O koks šios vakcinos efektyvumas? Kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo jau naudojamų vakcinų ir kokie galimi nepageidaujami reiškiniai pasiskiepijus? Į šiuos klausimus Žinių radijui atsakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Kuo ši vakcina skiriasi nuo kitų patvirtintų vakcinų?
Pasak R. Pilvinienės, „Johnson & Johnson“ vakcina labiausiai skiriasi nuo informacinių RNR vakcinų – pastarosios yra visiškai kito tipo vakcinos. RNR vakcinomis vadinamos „Comirnaty“ arba kitaip „Pfizer“ ir „Moderna“.
Pagal savo tipą „Johnson & Johnson“ yra panašesnė į „AstraZeneca“, dabar jau pervadintą į „Vaxzevria“. Pagrindinis šių preparatų panašumas yra tai, kad panaudojamas genetinės informacijos spyglio baltymo virusas nešėjas.
Tačiau yra ir skirtumų – „Johnson & Johnson“ vakcinoje naudojamas kitas virusas nešėjas nei „Vaxzevria“. Štai pastarojoje naudojamas šimpanzių virusas, o „Johnson & Johnson“ – žmonių adenovirusas.
Įdomu tai, kad šios vakcinos užtenka vos vienos dozės. Iki šiol visoms patvirtintoms vakcinoms reikėdavo dviejų.
„Skiepijimas viena ar dviem dozėmis nebuvo nuspręstas iš karto. Iš pradžių vakcina buvo tiriama ir buvo svarstoma, reikės vienos ar dviejų dozių. Skiepyti viena doze nuspręsta po klinikinių tyrimų duomenų. Tyrimai parodė, kad apsauga tikrai nėra blogesnė nei po kitų vakcinų dviejų dozių“, – kalbėjo VVKT specialistė.
O koks efektyvumas?
Pasak R. Pilvinienės, iš esmės apsaugos procentas yra tikrai neprastas. Kaip rodo tyrimai, praėjus 14 dienų nuo skiepo, ši vakcina nuo susirgimo COVID-19 liga suteikia apie 67 proc. apsaugą. Nuo sunkios COVID-19 ligos apsauga siekia 76 proc.
„Apie tai, kad vakcina turi šiek tiek skirtingą veiksmingumo procentą atsižvelgiant į amžiaus grupes, irgi žinome. Tyrimai rodo, kad vyresniems kaip 65 metų žmonėms procentas didėja iki 80 proc.“, – Žinių radijui sakė R. Pilvinienė.
Ar galima „Johnson & Johnson“ vakcina skiepyti tuos, kurie pirmą kartą pasiskiepijo „AstraZeneca“, jei šių vakcinų antram skiepui pritrūktų?
„Tokių klinikinių tyrimų, kurie įrodytų, kad pirma paskiepijus „Vaxzevria“ ar kita vakcina, o antras skiepas būtų su kita vakcina, ir susidarytų geresnis imuninis atsakas, aš nežinau. Tačiau aš pati nebūčiau linkusi su savimi atlikti tokių eksperimentų. Nors šiuo metu iš imunologų, mokslininkų Lietuvoje taip pat pasigirsta žinių, kad galbūt, jei taip būtų padaryta, susidarytų pilnavertiškesnis imuninis atsakas. Bet kol kas nėra jokių įrodymų“, – kalbėjo pašnekovė.
Reakcijos po vakcinos – tokios pat, kaip ir po kitų
Pasak specialistės, kaip ir visoms vakcinoms, taip ir šiai yra būdingos reaktogeniškumo reakcijos – tos reakcijos, kuriomis organizmas akivaizdžiai parodo imuninį atsaką į suleistą medžiagą. Tačiau tokios reakcijos į visas turimas vakcinas yra labai panašios.
Dažniausiai pasitaikančios reakcijos, kaip sakė R. Pilvinienė, yra šios: galvos, raumenų, injekcijos vietos skausmas bei nuovargis.
„Žinoma, visus labai domina klausimas apie sunkias retas reakcijas, susijusias su krešulių susidarymu. Europos vaistų agentūra jau svarstė būtent tokio nepageidaujamo poveikio galimybę. Klinikinių tyrimų metu nebuvo tokio poveikio užfiksuoto. Pradėjus skiepyti daugiau žmonių, atsirado kažkoks įtarimas, kad ši vakcina gali sukelti krešulių susidarymą. Šis signalas pas mus Europoje užsibaigė ir buvo įtraukta informacija, įspėjanti apie labai retai pasitaikančio tokio sutrikimo galimybę“, – sakė VVKT atstovė.
Tad tyrimo išvadose buvo pažymėta, kad krešulių susidarymas galvos venose ir pilvo srities kraujagyslėse yra galima, bet itin reta reakcija „Johnson & Johnson“ vakciną.
Tačiau kodėl žmonių organizmas po skiepo reaguoja labai skirtingai? R. Pilvinienė paaiškina: „Kiekvienas iš mūsų yra individas su savita organizmo sistema. Iš tėvų paveldėjome tam tikrą organizmo susidėstymą, kiekvienas yra genetiškai skirtingas, net ir broliai su seserimis. Todėl visi turi individualų reagavimo būdą, kuris nulemtas genetinių veiksnių.“
Laidoje pašnekovės buvo paklausta, kada reikia pranešti apie nepageidaujamą poveikį į vakciną. Pasak R. Pilvinienės, tai reikia padaryti atsiradus bet kokiems simptomams, net ir tiems, kurie jau yra nurodyti pakuotės lapelyje.
„Rekomenduočiau visiems besiskiepijantiems paskaityti pakuotės lapelį, kai jis išduodamas po vakcinacijos. Mūsų puslapyje taip pat galima rasti informacijos apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas. Reikėtų pranešti apie visas reakcijas ir net apie tas, kurios atrodo visai nesusijusios. Mes tai vertiname ir perduodame į Europos duomenų bazę“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
