2017 m. Nobelio premiją už krioelektroninės mikroskopijos metodo plėtojimą dr. R. Hendersonas pasidalijo su kolegomis Jacques'u Dubochet iš Lozanos universiteto ir Joachimu Franku iš Kolumbijos universiteto. R. Hendersonas yra molekulinės biologijos specialistas, įgijęs biofiziko išsilavinimą. Jo moksliniai interesai iš pradžių buvo sutelkti į baltymų kristalografiją naudojant rentgeno spindulių disfrakciją, o paskui apėmė ir elektronų kristalografijos metodo panaudojimą bakteriorodopsino atominei struktūrai nustatyti.

Iš Škotijos kilęs R. Hendersonas buvo pirmasis mokslininkas pasaulyje, sėkmingai elektroniniu mikroskopu užfiksavęs trimatį atominės raiškos baltymo vaizdą. Nuo tada Kembridžo MRC molekulinės mikroskopijos laboratorijos mokslininkas visą dėmesį skyrė krioelektroninės mikroskopijos metodui tobulinti.

Dabar krioelektroninė mikroskopija pasiekė tokią stadiją, kai galima nustatyti bet kurių makromolekulinių kompleksų atomines struktūras.

Aukštos kokybės vaizdais fiksuodami iki tol neregėtus biomolekulėse vykstančius procesus atominiu lygiu mokslininkai gali geriau suvokti, kas vyksta ląstelėse ir kurti tiksliau veikiančius vaistus.

Metodas naudotas ir siekiant nustatyti globalinę pandemiją sukėlusio SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymo ir jo receptorių ląstelėse struktūrą sąveikos metu.

Koronavirusas
Foto: Shutterstock

Šiuo metu R. Hendersonas sprendžia likusius krioelektroninės mikroskopijos galvosūkius siekdamas išnaudoti teorinį metodo potencialą. Jo mokslinių tyrimų veikla išsiplėtė nuo bakteriorodopsino ir jo septynių transmembraninių spiralių iki specifinių G baltymo receptorių, struktūros tyrinėjimų. Nobelio laureatas taip pat yra ir vienas iš įmonės „Heptares“ įkūrėjas.

„Nobelio premijos laureato paskaita daugeliui forumo dalyvių yra bene labiausiai laukiama mokslinės konferencijos dalis. R. Hendersonas yra ypatingas svečias – jo kartu su kolegomis ištobulintas metodas pastūmėjo biochemiją į naują tiriamųjų galimybių erą. Taigi klausytojai turės gerą progą pasisemti įkvėpimo ir naujų žinių“, – sako Daina Kleponė, verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Daina Kleponė

„Versli Lietuva“ didžiausią gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltics“ šiemet organizuos jau 5 kartą.

„Šiųmetis renginys bus išskirtinis. Ne tik keliamės į virtualią erdvę, bet ir dalyviams dovanojame visą savaitę patirčių – susitikimų, pokalbių ir naujų galimybių. Ir virtualiai, ir gyvai mūsų tikslai yra tie patys – sudaryti kiek įmanoma daugiau progų keistis idėjomis, jas versti projektais, o projektus – ilgalaikėmis partnerystėmis“, – sako D. Kleponė.

Gyvybės mokslų forume susitiks daugiau nei 1000 gyvybės mokslų ekspertų iš viso pasaulio. Virtualiame renginyje mokslininkai, verslininkai, politikos formuotojai diskutuos apie skaitmeninę sveikatą, genų redagavimą, vaistų kūrimą ir klinikinius tyrimus, mikrobiomos perspektyvas. Speciali mokslinės konferencijos dalis bus skirta ir COVID-19 pandemijai.

Renginys susideda iš tarptautinės mokslinės konferencijos, verslo susitikimų, parodos ir programos startuoliams. „Life Sciences Baltics“ finansuojamas Europos Sąjungos Socialinio fondo lėšomis. Daugiau informacijos: https://lifesciencesbaltics.com/