„Du kartus esu sirgusi plaučių uždegimu ir dabar simptomai buvo lygiai tokie pat. Todėl ir pagalvojau: bus bronchitas arba plaučių uždegimas“, – prisiminė Laima.
Apie koronavirusą moteris iš pradžių nė nepagalvojo – juk buvo paskiepyta jau dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis, tad manė esanti saugi.
„Pirmas skiepas buvo sausį, antras – kovo 3 dieną“, – pasakojo vienoje iš medicinos įstaigų dirbanti pašnekovė.
Vis dėlto moteris nusprendė išsitirti.
„Sekmadienį vienoje vaistinėje nusipirkau testą. Atsakymas buvo neigiamas. Vėliau išsityriau dar darbe (dirbu medicinos įstaigoje) ir sužinojau, kad atsakymas – teigiamas“, – kalbėjo Laima.
Moteris mano, kad užsikrėtė nuo susirgusios bendradarbės. Dabar dėl koronaviruso tiriami ir kiti darbuotojai.
Laimė, simptomai nepasireiškė sunkūs: tik kosulys, sloga ir neaukšta temperatūra.
Paklausta, ar darėsi po skiepo antikūnų tyrimą, pašnekovė sakė, kad nespėjo.
„Reikėjo darytis tyrimą gegužės pradžioje, bet nespėjau, tai nežinau, kiek jų ir turiu“, – sakė Laima.
Po skiepų šalutinės reakcijos moteriai pasireiškė: po abiejų dozių gėlė sąnarius, nežymiai pakilo temperatūra ir sukilo kraujo spaudimas.
Susirgti galima, bet tikimybė – labai nedidelė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infekcinių klinikos ligų vadovė profesorė Auksė Mickienė portalui „Delfi“ sakė, kad jos šis atvejis nestebina.
„Susirgti pasiskiepijus galima, bet tai atsitinka labai retai. Kad žmogus susirgtų ir turėtų rimtesnius klinikinius požymius, dėl kurių reikėtų ir hospitalizacijos, yra tikrai labai retas dalykas“, – teigė A. Mickienė.
Profesorė prisiminė praėjusį penktadienį paskelbto labai didelės apimties orientacinio tyrimo duomenis, kuomet JAV atlikta pasyvi 77 mln. pilnai paskiepytų žmonių stebėsena. Iš jų koronavirusu po skiepo užsikrėtė mažiau nei 6 tūkstančiai, o iš užsikrėtusiųjų simptomus turėjo tik du trečdaliai žmonių, trečdalis simptomų neturėjo. Taigi, po skiepo užsikrėsti tikimybė tėra 0,008 procento.
Iš visų paskiepytų 77 mln. asmenų hospitalizuoti teko mažiau negu 400 žmonių. Iš jų tik du trečdaliai buvo hospitalizuoti buvo dėl COVID-19, kiti – dėl kitų priežasčių, kai, prieš guldant į ligoninę, jiems buvo padarytas testas ir rastas koronavirusas, nors jie jokių simptomų neturėjo.
„Vakcina nėra šimtaprocentinė apsauga, bet palyginkite proporcijas, kaip dažnai suserga paskiepytieji. Susirgti po pilnos vakcinacijos tokio sunkumo ligos forma, kad prireiktų hospitalizacijos, įmanoma, bet taip būna labai retai. Dažniausiai susergama be simptomų arba simptomai būna nesunkūs. Sunkiai susirgti ir mirti šansas yra nepaprastai mažas.
65 paskiepyti žmonės, susirgę mirė. Kas reiškia, kad 1 iš 1,2 milijono pilnai paskiepytų asmenų gali ir mirti, nes medicinoje nieko nėra 100 proc.“, – pastebėjo A. Mickienė, pridūrusi, kad ir gamintojai nurodo, jog vakcinų veiksmingumas siekia 95, o ne 100 procentų.
Anot pašnekovės tai, kiek vakcinos apsaugos nuo koronaviruso, priklausys ir nuo koronaviruso atmainų: kaip ir kiek jos kis. Jeigu virusas ir toliau mutuos, vakcinas teks atitinkamai adaptuoti.
Taip pat, ar žmogus bus apsaugotas nuo infekcijos, labai daug lemia ir jo imuninės sistemos būklė bei kokios nors individualios savybės.
Per kiek laiko susidaro imunitetas?
Nors Lietuvoje žmonių skiepijimas nuo koronaviruso jau įsibėgėjo, A. Mickienė sakė, kad kol kas teigiami to poslinkiai dar nestebimi.
„Kol kas stebime blogą situaciją, nes dabar vyksta atlaisvinimai, o vakcinacija su jais nespėja. Situacija dar yra labai įtempta.
Aš labai paraginčiau einamuoju momentu atsižvelgti į du dalykus: kas tik gali ir yra kviečiami skiepytis, turėtų pasiskiepyti, kad tai vyktų kuo greičiau, o visi kiti – saugotis, saugotis ir dar kartą saugotis, laikytis visų rekomendacijų.
Visi pavargo nuo karantino ir griežtų reikalavimų, bet negalima pavargti nuo atsakomybės. Net jeigu ir yra atlaisvinama, dar reikėtų žiūrėti į tai, kad situacija yra labai trapi ir niekas dar nepasibaigė. Niekas nebenori draudimų, bet reikia laikytis reikalavimų ir dabar maksimaliai saugotis, nes yra daugiau pagundų: kai anksčiau niekur negalėjai nueiti, nebuvo ir problemos. O jeigu dabar visi puls, bėgs ir, išsiilgę laisvės, galvos, kad viskas pasibaigė ir nieko nebėra, bus atvirkštinis efektas“, – įspėjo profesorė.
Pašnekovė sakė, kad ligoninės vėl pildosi, o pacientai šiuo metu jaunėja. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl į ligonines guldomi vis jaunesni, yra ta, kad senjorai yra labiau suskiepyti.
„Visi pavargę nuo karantino ir tai yra suprantama. Bet dabar vyksta tokios lenktynės su laiku, kada reikia skiepyti daugiau ir prisiminti: turi praeiti laiko, kad tas skiepas suveiktų. Nėra taip, kad, jeigu šiandien pasiskiepijau, rytoj – nesusirgsiu. Turime žinoti, kad vakcinai suveikti po pirmos dozės reikia 2–3 savaičių“, – pastebėjo A. Mickienė.
