Alergijos į vakcinas – itin retas reiškinys

Kaip pasakojo gydytoja, vakcinacijos metu gali būti įvairių įvykių ir reakcijų, kurie nebūtinai turi būti susiję su vakcinos veikliosiomis medžiagomis.

„Pirmiausia jų gali kilti dėl to, kad vakcinos yra tam tikros struktūros. Gyvos vakcinos retesniais atvejais gali sukelti ir ligos atvejus, dėl kurios yra skiepijamos. Gali būti nepageidaujami atvejai, kai vakcinoje yra drumzlių ar dėl netinkamo laikymo, transportavimo. Stresas gali prisidėti. Žinoma, būna įvairių su vakcinacija sutampančių įvykių, kurie nepriklauso nuo vakcinos. Pavyzdžiui, kai žmogus tą pačią dieną, kai vakcinuojamas, kažkur užsikrečia koronavirusu, o po to galvojo, kad jį užkrėtė vakcina“, – sakė dr. I. Bajoriūnienė.

Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra tokios, kurios atsiranda vartojant tinkamą, registruotą preparatą ir tinkama doze.

Pasak gydytojos, apskritai alergijos į vakcinas yra labai retas reiškinys. Bendras visų vakcinų sukeliamas sunkios alerginės reakcijos dažnis yra maždaug 1,3 atvejo 1 mln. atliktų vakcinacijų. Dažniau jos būna po virusinių vakcinų.

RNR pagrindu pagamintos „Pfizer-BioNTech“ vakcinos alergijų dažnis pagal tyrimus yra 11,1 atvejo iš 1 mln. paskiepytų žmonių.

Pasak gydytojos, vietinės reakcijos yra žymiai dažnesnės ir labai dažnos, bet jos dažniau būna lengvos nei sunkios. Kartais gali būti imuninės, alerginės ir sąlygotos vakcinos sudedamųjų dalių.

Visgi, retai kada alergines reakcijas sukelia pats aktyvusis komponentas arba antigenas. Dažniausiai reakcijos būna į pridėtinius komponentus, pavyzdžiui, adjuvantus. Jie skirti tam, kad vakcina formuotų imuninį atsaką. Taip pat gali kilti reakcijos dėl stabilizatorių. Neretai reakcijos būna dėl kiaušinio baltymo, želatinos, tam tikrų antibiotikų priemaišų. Tačiau dr. I. Bajoriūnienė pabrėžia, kad vakcinos buvo tobulinamos ir pastebėta, jog naujosios vakcinos sukelia daug mažiau reakcijų nei senesnės.

„Yra keli potencialūs alergijos sukėlėjai. Tai polisorbatas ir polietilenglikolis. Polisorbatas yra ir kitose, seniau vartojamose vakcinose. Dėl to, jei buvo reakcija į hepatito A vakciną, greičiausiai reikėtų įrodyti, kad priežastis polisorbatas ir spręsti dėl naujųjų vakcinų paskyrimo galimybės. Polietilenglikolis taip pat yra įvairiuose vaistuose, ypač tuose, kurie yra leidžiami. Tai tam tikri hormonų preparatai, biologinės terapijos vaistai“, – kalbėjo medikė.

Alerginės reakcijos į vakcinas nuo COVID-19
Foto: Ievos Bajoriūnienės nuotrauka

Prieš rekomenduojant skirti vakciną turėtume įvertinti, ar žmogui yra buvusi:

- sunki alerginė reakcija nuo parenteraliai skiriamų medikamentų;

- sunki alerginė reakcija nuo vakcinų;

- sunki alerginė reakcija nuo kitų alergenų – maisto, vabzdžių nuodų, latekso;

- greito tipo ar sunki alerginė reakcija nuo polisorbato, polietilenglikolio ar polioksil 35 ricinos aliejaus turinčio injekcinio preparato.

Jei į visus klausimus atsakoma teigiamai, rizika patirtį anafilaksinį šoką ar sunkią alerginę reakciją yra didelė ir tokiu atveju reikėtų prašyti imunologo tyrimų, kuris įvertintų, ar saugu skiepyti pacientą.

Alerginės reakcijos į vakcinas nuo COVID-19
Foto: Organizatorių nuotrauka

„Jei buvo sunkios alerginės reakcijos, bet ne nuo šių medikamentų, kurie turi tokias sudedamąsias dalis, riziką įvertintume kaip vidutinę ir leistume skiepyti, bet reikėtų jį stebėti po vakcinos ne mažiau nei 30 minučių. Na, ir visos kitos alerginės reakcijos – ir maistui, ir vaistams, ir lateksui, ir bičių nuodams, jei jos nebuvo sunkios, taip pat astma ar kitos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, jos nėra didelė rizika patirti sunkias pašalines reakcijas, tokius žmones galima skiepyti“, – sakė dr. I. Bajoriūnienė.

Ką daryti, jei buvo reakcija į medikamentus, kuriuose yra polietilenglikolis ar polisorbatas? Ar po pirmosios COVID-19 vakcinos žmogus patyrė sunkią anafilaksinę reakciją?

„Rekomenduotume kreiptis į specialistą, kuris, atlikęs odos mėginius, galėtų įvertinti, ar tikrai šitos reakcijos mechanizmas buvo imuninis ir ar žmogui negalima toliau skirti šios vakcinos. Jei mėginiai neigiami, reikėtų pagalvoti, gal vis dėlto galima skiepytis su tam tikromis atsargumo priemonės. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad odos mėginių vertė, prognozuojant pašalinius reiškinius, nėra žinoma. Neigiamas mėginys visiškai nepaneigia galimos alerginės reakcijos išsivystymo“, – sakė gydytoja.

Svarbu atpažinti pirmuosius simptomus

Medikės teigimu, labai svarbu atpažinti pirmuosius anafilaksijos simptomus ir kviesti pagalbą. Anafilaksijos simptomai yra ūmus ir greitai atsirandantys, pažeidžiantys kelias organų sistemas.

Daugiau nei 90 proc. asmenų atsiranda odos pažeidimai: bėrimas, niežulys, paraudimas, lūpų, liežuvio tinimas. Taip pat kvėpavimo sutrikimas: dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, sumažėjęs iškvėpimo greitis, sumažėjęs kraujospūdis ir su tuo susiję simptomai. Kartais nustatyti alergijai užtenka ir vieno simptomo, pavyzdžiui, jei yra kraujospūdžio sumažėjimas po kontakto su alergenu.

Alerginės reakcijos į vakcinas nuo COVID-19
Foto: Organizatorių nuotrauka

Dėl įtampos ir streso gali kilti vazovagalinės reakcijos, kurios su vakcina ir alerginėmis reakcijomis nesusijusios. Jos gali įvykti prieš injekciją arba praėjus vos keletui minučių po vakcinacijos. Paprastai žmogus alpsta, svaigsta galva, šąla galūnės, sulėtėja kvėpavimas, gali būti mažesnis spaudimas, šalta oda, pykinimas, vėmimas. Tokiu atveju žmogų reikėtų paguldyti gerai vėdinamoje patalpoje, nuraminti, pakelti kojas, duoti atsigerti. Prieš vakcinuojant reikėtų paklausti, ar žmogus nealpsta tiesiog nuo dūrio.

Alerginės reakcijos dažniau pasireiškia per 15-30 minučių, tuo metu vazovagalinė reakcija dažniausiai pasireiškia greičiau.

„Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad alerginės reakcijos yra retos ir ne visos reakcijos iš tiesų yra alerginės reakcijos. Tam reikalingas įtarimas ir patvirtinimas. Kai kuriais atvejais alergines reakcijas galima ištirti ir pasakyti, dėl kokio vakcinos komponento atsirado alerginė reakcija. Imantis tam tikrų priemonių vis tiek gali būti taip, kad galima vakcinuotis nuo COVID-19 pasirenkant kito gamintojo vakciną. Dėl to reikėtų kreiptis į gydytoją specialistą“, – kalbėjo gydytoja.