Apie mirties priežastį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė anapilin iškeliavusio profesoriaus dukra Vita Degutienė.

„Paskutinė Tėčio svajonė taip pat išsipildė... Su šypsena, šimtais suplanuotų gerų darbų ir be kančios iškeliauti pas savo mylimiausius...

Plaučių embolija. Kaip Jis vadino, karališka mirtis...

Jis kasdien mus mokė džiaugtis mažomis kasdienos akimirkomis ir branginti akimirką, kuri vadinasi „dabar“. Gal tai ir yra mūsų šeimos laimė bei stiprybė. Neverkime, neliūdėkime, o prisiminkime tik gražiausias ir linksmiausias su Juo patirtas akimirkas.

Bendraukime ir džiaukimės artimaisiais šiame gyvenime.

Maldoje“, – jautriai rašė mirusiojo duktė

Portalas „Delfi“ primena, kad 69-uosius metus eidamas profesorius netikėtai mirė Birštone, kur pastarąsias tris savaites reabilitavosi po išvaržos operacijos. Profesorius sparčiai sveiko ir jau antradienį planavo keliauti namo pas artimuosius.

„Jis turėjo rytoj grįžti namo po reabilitacijos. Ir čia taip netikėtai... Arba infarktas, arba trombas. Jis sveiko, turėjome daug visokių planų. Visiškai netikėta“, – sunkiai rinkdama žodžius „Delfi“ komentavo V. Degutienė.

Ji pasakojo dar vakar vakare bendravusi su tėčiu ir patikino, kad pokalbis nesukėlė jokių įtarimų dėl jo būklės pablogėjimo.

„Mes dešimt kartų per dieną susiskambindavome, kalbėdavomės su vaizdu“, – pasakojo moteris. Anot jos, tėtis niekada nemėgdavo skųstis sveikata, tačiau gydamas po operacijos buvo užsiminęs apie sunkumus.

„Padejavo kada čia, kad sunku. Sakau: „Tėti, tu juk operacijų niekada neturėjęs – vieną kartą koją susilaužęs buvai, tai ir nežinai, kaip sunku atsigauti po operacijos, juk tam reikia laiko.“ Jis juk chirurgas. Dar po operacijos kojos nebuvo „atsibudusios“, o jis jau jas mėgino judinti. Gydytojai padarė didžiulį stebuklą.

Renaldas Vaičiūnas ir Kęstutis Vitkus
Foto: Asmeninins albumas

Po operacijos viskas ėjosi sklandžiai. Reabilitacijos laikotarpiu, jeigu savaitgaliais sporto salė neveikdavo, jis paprašydavo raktų ir vis tiek anksti ryte atsikėlęs eidavo daryti mankštų“, – kalbėjo V. Degutienė.

Atsisveikinimą su profesoriumi šeima planuoja kitą savaitę, balandžio 30 dieną, penktadienį. Daugiau žinių žadama pranešti, suplanavus atsisveikinimą, kurio organizavimą reikia atlikti atsakingai atsižvelgiant į sunkią COVID-19 pandemijos situaciją.

Kas yra plaučių embolija?

Per metus Lietuvoje plaučių embolija suserga apie 1500 žmonių. Nustatyta, kad 80-ies metų ir vyresni žmonės giliųjų venų tromboze ir plaučių embolija serga 8 kartus dažniau nei tie, kuriems yra 40–50 metų.

Šią ligą, pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, lemia įvairūs veiksniai.

Visas kraujas žmogaus organizme iš veninės sistemos teka per plaučius, atiduodamas anglies dvideginį ir įsisotindamas deguonį. Kai venose dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų (kraujagyslių sienelių pažeidimų, kraujo sąstovio, padidėjusio kraujo krešumo) susidaro krešulių (trombų), jie gali atitrūkti ir su krauju nukeliauti į plaučius. Tokie keliaujantys krešuliai, užkemšantys įvairias plaučių kraujagysles, vadinami embolais. Kuo didesnėje kraujagyslėje susidaro krešulys, tuo didesnis embolas nukeliauja į plaučius ir užkemša didesnę plaučių kraujagyslių dalį. Nors įkvėptas oras patenka į embolų paveiktą žmogaus plaučių dalį, organizmas iš ten deguonies negauna. Dėl užkimštų plaučių kraujagyslių jose didėja kraujospūdis, perkraunamas dešinysis skilvelis, o ypač sunkiais atvejais dėl obstrukcinio šoko žmogus gali mirti.

Kaip laiku atpažinti įvykusią plaučių emboliją?

Paprastai į plaučius patekę nedideli krešuliai ištirpsta savaime, todėl žmogus gali nejausti jokių simptomų. Tačiau jeigu plaučių kraujagysles užkemša dideli embolai ir širdies bei kraujagyslių būklė dėl kitų ligų nėra gera, pradeda trūkti oro, išryškėja dusulys, krūtinės skausmas, intensyvėja širdies plakimas, žmogus gali atsikosėti su krauju, netekti sąmonės. Atsiradus šiems simptomams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Kokie yra plaučių embolijos rizikos veiksniai?

Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija yra kraujagyslių ligos – venų tromboembolijos – klinikinės išraiškos. Tačiau didžiausias šios ligos rizikos veiksnys – įvairios ortopedinės operacijos ir traumos. Taip pat plaučių embolijos tikimybę didina onkologinės ligos, dalis chemoterapinių vaistų, miokardo infarktas, pakaitinė hormonų terapija, geriamieji kontraceptikai, lėtinės širdies ir plaučių ligos ir kt.

Kokia yra šios ligos prevencija?

Svarbiausia – išlikti fiziškai aktyviems ir vartoti pakankamai skysčių. Žmonėms, susiduriantiems su didele rizika susirgti plaučių embolija ar jau sergantiems šia liga, skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Persirgus plaučių embolija, šie vaistai dažniausiai skiriami nuo trijų mėnesių iki metų, tačiau daliai sirgusių kraujo krešėjimą slopinančius vaistus tenka vartoti visą gyvenimą.