„Jei išryškėjo koks nors šalutinis vakcinos poveikis, apie jį akimirksniu pradedama šnekėti žiniasklaidoje. Kai kalbame su žmonėmis aiškinu, kad visiems medikamentams būdingi šalutiniai poveikiai, vakcinoms taip pat. Tačiau gaunu iš jų repliką, kad vaistus vartojame tada, kai būna blogai, o vakcinuotis turime tada, kai esame visiškai sveiki.

Taip, čia kiekvieno pasirinkimas, bet šiuo atveju, nevaldomos pandemijos atveju, kai turime didelius sergančiųjų skaičius, vakcinos naudingumas prilygsta vaisto poveikiui. Tai yra vaistas nuo pandemijos. Kai žmogus sako, kad vaistus vartoja tik tada, kai jaučiasi blogai, tai nemanau, kad žmogus, dabar esantis tokioje situacijoje, kai yra socialiniai, ekonominiai apribojimai, gali sakyti, kad jaučiasi gerai. Šiuo atveju vakcina yra vienas iš vaistų, kuris gali palengvinti nemalonią savijautą“, – Lietuvos imunologų draugijos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo dr. M. Strioga.

Konferencijoje gydytojas onkoimunologas pasakojo, kodėl po vakcinos kyla nepageidaujami reiškiniai ir kas tuo metu vyksta kūne.

Marius Strioga

Pasak dr. M. Striogos, nepageidaujami reiškiniai susiję su tiesioginiu vakcinų poveikiu – imuninio atsako aktyvinimu. Tai normaliai besivystančio imuninio atsako lokali ar net sisteminė išraiška, kuri, aišku, yra nemaloni.

Visgi, taip jau sutverta mūsų imuninė sistema – kai ji dirba, yra ir nemalonių pojūčių. Gydytojas palygino ją su kariuomene: kariuomenė, nesvarbu, pratybų ar karo atveju, tyliai dirbti negali.

Kai imuninė sistema reaguoja, atsiranda šie reiškiniai: lokali injekcijos vietos reakcija, jos skausmas, patinimas, paraudimas, sritinių limfmazgių padidėjimas, jų skausmingumas, karščiavimas, šaltkrėtis, galvos, kaulų, sąnarių maudimas, pilvo maudimas, viduriavimas ir bendras silpnumas, nuovargis.

„Bendrai visi šie reiškiniai vadinami gripoidiniais, panaši savijauta į gripą. Galite pajausti įvairaus sunkumo gripo eigą“, – sakė dr. M. Strioga.

Kas vyksta organizme?

Norint, kad gautume imunitetą iš vakcinos, imuninei sistemai turime pateikti virusą taip, kad jį atpažintų.

Organizme vykstantys procesai po vakcinacijos

„Šiuo atveju tai yra viruso S baltymas, kuris yra tarsi raktas į ląstelės sistemas, jis pateikiamas įvairiais pavidalais“, – sakė onkoimunologas ir pridūrė, jog gali būti jį koduojanti RNR molekulė arba DNR fragmentas, įterptas į adenovirusą, gali būti ir kiti variantai.

Suleidus vakciną, antigenas patenka į ląsteles. Jos jį apdoroja ir pateikia su įvairiomis molekulėmis, kad būtų aktyvinami limfocitai. Visą veiksmą kontroliuoja T limfocitas pagalbininkas – šis viską turi išaiškinti kitiems imuninės sistemos padaliniams. Būtent nuo šio pagalbininko, pasak dr. M. Striogos, priklauso labai daug, taip pat ir tai, kiek vėliau susidarys atminties komponentų. Jie bus aktyvinami suleidžiant antrą dozę.

„Kai pradeda veikti imuninė sistema ir išsiskiria citokinai, jie sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, dėl to įvyksta injekcijos vietos paraudimas. Taip pat sukelia kapiliarų pralaidumą, dėl to gali pasireikšti tirpimas, patinimas. Dirginamos laisvosios nervų galūnėlės, dėl to jaučiame skausmą. Bet tai reikalinga tam, kad organizmo „žvalgai“ atpažintų grėsmę ir pasikviestų kitus imuninės sistemos komponentus“, – sakė mokslininkas.

Imunitetas

Kodėl vieni nejaučia nieko, o kiti jaučia labai stiprius reiškinius po vakcinos? Šis klausimas pastaruoju metu kyla itin dažnai. Kaip aiškina dr. M. Strioga, dabar Lietuvoje esančios vakcinos pačios iš savęs veikia kaip imuniniai stiprikliai, kurie išjudina imuninę sistemą. Aktyvinti receptoriai nulemia, kokie išsiskirs citokinai.

Vieni mūsų iš prigimties yra linkę greičiau, efektyviau, smarkiau reaguoti į tai, ką reikia atpažinti. Kitų gebėjimas atpažinti yra silpnesnis, nors ir normos ribose.

„Kitas dalykas, gali skirtis šių receptorių aktyvinimo molekulinis perdavimo kelias. Tai reiškia, kad mes skiriamės pagal tai, kokį genetinį rinkinį mes turime. Vieni iš mūsų į tą pačią grėsmę gali labai greitai reaguoti, kitą reikia ilgiau pajudinti, kad jis sureaguotų. Tai paaiškina, kodėl vieni į tą pačią vakciną reaguojame stipriau, kiti silpniau. Vienų imuninė sistema yra cholerikė, kuri iškart reaguoja kumščiais, kitų ramiai, su šypsenėle, atlieka darbą, kaip sangvinikė. Aišku, nesinorėtų turėti flegmatikės imuninės sistemos, bet gali pasitaikyti ir tokia“, – kalbėjo dr. M. Strioga.

Krešuliai būdingi po vakcinų su adenovirusu

Pasak mokslininko, bendra įvairių trombozių ir tromboembolijų rizika nėra didesnė tarp bet kurią COVID-19 vakciną gavusių žmonių, lyginant su bendrąja populiacija. Tačiau buvo pastebėta, kad dažniau nei bendroje populiacijoje gali pasireikšti itin retas krešėjimo sutrikimas, kuriam būdinga tam tikra „triada“.

Skiepijimas nuo koronaviruso Kauno klinikose

Pirma, krešulių susidarymas netipinėse vietose, dažniausiai galvos smegenų veniniame sinuse ir blužnies venoje. Antra, sumažėjęs trombocitų kiekis ir trečia, padidėjusi vidinio kraujavimo rizika. Tai siūloma vadinti VITT sindromu.

Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, pasak dr. M. Striogos, VITT sindromas būdingas rekombinantinį adenovirusinį vektorių eksploatuojančioms COVID-19 vakcinoms. Tai yra „Vaxzevria“, „Johnson&Johnson“ ir „Sputnik V“.

Visgi, įvairių šaltinių duomenimis, VITT sindromas yra labai retas. Dažniausiai jis pasitaiko žmonėms iki 60 metų, daugiau kaip 80 proc. atvejų – 18-55 metų moterims. VITT pasireiškia praėjus 3-20 dienų po pirmosios dozės suleidimo.

Pasak mokslininko, rekomenduotinos kontrindikacijos „Vaxzevria“ ir „Janssen“ vakcinoms yra šios: anamnezėje yra buvęs klasikinis ar autoimuninis HIT sindromas; anamnezėje yra antifosfolipidinis sindromas su panašia klinikine išraiška – tromboze ir trombocitopenija.

Skiepijimas nuo koronaviruso Kauno klinikose

Ar reikia vartoti vaistus prieš šias vakcinas, siekiant išvengti krešulių?

„Nereikia. Nei antikoaguliantais, nei antiagregantais. Priešingai, jei būtų vartojami šie vaistai ir išsivystytų VITT sindromas, jie gali net pabloginti jo eigą“, – sakė dr. M. Strioga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)