero „auklėjimo valandėlės“.
Nuo to laiko, kaip teigia pašnekovas, prasidėjo mobingas ir kerštavimas, kuris truko maždaug 6 metus.
Prisimena nepalankius darbo grafikus ir anoniminius skundus
Kaip pasakojo J. Blakunovas, mobingo apraiškų patyrė įvairių. Viena iš jų – darbo grafikų nesuderinimas su kita darboviete.
„Darbo grafikai sudarinėjami likus 2 savaitėms iki kito mėnesio. Ateinu į darbą ir pamatau, kad mano darbo grafikai yra pakeisti be mano žinios ir sudubliuoti su mano kitos įstaigos darbo laiku. Jei nenuvyksiu į privačią kliniką, ten bus pravaikšta, o jei nenuvyksiu į Utenos ligoninę, ten irgi bus pravaikšta ir gausiu tarnybinę nuobaudą.
Kviečiausi darbo inspekciją ir jie nubaudė ligoninės administraciją, kad be darbuotojo sutikimo už einamą mėnesį suklastojo darbo grafikus. Tokie dalykai vyksta ir kitose ligoninėse“, – sakė gydytojas ir pridūrė, kad Darbo inspekcijos išvadas vis dar turi.
Tačiau tuo viskas nesibaigė – buvo bandoma perkelti J. Blakunovą į žemesnes pareigas – iš ligoninės operacinės į konsultacijų polikliniką. Gydytojas vėl kvietė darbo inspekciją.
„Tada pati inspekcija susidūrė su įdomiu dalyku, kai padalinio vadovai patys nenorėjo įleisti inspekcijos į skyrių. Vėl buvo nustatyti pažeidimai, kad be darbuotojo sutikimo keičiamos darbuotojo pareigos, tokie dalykai vyko nuolat“, – pasakojo pašnekovas.
Kiek vėliau J. Blakunovą pasiekė anoniminiai skundai – neva iš pacientų jis prašė kyšių.
„Direktorius man rašė, kad „prisidirbau“ ir konkretizuočiau, kada tai įvyko. Man buvo šokas, parašiau, kad tokio atvejo neprisimenu. Direktorius vėl liko nieko nepešęs“, – sakė gydytojas.
Bandė neskirti reikalingų medikamentų
Pašnekovas prisimena, kad įkūrus Skausmo kliniką Utenoje jis tikėjosi, jog ateityje tai taps dienos centru. Tačiau iš pradžių nebuvo ten galinčių dirbti specialistų, tad J. Blakunovas dirbo vienas. Po kiek laiko D. Drunga surado dar vieną gydytoją šiai klinikai.
„Vieną dieną tas kolega atėjo ir pasakė, kad direktorius liepia mane išstumti. Sudubliavo mano darbo laiką su kolegos, mes dviese vienu metu mažame kabinete turėjome priimti pacientus, kad palūžčiau ir išeičiau pats. Aš nepalūžau, su kolega gan draugiškai sutarėme ir sugebėjome dviese mažame kambarėlyje priimti pacientus“, – pasakojo J. Blakunovas.
Dar vienas mobingo būdas, pasak pašnekovo, buvo medikamentų neskyrimas. Tuo metu, kai personalas nueidavo Skausmo klinikai paimti reikiamų priemonių, tokių kaip švirkštai, adatos, vaistai ir panašiai, jiems buvo atsakoma, kad jų negaus, nes ir taip per daug išnaudojo.
„Aišku, buvo šokas, įrodinėjome, kad jų per daug nenaudojame. Kai pasakiau, kad atsiųsiu jų pasiimti pačius pacientus, tada jie nurimo ir skyrė priemones“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, dirbant Utenos ligoninėje būdavo sunku gauti leidimą išvykti į kursus ar mokymus, nors gydytojams privaloma per metus perklausyti tam tikrą valandų skaičių ir tobulintis. Viskas, kaip sakė gydytojas, priklausydavo nuo ligoninės direktoriaus malonės. O jis paskutinę dieną galėdavo pasakyti, jog apsigalvojo ir į kursus nebeišleis.
Po to, J. Blakunovo pasakojimu, D. Drunga ėmėsi Skausmo klinikos draskymo iš esmės ir atleido visą tuo metu ten dirbusį personalą.
„Priėmė kitą slaugytoją be tokios darbo patirties, ją turėjome dar pusę metų mokyti. Nekalbu jau apie tai, kad būtume gavę lovų, jog po procedūros žmogus galėtų pagulėti. To nesulaukėme“, – sakė pašnekovas.
Paskutinis lašas, perpildęs gydytojo taurę, buvo tada, kai jis gavo pasiūlymą perrašyti darbo sutartį. Prieš sutarties perrašymą atlygis buvo mokamas už tai, kiek per dieną gydytojas priimdavo pacientų. Tačiau naujoje sutartyje darbo užmokestis turėjo sumažėti.
„Valdžia sugalvojo pakeisti man darbo užmokestį, bet pagal kolektyvinę darbo sutartį, jei keičiama darbo sutartis, darbo užmokestis negali sumažėti. Ten buvo užslėptų tam tikrų punktų, direktoriaus įsakymų, dėl kurių mano atlygis ženkliai sumažėjo. Pasakiau, kad nedirbsiu, o kadangi nepasirašiau naujos darbo sutarties, mano sutartis nutrūko. Nežinau, kaip bus ateityje, bet tikriausiai, teks išeiti iš Utenos ligoninės visiškai.
Mobingą mano atžvilgiu vykdė direktorius ir jo pavaduotojas. Buvo įtraukta ir padalinio vadovė, kuri administracijos liepimu irgi užsiėmė mobingu. O kolegos žiūrėjo, tapšnojo per petį, sakė, kad supranta ir užjaučia, bet niekuo negali padėti. Esi paliekamas vienas karo lauke. Bandėme visaip kovoti, konsultavausi ir su gydytojų sąjunga, bet realios pagalbos iš jų negavau“, – kalbėjo J. Blakunovas.
Mato kelias mobingo ligoninėse priežastis
Kaip pastebi J. Blakunovas, dabar Lietuvoje ligoninių vadovai dažnai skiriami pagal partiškumą, o ne pagal kompetencijas. Taip pat pašnekovas išvardija kelias priežastis, kodėl mobingas vis dar toks gajus.
„Visų pirma, tai ligoninės direktorių postai yra labai politizuoti, direktoriai priklauso įvairioms politinėms partijoms, vykdo steigėjų nurodymus. Dažniausiai steigėjai būna savivaldybės, dėl to vykdomi merų įsakymai.
Kita didelė problema, tai per mažas įstaigų finansavimas. Tarp priekalo ir girnų yra ligoninių administracija, nes steigėjams reikia kasmet nurodyti finansinį balansą. Jei direktorius rodo balanse pliusą, vadinasi, jis puikiai tvarkosi ir to visiškai užtenka, kad būtų patvirtintas vadovavimas. Niekam neįdomu, koks yra įstaigos psichosocialinis klimatas. Administracijai nėra tai aktualu“, – problemas vardijo pašnekovas.
Dėl per mažo finansavimo, pasak J. Blakunovo, administracija stengiasi bet kokia kaina sutaupyti pinigų, kad būtų parodytas teigimas biudžeto balansas. Tad medikų atlyginimai per maži, o gydytojai dėl to jaučia didžiulį nusivylimą. Tuo metu darbdaviai spaudžia medikus priimti kuo daugiau pacientų, atlikti kuo daugiau operacijų.
Dėl šių priežasčių medikai perdega, suserga depresija ir imasi vartoti alkoholį ar receptinius vaistus.
„Manau, kad gydytojai niekada nesurengs vieningo streiko, nes bendruomenė yra labai išsiskaidžiusi. Gydytojai dirba per 2-3 darbovietes, kad išlaikytų šeimas, kad atiduotų paskolas. Prasideda perdegimo sindromas, pyktis, depresija, polinkis savižudybei. Komisijas Seime galima kurti kiek nori, bet nuo to niekas nepasikeis.
Turiu pažįstamų, kurie dirba paromis, po 25 paras per mėnesį. Įsivaizduokite, koks pervargęs toks gydytojas, jis piktas, nedėmesingas, gali daryti klaidų, yra konfliktiškas. Tokio gydytojo negalima leisti prie paciento. Bet tai masinis reiškinys Lietuvoje“, – sakė J. Blakunovas.
Kaip didelę problemą pašnekovas paminėjo ir tai, jog yra neaiškus rajoninių ligoninių statusas, kas su jomis bus ateityje. Nežinomybėje laikomi šių ligoninių darbuotojai, o valstybė neturi strategijos.
„Manau, kad tokių savižudybių dar matysime ne vieną, nes trūksta politinės valios suformuoti vieningą strategiją“, – pokalbį apibendrino gydytojas.
Dėl komentaro apie šiuos įvykius kreipėmės į Utenos ligoninės administraciją.
Pateikiame ligoninės direktoriaus Daliaus Drungos komentarą.
Į minimus tobulinimosi kursus J. Blakunovą siuntė pati Všį Utenos ligoninė. Ji ir apmokėjo tuos kursus, nes, kaip minėjau, regionuose sunku išlaikyti specialistus, jie mieliau renkasi respublikines ar privačias gydymo įstaigas. Todėl stengiamės darbuotojus įvairiai motyvuoti, siųsti į mokymus, apmokame papildomas studijas, kad tik jie liktų dirbti Utenoje. Būtų keista, jei apmokėję kursus, nenorėtume, kad darbuotojas pas mus dirbtų. Tiesiog kursus pabaigti tą kartą užtruko trumpiau, nei suderinti kelių aukštos kvalifikacijos specialistų darbo grafikus, ar juo labiau, įvykdyti įrangos pirkimus ir ją gauti. Tad gydytojas kursus baigė rugsėjo mėnesį, o darbą naujoje vietoje dėl įrangos trūkumo pradėjo lapkritį. Tačiau visą tą laiką gydytojas, kaip ir iki tol, dirbo kituose įstaigos skyriuose.
J. Blakunovas teigia, kad po skundo merui jis pradėjo jausti mobingą iš administracijos. Noriu pabrėžti, kad Všį Utenos ligoninės steigėja yra Utenos rajono savivaldybė. Steigėjo teises įgyvendina Utenos rajono Taryba ir Meras. J. Blakunovas yra šios Tarybos narys. Ligoninės administracija yra pavaldi ir ataskaitinga Tarybos nariams ir Merui. Būtent jie tvirtina ar netvirtina įstaigos metines veiklos ataskaitas, projektus, finansavimą ir t.t. Be to, J. Blakunovas yra ėjęs ir Stebėtojų tarybos nario pareigas. Ši taryba tiesiogiai stebi ir vertina ligoninės administracijos darbą.
Vien nuo 2019 m. vasaros J. Blakunovas parašė 11 skundų, paklausimų ir pan. įvairiais klausimais (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Utenos savivaldybės kontrolės komitetui, Merui ir t.t.), dėl ligoninės administracijos veiksmų. Iš jų 4 rašyti kaip Tarybos nario, t.y. naudojantis teisinės galios svertu (įstaigos steigėjo privilegija), o 3 kaip Utenos ligoninės Stebėtojų tarybos nario. Nė vienu atveju nebuvo nustatyti pažeidimai. Nė dalies tiek dėmesio ir rūpesčio nesulaukiame iš jokio kito savo darbuotojo ar darbdavio – Tarybos narių. Jei būčiau ne direktorius, gal ir pats susimąstyčiau apie į mane nukreiptą mobingą, tačiau prieš vadovus juk mobingo niekas netaiko...
O kalbant apie galimą mobingą ar psichologinį smurtą Utenos ligoninėje, tai rūpindamiesi kolektyvo psichologine savijauta, kuri visos šalies sveikatos apsaugos sektoriuje ypač suprastėjo pandemijos metu, praėjusiais metais kaip tik atlikome tyrimą, kuriame buvo tiriamas ir psichologinio smurto lygis. Tyrimo metu nustatyta, kad įstaigoje psichologinis smurtas nėra išplitęs, pasitaiko pavieniai atvejai, o didžiausias tokio smurto šaltinis – pacientai ir jų giminaičiai. Nors sistemiškumas ir nenustatytas, siekdami sukurti kuo geresnes sąlygas darbuotojams, gilinamės net ir į mažų apraiškų atsiradimo priežastis ir ieškome jų šalinimo sprendimų.
Už darbo užtikrinimą bei grafikų sudarymą yra atsakingas padalinio vedėjas, grafikus ir jei reikia, jų pakeitimus, tvirtina pavaduotojas medicinos reikalams.
Sudėtingumų sudarant darbo grafikus kartais kyla, kai darbuotojas dirba keliuose padaliniuose ir dar kokioje nors kitoje (pvz. privačioje) gydymo įstaigoje. Be to, gyd. J. Blakunovo darbo sritis reikalauja, kad tuo metu dirbtų ir dar keletas ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių darbo grafikus irgi reikia suderinti. Tad kartais rasti visiems tinkamą grafiką būna „aukštasis pilotažas“. Tačiau visada stengiamasi atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus. Peržiūrėjęs dokumentus, mačiau, kad tikrai 2016 m. kovo mėnesį buvo nustatytas darbo grafikų neatitikimas (susidubliavimas), nes gyd. J.Blakunovas dirbo trijuose padaliniuose – reanimacijoje, operacinėje ir hemodializėje. Ten taip pat pažymėta, kad administracija nurodė padalinio vadovui tinkamai sudaryti darbo grafiką.
Anoniminius skundus dėl gydytojų rašo ne ligoninės administracija. Ji juos gauna. Taip, esame gavę vieną skundą dėl gydytojo J.Blakunovo. Kas jį rašė, nežinome, nes skundas buvo anoniminis. Turinio atskleisti irgi negaliu, nes, atlikus visas tokiu atveju privalomas procedūras, paaiškėjo, kad informacija neatitiko tikrovės, nes, gydytojo teigimu, tokio įvykio nebuvo. Tuo tyrimas ir baigėsi.
Mūsų įstaigos Konsultacijų poliklinikoje, kaip ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose, tame pačiame kabinete pagal grafiką dirba keletas gydytojų (pvz. vienas gydytojas iš ryto, kitas po pietų). Skausmo kabinete pradėjus dirbti dar vienam kolegai, natūralu, reikėjo susiderinti darbo laikus, nes du gydytojai tame pačiame kabinete tuo pačiu metu pacientų nepriiminėja, jeigu tai nėra reikalinga pagal teikiamų paslaugų pobūdį. Neradau jokios informacijos apie sudubliuotus darbo grafikus tame pačiame kabinete. Jeigu taip yra buvę, viskas išsisprendė vietiniame lygmenyje ir manęs informacija nepasiekė.
Visi mūsų darbuotojai aprūpinami reikalingomis darbo priemonėmis, tą kontroliuoja ir nuolat jas papildo vyriausioji skyriaus slaugytoja. Mums rūpi ne tik kasdienės darbo priemonės, bet ir atsižvelgiama į gydytojų pageidavimus kaip jie galėtų kokybiškiau teikti paslaugas. Pavyzdžiui iš gyd. J.Blakunovo 2019 m. spalio mėn. buvo gautas prašymas įstaigai įsigyti Kriodestrukcijos aparatą. Šio aparato pirkimas įtrauktas į 2020 m. pirkimų planą ir įvykdžius pirkimo procedūras nupirktas ir perduotas Skausmo kabineto naudojimui 2020 m. liepos mėnesį.
Sutartis, apie kurią kalba gydytojas, turėjo būti pakeista, nes pasikeitė įstatyminė bazė ir iki tol buvusi darbo apmokėjimo tvarka tapo nebegalima. 2019 m. rugsėjo 1 d., remiantis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutartimi, darbo apmokėjimo tvarka buvo pakeista visoje šalyje.
Nauja darbo sutartis buvo suderinta su visomis mūsų įstaigos profsąjungomis. Derinimas truko 9 mėnesius, kad būtų rastas visiems palankiausias variantas. Darbo sutartys keitėsi visiems darbuotojams, kuriems atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal seną, nebegaliojančią tvarką.
2019 m. lapkričio mėnesį suformavus papildomą etatinį krūvį Konsultacijų poliklinikos skausmo kabinete gydytojui J. Blakunovui buvo siūloma įsidarbinti už etatą, apmokant pagal įstaigos darbo apmokėjimo tvarką (pagrindinis atlyginimas ir priedai, priklausomai nuo darbo rezultatų, taigi nuo gydytojo), bet gydytojas nesutiko net pabandyti ir atsisakė darbo sutarties. Siūlymas buvo teikiamas tris kartus. Detalesnės informacijos apie krūvius ir atlyginimus negaliu pateikti dėl duomenų apsaugos.
Anesteziologas-reanimatologas mūsų įstaigai yra labai reikalingas. Puikai suvokiame, kad iš Kauno, Vilniaus ar kitur važinėjantys specialistai vieną dieną pavargs nuo kelionių ir pasirinks arčiau namų esančią darbo vietą. Nebent čia sukurtų šeimas.
Nors, kaip minėjau, mes labai vertiname ir saugome visus savo specialistus, ypač vietinius, tačiau negalime jiems kurti išskirtinių darbo apmokėjimo sąlygų ir išimčių. Tad kiekvieną kartą, kai J. Blakunovas mažinasi darbo krūvį mūsų įstaigoje, atsisako vienos iš turimų darbo sutarčių, mums tai būna skaudi netektis. Tačiau neturime tokių finansų kaip respublikinės ligoninės ar privačios gydymo įstaigos, kur ir krypsta aukštos kvalifikacijos specialistų akys.
