Kad šalutinių poveikių gali sukelti ir kitos vakcinos, liudija ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys. Pvz., kovą tarnyba gavo 541 pranešimą apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu. Iš jų po skiepijimo „Comirnaty“ vakcina (gamintojas „BioNTech“ ir „Pfizer“) buvo gauta 150, po vakcinos „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcina – 63, o po „Vaxzevria“ vakcinos gauti 326 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Dviejuose pranešimuose vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Temperatūrą numušė tik aspirinu
Vis tik daugiausia socialiniuose tinkluose ir privačiai linksniuojama „Vaxzevria“ vakcina, kuria pastaruoju metu paskiepyta ir nemažai jaunesnių žmonių.
Jauna vilniečių pora Julija su Andriumi (abu neturi nė 30 metų) minėtąja vakcina buvo paskiepyti prieš porą savaičių. Prieš tai abu jie sirgo COVID-19 liga, tačiau paaiškėjo, kad antikūnų organizme yra gana mažai, tad šeimos gydytoja abiems rekomendavo pasiskiepyti.
Nors ir persirgę, Julija su Andriumi susidūrė su gana stipriu vakcinos šalutiniu poveikiu. Andriui po skiepo temperatūra pakilo iki 38,8–39 laipsnių ir jos niekaip nesiekė numušti, kol pagaliau neišgėrė aspirino. Nei paracetamolis, nei vaistas, kurio veiklioji medžiaga – ibuprofenas, nepadėjo. Karščiuojantis vyras pramiegojo visą dieną.
Julijai taip pat buvo sukilusi iki 38 laipsnių ir laikėsi dvi dienas. Be to, abiems jiems visą dieną labai skaudėjo galvas.
Numetė 2 kilogramus
Vidutinio amžiaus sutuoktiniai Jolanta su Vytautu taip pat buvo paskiepyti „Vaxzevria“ vakcina. Koronavirusu jiedu nebuvo sirgę ir vylėsi, kad, būdami nebe jaunuoliai, jaus lengvesnius šalutinius poveikius, tačiau ir jų organizmas į vakciną sureagavo audringai. Karščiuodama dvi dienas Jolanta net numetė 2 kilogramus svorio – kol miegojo, jos išmanusis laikrodis rodė tokį organizmo aktyvumą, it būtų griovius kasusi.
„Išmanusis rodo daug rodmenų ir abi dienas, kol karščiavau, rodė perkrovas“, – atviravo Jolanta.
Moteris prisiminė, kad kaulus laužė smarkiai – sergant gripu tikrai nebūdavo taip prastai.
„Mane paskiepijo penktadienį popiet. Šeštadienį ryte dar buvo nieko, bet nuo pietų prasidėjo labai smarkios laužymo bangos. Po pietų galėjau tik gulėti lovoje“, – net nusipurtė prisiminusi Jolanta.
Jos vyrui kaulus laužė mažiau, bet labai skaudėjo ranką, į kurią buvo suleista vakcina.
Vakare atsiskleidė visu gražumu
27-erių metų Jūratė irgi skiepijosi penktadienį. Tyčia pasirinko tokį laiką, kad, jeigu jaustų šalutinius vakcinos poveikius, pirmadienį jie jau būtų praėję ir galėtų ramiai darbuotis.
„Pasiskiepijau penktadienio ryte, prieš darbo pradžią, ir atrodė, kad viskas bus gerai, kadangi iškart jokių simptomų nejutau. Visą dieną dirbau ir tik po pietų pradėjau jausti keistą spaudimą galvoje.
Galvojau, gal po darbo savaitės ir sėdėjimo prie ekrano taip pasidarė, bet vakare „AstraZeneca“ vakcina pasirodė visu gražumu. Pradėjau jausti ne tik galvos skausmą, bet ir nuovargį, ėmė krėsti šaltis. Nieko daugiau nesinorėjo, tik į lovą.
Lovoje pasimatavau temperatūrą – rodė 37,6. Išgėriau arbatos, apsiklojau dviem anklodėm ir bandžiau užmigti. Viskas erzino, jokių ekranų nenorėjau. Iš pradžių varčiausi, nerasdama vietos, bet paskui užmigau.
Šeštadienio ryte atrodė, kad išprakaitavau ir jau geriau. Bet atsikėlus iš lovos dar spaudė galvą, o poros valandų vėl pradėjo krėsti šaltis, skaudėjo raumenis, ypač rankos dūrio vietoje. Pasimatavau temperatūrą – rodė 37,9. Todėl nusprendžiau vėl gulėti lovoje, tik šįkart išgėriau nuo galvos skausmo aspirino ir nuo temperatūros – paracetamolio. Taip visą šeštadienį dar praleidau lovoje, o į vakarą praėjo galvos skausmas, nukrito ir temperatūra.
Sekmadienį atsikėlusi jaučiausi visiškai sveika, bet dar jutau šiek tiek skausmą dūrio vietoje. Vis dėlto jau norėjau eiti į lauką, pasivaikščioti, grįžo energija, todėl ir pasivaikščiojau, ir susitvarkiau namus. Pirmadienį irgi jau visiškai sveika“, – džiaugėsi Jūratė.
Jauniems žmonėms minėtaja vakcina ji siūlo skiepytis, jeigu tik gali, prieš savaitgalį, nes su panašiais simptomais susidūrė ir tą pačią pasiskiepijęs jos draugės vyras.
„Reikia laiko išsigulėjimui. Pavyzdžiui, tądien pasiskiepijęs mano tėtis, kuriam 56-eri, jautė naktį tik šiek tiek pakilusią temperatūrą, bet daugiau nieko. Mamai, kuri skiepijosi anksčiau, nieko, todėl ir padariau išvadą, kad labiau smogia jaunesniems“, – pastebėjo Jūratė.
Džiaugiasi nesusirgusi iš tiesų
Jūratės bendraamžė Dovilė taip pat skiepijosi penktadienį. Moteris buvo nusiteikusi tam, kad ateinančią parą savijauta gali būti neįprasta, todėl per daug nenustebo, kai vakarop ėmė mažėti jėgų ir norėjosi prigulti.
„Maždaug 23 val. temperatūra pakilo iki 38. Nusprendusi nelaukti, kol pakils dar labiau, išgėriau paracetamolio tabletę ir nuėjau miegoti. Apie 2 valandą nakties pabudau krečiama šalčio. Termometras rodė 39 laipsnius, bet po trumpos pertraukos vėl griebtis vaistų pabijojau.
Traukė raumenis, varčiausi po visą lovą, o taip besiblaškant ėmė švisti ir kristi temperatūra. Vėl pavyko užmigti, bet nubudus ryte labai skaudėjo galvą. Temperatūra tesiekė 37,5, bet išgėriau ibumetino ir tiesiog ramiai gulinėjau. Nebuvo daug jėgų, tačiau apetitas niekur nedingo, tad šeštadienį praleidau lovoje su serialais ir užkandžiais.
Po pietų tris valandas miegojau ir prabudusi jau visai neblogai jaučiausi, nors kalnų versti dar nesinorėjo. Kitą dieną jaučiausi įprastai, leidau laiką gamtoje ir ta viena prasta naktis pasimiršo“, – prisiminė Dovilė.
Moteris neneigė: šalutinis poveikis tikrai nebuvo malonus.
„Tačiau vis svarsčiau, kas būtų, jei tikrąją koroną būčiau pasigavusi ir taip besijaučiant dar ir kosulys kamuotų... Tikrai džiaugiuosi, kad tai teko tverti tik vieną parą, o po trijų dienų apie skiepą primena tik vis dar šiek tiek skaudanti dūrio vieta“, – kalbėjo pašnekovė.
„Kaip gerai miegojau!“
„Delfi“ portalo ir televizijos žurnalistė Kristina Pocytė taip pat džiaugėsi, kad susidūrė tik su vakcinos šalutiniu poveikiu, bet ne su klastinga COVID-19 liga.
Savo įspūdžius žurnalistė aprašė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: „Labas, AstraZeneca!
Po daugybės pažįstamų patirčių buvau nusiteikusi blogiausiam, bet man teko visai neblogi pojūčiai.
Skiepijaus penktadienio rytą, vakarop pradėjau jausti nuovargį ir galvos skausmą. Išgėriau ibumetino ir svarsčiau, nuo ko tie pojūčiai: nuo vakcinos ar nuo įtemptos darbo savaitės? Įtariu, labiau nuo pastarosios.
Adatos bakstelėjimo beveik nepajutau. Tai jei čia aš, mižnė, alpstanti nuo adatų ir kraujo lašo taip sakau, tai normalūs žmonės, matyt, iš viso jo nejaučia.
Tai va, praėjus dvylikai valandų po bakstelėjimo, nuovargio pojūtis pradėjo didėti tiesiog akimirkomis, pradėjo kilti temperatūra. Kai termometras parodė 38, įkaliau dar vieną ibumetiną ir nuėjau miegot.
Taip gerai seniai miegojau. Nė karto nepabudau, nekrūptelėdavau nuo kokio garso. Tik pabudau visa šlapia, bet pirmi žodžiai pabudus vis tiek buvo: kaip gerai miegojau!
Šeštadienis buvo toks tingus, lovoj su serialais, juokiausi iš savo rankų, nes atrodė, kad viskas ok, tik jos kažkokios silpnos.
Temperatūra bandė kilt iki 37. Tiek jai ir pavyko. Ne daugiau.
Bet tas šeštadieninis tinginys irgi neaišku nuo ko. Gal nuo vakcinos. O gal tiesiog šeštadieninis noras patingėt ir nieko neveikt. Sakyčiau, abu čia įsivėlė kartu, tai nenurašyčiau visko tik Astrai.
Svarsčiau, ar būčiau padirbus, jei būčiau skiepijusis vidury savaitės. Nusprendžiau, kad tikrai taip. Bet aš ir šiaip padirbčiau bet kokiomis sąlygomis.
Šiandien jau sekmadienis. Mes su draugeliu, kurį matot nuotraukoj, jau apsukom ilgesnį nei įprastai sekmadieninį ratuką, planuoju šiandien dar nemažai nuveikt, tai jėgos, kaip ir visais sekmadieniais, savo vietoj.
Ai, ranka. Skiepo vietą šiek tiek jaučiau skiepijimo dieną, dabar jaučiu tik kai ant tos rankos pasiverčiu lovoj.
Tai kokia išvada? Manau, pusė mano pojūčių buvo dėl bendro nuovargio, o ne nuo vakcinos.
Tai arba nėra viskas taip blogai, arba man pasisekė. Arba, kaip mano tėtis sako, visi skirtingai ištveriam tuos pačius dalykus.
Nebijokit skiepytis, kai tik ateis eilė!“
Reakcija priklauso nuo imuninės sistemos temperamento
Taigi paskiepytųjų nuo koronaviruso įspūdžiai įvairūs. Bet kas nulemia, kad vienus paskiepytuosius kamuoja aukšta temperatūra ir skausmai, o kiti atsiperka tik paraudimu dūrio vietoje? Apie tai kalbėjomės su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu, biomedicinos mokslų daktaru Mariumi Strioga.
– Kodėl vienų žmonių organizmas į vakcinas nuo koronaviruso reaguoja audringiau negu kitų?
– Nepageidaujamas poveikis yra labiau išreikštas jaunesniems negu vyresniems. Jis priklauso apskritai nuo individualaus imuninės sistemos gebėjimo, nuo imuninės sistemos reaktyvumo. Jį lemia tiek receptorių formos, nes jos skiriasi – mes paveldime skirtingus imuninės sistemos receptorių rinkinius. Taigi, kaip jie reaguoja į tos vakcinos komponentus, tarkime RNR, DNR molekulę, nuo to labai priklauso, kokia bus to šalutinio poveikio išraiška. Šito nuspėti negali.
Beje, nėra visiškai absoliuti tiesa, kad tiems, kurie patiria stipresnį šalutinį poveikį, ir imuninis atsakas bus geresnis. Net tiems, kurie nejaučia šalutinio poveikio, irgi susidaro pakankami antikūnų titrai. Tai negalima pasakyti, kaip yra gerai. Abiem atvejais viskas yra tvarkoje.
Jeigu norima įsitikinti, ar ta vakcina atliko savo darbą, po vakcinos, priklausomai nuo to, ar dvi dozės leidžiamos ar viena, rekomenduojama nusistatyti antikūnų titrus. Jeigu viena dozė, reikėtų antikūnų titrus nusistatyti po 4 savaičių, jeigu dvi dozės, praėjus bent savaitei, o geriausia – dviem po antros dozės ir viskas bus aišku.
Išties tuos poveikius reikėtų vadinti nepageidaujamais. Tai yra net ne šalutiniai poveikiai, o normalaus, besivystančio imuninio atsako, dirbančios imuninės sistemos išraiška. Tik tiek, kad vienų imuninė sistema sugeba reaguoti ramiau, kitų – audringiau. Galima metaforiškai pasakyti, kad ir imuninė sistema, priklausomai nuo, to, koks rinkinys yra jos ląstelėse, irgi turi temperamentus: cholerikė, flegmatikė, melancholikė. Kaip charakterius mes turime skirtingus, taip ir mūsų imuninė sistema skirtinga. Bet visi prieis tikslą, tik cholerikas iki to tikslo prieis triukšmingiau, agresyviau, flegmatikas – lėčiau.
– Kokie yra galimi nepageidaujami poveikiai? Teko girdėti, kad kai kurie net pradėjo viduriuoti. Ar tai gali būti?
– Gali būti. Tai stebėta ir taikant imunoterapiją, kai anksčiau buvo skiriamas interferonas alfa, sergantiems inkstų vėžiu, melanoma. Kai sisteminis uždegiminis atsakas yra stiprus, suaktyvinami ir išsiskiria citokinai, prostaglandinai, kitos biologiškai aktyvios medžiagos. Jos aktyvina žarnų peristaltiką. Gali būti ir prakaito pylimas, ir dusulio poveikis, ir viduriavimas, galvos skausmas, šalkrėtis, kaulų, sąnarių, raumenų skausmas, pykinimas.
– Kada tuomet reikėtų pasitarti su gydytoju dėl šalutinio poveikio?
– Jeigu šitie poveikiai tęsiasi po trečios vakcinacijos dienos, ypač po „AstraZeneca“ vakcinos, ypač jeigu tai yra moteris, jaunesnė nei 60 metų, išimtinais atvejais – ir vyrai. Jeigu ypatingai skauda galvą, tas skausmas yra stiprėjantis, mažai praeinantis nuo nuskausminamųjų vaistų, pradeda trikti rega, ar neryškiai matytis, ar dvejintis akyse, ar iškristi dalis vaizdo, ima trikti kalba, jutimai, galūnių jėga, kai gali įtarti, kad trombozė vystosi galvos smegenų venose – tada jau reikėtų atkreipti dėmesį.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu pradeda rastis lengvai arba savaime, arba nuo menkiausio trinktelėjimo mėlynės odoje, išskyrus vietą, kur buvo durta. Tai jau irgi turėtų būti ženklas, kad reikėtų kreiptis į medikus.
Jeigu ištisai skauda pilvą, irgi reikėtų pasitarti su gydytoju.
Šiaip tie šalutiniai poveikiai maždaug po trijų dienų gali būti, bet jau turėtų silpti. Jeigu poveikis stiprėja ir darosi sunkiau valdomas vaistais, tada reikėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į medikus.
Esame turėję ir tokių, kurie ir savaitę blogai jautėsi, bet geriau jau ketvirtą dieną nueiti pas medikus – jie atliks tyrimus, pasakys, kad viskas tvarkoje ir bus ramiau. Tokiu atveju mažesnė tikimybė, kad galbūt pražiopsosi tuos itin retus poveikius, kurie „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinai panašu, kad galimi.
– Ar šalutiniai poveikiai priklauso nuo vakcinos pagaminimo technologijos?
– RNR vakcinoms trombozės nėra būdingos. Paskyrus virš 150 mln. „Moderna“ vakcinos dozių ir ištyrus pasaulinius JAV, Kanados, Europos Sąjungos registrus nerasta nė vieno atvejo, susijusio su krešėjimo sutrikimais – smegenų veninio sinuso ar apskritai trombozių rizika. Išanalizavus „Pfizer“ klinikinius duomenis irgi nėra duomenų, kad taip būtų.
Peršasi mintis, kad trombozių rizika gali būti susijusi su adenovirusiniu vektoriumi: „AstraZeneca“ vakcinoje yra šimpanzių adenovirusas, o „Janssen“ vakcinoje (gamintojas „Johnson & Johnson“, – aut. past.) būtų žmogaus adenoviruso 26 variantas. Tiesą pasakius, tas pats turėtų būti ir „Sputnik“ vakcinai. Bet apie „Sputniką“, kaip visada yra tyla. „Sputnikas“ panašus į „Janssen“ vakciną ir pirmai dozei naudoja žmogaus adenoviruso 26 variantą, o antrai dozei – penktąjį. „Janssen“ vakcina naudoja tik 26-ąjį nukenksmintą adenovirusą, kaip vektorių.
– Ar, skiepijantis dviejų dozių vakcinomis, laikas tarp vieno ir kito skiepo yra pavojingesnis? Galbūt tuo metu žmogaus organizmas jautriau reaguoja į įvairius virusus? Ar jau būna susiformavęs tam tikras imunitetas?
– Tyrimai rodo, kad maždaug jau po dviejų savaičių susidaro antikūnų titras, kuris jau pradeda apsaugoti nuo infekcijos net po pirmosios dozės. Vis dėlto tuo laikotarpiu dar reikėtų pasisaugoti taip pat, kaip būtumei nevakcinuotas.
– Pasiskiepiję žmonės neretai pasidaro ir antikūnų titrus. Kaip žinoti, ar antikūnų kiekis pakankamas imuniniam atsakui susiformuoti?
– Jeigu titras yra didesnis negu nurodyta riba, reiškia imuninis atsakas yra. Titrų pas vienus būna 50–60, pas kitus – 40 tūkstančių. Šiaip atrodytų, kad kuo didesnis titras, tuo geriau – ko gero taip ir yra. Bet kur ta viršutinė riba, virš kurios jau pridėtinės naudos nėra, sunku pasakyti.
Šiuo metu laikomasi tokios nuostatos: jeigu antikūnų testas teigiamas, reiškia imuninė sistema sujudinta ir labai tikėtina, kad, susidūrusi su virusu, ji stipriau ar silpniau, bet jau sugebės į jį reaguoti ir apsaugą net tų, kurie turi žemiausią titrą, bent jau nuo sunkiausių išeičių ir mirties tikrai sukurs.
Atrodytų, kuo antikūnų titras didesnis, tuo imuninės sistemos potencialas didesnis, ypač jeigu kalbame apie naująsias mutavusias viruso atmainas, kurioms neutralizuoti iš principo reikia kiekybiškai daugiau antikūnų, nes jie silpniau sąveikauja su baltymu. Bet, jeigu yra nors kiek virš nustatytos ribos, tai jau rodo, kad specifinis atsakas yra susidaręs ir, jeigu tikras virusas pateks, jo resursai tuo metu dar labiau stiprės ir galbūt, jeigu antikūnų yra mažiau, susirgti galėsi, bet labai didelė tikimybė, kad nuo kritinio susirgimo ar mirties apsaugos.
Šiuo metu ribos, kad būtų galima pasakyti, ar apsauga žema, vidutinė, didelė ar labai didelė, dar nėra žinoma. Tai yra tiriama, bus monitoruojama, ar yra tokia priklausomybė. Šiuo metu svarbu, kad tų antikūnų būtų.
