Kaip sakė G. Andrulionis, iš viso Lietuvoje per keturis skiepijimo mėnesius gauti 2579 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Tai sudaro 0,27 proc. nuo bendro vakcinacijų skaičiaus.

Iki balandžio 30 dienos iš viso sunaudota 955 tūkst. vakcinų dozių.

Šiuo metu, kaip žinia, Lietuvos gyventojai skiepijami keturiomis vakcinomis nuo koronaviruso.

Per mėnesį gauti 837 pranešimai

Per ketvirtąjį vakcinacijos mėnesį gauti 837 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas.

Gytis Andrulionis

Po vakcinos „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) gauta 218 pranešimų, po „Modernos“ vakcinos – 58, o po vakcinos „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) – 559 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas.

„Tai yra absoliučiai dominuojanti vakcina kalbant apie pranešimus, bet gali būti susiję su tuo, kad didesnis reaktogeniškumas yra būtent po pirmos „AstraZenecos“ vakcinos dozės“, – pastebėjo G. Andrulionis.

Dviejuose pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Johnson & Johnson“) pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas VVKT kol kas nėra gavusi. Šia vakcina žmonės pradėti skiepyti balandžio 21 dieną.

„Tai, matyt, susiję su tuo, kad iki balandžio pabaigos suskiepytas labai nedidelis kiekis – 112, mano duomenimis“, – sakė VVKT viršininkas

COVID-19 vakcinos
Foto: Shutterstock

795 pranešimai, balandį gauti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakciną, klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs.

Moterys pateikė daugiau pranešimų apie įtariamas reakcijas nei vyrai – atitinkamai 613 ir 224. Pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 18–95 metai.

Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 54, iš pacientų – 760, 23 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, kaip ir ankstesniais mėnesiais išlieka panašūs – tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas.

Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Daugiausia nusiskundimų gauta vasarį

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

R. Pilvinienė pasakojo, kad pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nemažėja, ko ir buvo tikėtasi didėjant vakcinacijos mastui.

„Visgi dar nesame pasiekę to pranešimų srauto, kuris buvo vasario mėnesį, kai pradėta skiepyti „AstraZeneca“ vakcina. Tada pranešimų srautas siekė beveik 900 per mėnesį, nors vasaris ir trumpesnis mėnuo. Bet, matyt, dėl didelio susidomėjimo žmonės buvo labai aktyvūs ir pranešdavo apie tikrai daug įtariamų nepageidaujamų reakcijų.

Šiuo metu, išaugus pranešimų srautui, mes, palyginti su kovo mėnesiu, dar nesame pasiekę vasario pranešimų skaičiaus“, – teigė R. Pilvinienė.

Lietuvoje pranešimų mažiau nei kitose šalyse

Lietuvoje gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas procentas nuo suvartotų vakcinų dozių skaičiaus yra mažesnis nei kitose Europos šalyse.

Eilės prie Litexpo

Kaip minėta, Lietuvoje šis procentas siekė 0,27. O pvz., Airijoje, su kuria vakcinacijos pradžioje mūsų šalis atrodė labai panašiai tiek skiepijimo mastais, tiek gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas dažniu, dabar šis procentas siekia net 0,8, Norvegijoje – 0,95, Estijoje – 0,75, Latvijoje – 0,39.

„Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Galbūt kai kuriems žmonėms nuslopo didelis susidomėjimas ir pranešama tik apie tokias reakcijas, kurios atrodo ypatingesnės“, – spėjo R. Pilvinienė.

„Vaxzevria“ vakcina dažniau skundėsi jaunesni

R. Pilvinienė atkreipė dėmesį į tai, kad pranešimų dėl „Comirnaty“ ir „Modernos“ vakcinų kiekis didesnis tose amžiaus grupėse, kuriose buvo daugiau jomis skiepytų žmonių, šiuo atveju dauguma jų buvo 60–79 metų amžiaus.

Rugilė Pilvinienė

Anot specialistės, „Modernos“ vakcinos įskiepyti kiekiai yra nedideli, palyginti su „Comirnaty“ arba „Vaxzevria“, tad ir pranešimų apie ją gauta žymiai mažiau, dauguma nusiskundusiųjų buvo 60–79 metų.

Vakcina „Vaxzevria“ šiek tiek išsiskiria iš šios bendros taisyklės. Mes matome, kad prasilenkiama amžiaus grupėse. Nors 20–29 metų amžiaus žmonių buvo vakcinuota nedaug, palyginti su 50–59 metų žmonių kiekiu, tačiau jauni asmenys pranešė apie daugiau įtariamų nepageidaujamų reakcijų negu vyresni, o iš 30–49 metų amžiaus grupių, kur vakcinacijos mastas buvo didesnis, pranešimų taip pat gauta daugiau.

Šiaip bendra tendencija, kalbant apie „Vaxzevrios“ vakciną, yra tokia, kad jauni žmonės praneša daugiau įtariamų nepageidaujamų reakcijų“, – komentavo R. Pilvinienė.

Kaip pastebėjo R. Pilvinienė, „Vaxzevrios“ vakcina yra lyderė turint omeny teikiamų pranešimų kiekį.

„Tūkstančiui vakcinacijų, absoliučiais skaičiais, tenka 5–6 pranešimai, o dėl „Comirnaty“ vakcinos pranešimų kiekis tūkstančiui nesiekia net vieneto ir apie vienetą tūkstančiui vakcinacijų sukasi „Modernos“ vakcinos įtariamų nepageidaujamų reakcijų pranešimų kiekis“, – palygino specialistė.

COVID-19 vakcinos
Foto: Shutterstock

R. Pilvinienė sakė, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai paskiepyti asmenys kreipiasi į šeimos gydytoją dėl įtariamos nepageidaujamos reakcijos, o šis neretai ir pataria apie tai pranešti.

„Labai nedidelę dalį sudaro pranešimai iš Europos vaistų agentūros saugumo bazės „Eudravigilance“. Į šią duomenų bazę galima pateikti pranešimus iš šalių narių. Tiesiogiai į ją pranešimų patys pranešėjai, tai yra šalių gyventojai, nepateikia – pateikia tarnybos. Bet gali būti, kad pranešėjai pateikia pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją tiesiai registruotojui, o registruotojas pateikia į „Eudravigilance“ duomenų bazę. Tokiu atveju mūsų tarnybos nepasiekia pranešimas tiesiogiai iš asmens“, – aiškino R. Pilvinienė.

Kaip minėta, daugumą pranešimų yra apie nesunkias nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis pagal vakcinacijos mastus yra nedidelis ir proporcijos absoliučios išvesti negalima, bet, žiūrint į absoliučius skaičius, daugiausia sunkių nepageidaujamų reakcijų sieta su „Comirnaty“ vakcina, atsižvelgiant į tai, kad skiepijimo ja mastas yra labai didelis.

Keturi pranešimai apie mirtį

COVID-19 vakcinos
Foto: Shutterstock


R. Pilvinienė nurodė, kad balandį pranešta ir apie keturių paskiepytų žmonių mirtis. Mirė du asmenys, paskiepyti „Vaxzevrios“, vienas – „Modernos“ ir vienas – „Comirnaty“ vakcina.

Mirusiųjų amžius buvo 55–83 metai. Du mirusieji buvo vyrai, dvi – moterys.

Mirtys užregistruotos Vilniuje, Klaipėdoje, Kupiškyje ir Tauragėje.

Kupiškyje 83 metų moteris mirė po insulto, kuris ištiko neilgai trukus po skiepo „Vaxzevrios“ vakcina.

„Sunku pasakyti, kiek tai susiję, kadangi žmogus buvo 83 metų, turėjęs ligų, kurios gali baigtis insultu. Mažai tikėtina, kad tai kaip nors tiesiogiai susiję su vakcinacija“, – abejojo R. Pilvinienė.

Klaipėdoje mirė 78 metų vyras – mirė įstaigoje, kurioje ir buvo paskiepytas „Modernos“ vakcina, neilgai trukus po vakcinacijos.

„Tikėtina, kad tai yra staigi kardiologinės priežasties mirtis. Apie jo sveikatą esame surinkę tam tikrų ne viešai skelbtų duomenų, kurie rodo, kad žmogus jau galbūt turėjo problemų prieš vakcinaciją. Ir vėlgi – tai yra 78 metų žmogus“, – atkreipė dėmesį R. Pilvinienė.

Dar vienas paskiepytas vyras (55 m.) mirė Vilniuje kitą dieną po „Comirnaty“ skiepo. Staigi mirtis ištiko darbe.

„Tikėtina, kad kažkokių problemų žmogui buvo iš vakaro, nes jis iš vakaro buvo vakcinuotas. Kaip nurodyta, jautėsi šiek tiek neįprastai, bet po vakcinacijos nerašoma tame pranešime, kad būtų patyręs kokių nors nepageidaujamų reakcijų, tiesiog kitą dieną staigi mirtis jį ištiko darbe. Pasijuto blogai ir mirė“, – prisiminė VVKT specialistė.

Tauragėje mirė 64 metų moteris, paskiepyta „Vaxzevrios“ vakcina.

„Kaip nurodyta, ji mirė dėl COVID-19 sukelto plaučių uždegimo. Vėlgi mirtis nėra tiesiogiai susijusi su vakcinacija. Žmogus mirė nuo COVID-19 ligos, nors buvo vakcinuotas. Apie šį atvejį duomenys gana neišsamūs – neaišku, ar ta moteris buvo vakcinuota abiem dozėm. Tikėtina, kad taip buvo. Bet koks laikotarpis praėjęs, per kiek laiko ji susirgo COVID-19 liga, informacijos nebuvo“, – teigė R. Pilvinienė.

Gauta pranešimų ir apie insultus

Kalbėdama apie sunkiausias nepageidaujamas reakcijas į vakcinas R. Pilvinienė sakė, kad gauti trys pranešimai apie insultą, iš kurių du sietini su „Vaxzevrios“ vakcina, vienas – su „Modernos“.

Pranešta ir apie vieną anafilaksinę reakciją – veido nervo paralyžių po skiepo, tiesa, ši reakcija praeina lengvai po kelių dienų, bet vis tiek laikoma sunkia.

„Yra atvejų, kai žmonės karščiavo, stipriai vėmė, viduriavo, patyrė alpulį. Taip pat kai kurie žmonės jautė neapibrėžtus nepageidaujamus reiškinius, kurie atrodytų, objektyviai žiūrint, nesunkūs, bet žmogus tai įvardija kaip sunkią nepageidaujamą reakciją: jaučia kūno tirpimą, bendrą blogą savijautą, labai stipriai pakyla kraujospūdis.

Porą pranešimų esame gavę ir apie trombocitopenijos bei insulto atvejus“, – vardijo VVKT specialistė.

Trombocitopenija, anot R. Pilvinienės, ištiko du jaunus žmones – 27 ir 30 metų. Vienas ja susirgęs žmogus jau pasveikęs be sunkių padarinių, o kitas, praeitos savaitės duomenimis, dar tebegydomas stacionare.