Kad koronavirusas neišnyks, o ateityje protrūkiai gali vis kartotis, ypač šaltuoju metų laiku, mano ir virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas. Profesorius sakė, kad teks išmokti gyventi naujoje realybėje, o tam tikri apribojimai liks dar ilgai.

Plinta kaip pagal vadovėlį

Nuo pat pandemijos pradžios stebėdamas koronaviruso SARS-CoV-2 plitimą pasaulyje profesorius atkreipė dėmesį: jis plinta ir mutuoja tarsi pagal vadovėlį.

„Pirmaisiais mėnesiais, kai palaipsniui buvo daugiau sužinoma apie šį koronavirusą, numatyti galimi 4 scenarijai, kaip šitas protrūkis gali baigtis.

Pirmiausia prognozuota, kad galbūt pavyks sulaikyti virusą Kinijoje, bet gan greitai tapo aišku, kad to padaryti nepavyko.

Toliau buvo prognozuojama, kad protrūkis bus pasaulinis, kad prasidės pandemija. Gana greitai tapo aišku, kad mes einame į ketvirtą scenarijų, tai yra – virusų sukeliama liga gali tapti sezonine“, – prisiminė S. Čaplinskas.

Sulaikyti viruso Kinijoje, anot pašnekovo, galbūt nepavyko dėl jo plitimo specifikos. Dabar jau žinoma, kad šis virusas greitai plinta iš žmogaus žmogui ir net būdamas besimptomėje formoje asmuo jį gali perduoti kitiems, pats to nežinodamas. Be to, virusas gali cirkuliuoti ne tik tarp žmonių, bet ir tarp kai kurų gyvūnų, pvz., audinių.

„Tuo šis virusas skiriasi nuo kitų koronavirusų, kad vieni sukelia lengvą ligos eigą, kaip peršalimą, cirkuliuoja šaltuoju metų laikotarpiu ir užgęsta. O tokiais sunkias ligas sukeliančiais virusais, kaip SARS ir MERS, žmogus buvo užkrečiamas tik klinikinių reiškinių periodu, todėl buvo gana paprasta juos lokalizuoti: matai sergantį žmogų, greitai jį izoliuoji, izoliuoji jo kontaktus ir gydai. Taip buvo sustabdytas SARS ir MERS plitimas. Net skiepų nesuspėjo sukurti, nes įveikė gydymo, diagnostikos ir izoliacijos pagalba.

Gan greitai tapo aišku, kad su šiuo koronaviruso to padaryti nepavyks. Mes jau matėme, kad, kai buvo atėjęs, šiltasis periodas, buvo sulėtėjęs viruso plitimas. Bet vis tiktai, net ir šiltuoju periodu Lietuvoje taip pat virusas cirkuliavo, tik galbūt mažiau pastebimai.

Kita vertus, pas mus vasara – kitur žiema. Kadangi ligos židinių jau yra praktiškai visame pasaulyje – net ir Antarktidoje buvo rasta, plius virusas gali cirkuliuoti ne tik tarp žmonių, bet ir tarp kai kurių gyvūnų, pvz., Lietuvoje – tarp audinių, tarp šeškų, tie protrūkiai, panašu, kad nuolat pasikartos ir greičiausiai suaktyvės būtent šaltuoju metų laikotarpiu, šiltuoju duos kiek atsikvėpti.

Čia yra tai, ką Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija jau seniai prognozavo, kad reikia kuo greičiau išmokti gyventi naujoje realybėje“, – portalui „Delfi“ pasakojo S. Čaplinskas.

Profesorius pabrėžė: dabar svarbu, kad kuo daugiau žmonių įgytų imunitetą virusui ir jam būtų sunkiau plisti ir mutuoti.

„Dabar, kai labai daug žmonių ir greitai užsikrečia, tai virusas turi galimybę greitai mutuoti, greitai plisti. Buvo prognozuojama, kad taip ir atitiks, kad jis tada įgis savybes, plis greičiau. Virusai turi vieną pagrindinį tikslą: išgyventi ir kuo greičiau rasti ląsteles, kurios galėtų juos padauginti. Pageidautina, kad kuo daugiau galėtų jų padauginti ir, kad kuo greičiau galėtų užkrėsti kitas ląsteles. Užtai tas virusas ir mutuoja ta linkme, kaip pagal vadovėlį.

Jeigu tai vyksta, kaip pagal vadovėlį, tikėtina, kad, kai daugiau žmonių įgis imunitetą vienokiu ar kitokiu būdu: persirgę ar skiepų pagalba, viruso plitimas sulėtės. Tikėtina, kad po 2–3 metų jis taps toks kaip kiti koronavirusai – kaip per šalimo ligas sukeliantys virusai“, – prognozavo pašnekovas, pridūręs, kad iki to laiko vis tik reikia nepamiršti tos naujos realybės: nespecifinių, nemedicininių profilaktikos priemonių.

Izraelio tyrimų duomenys teikia vilties

Profesorius S. Čaplinskas džiaugėsi, kad jau egzistuoja geros diagnostikos priemonės ir sukurti veiksmingi skiepai nuo koronaviruso.

„Prieš metus buvo optimistinė viltis, kad galbūt skiepai bus sukurti greitai, bet turbūt mažai kas tikėjo, kad taip greitai tai įvyks ir jie bus tokie efektyvūs.

Skiepai padeda žmogui išvengti simptominės ligos, sunkios ligos ir mirties. Dabar jau aišku, kad net ir paskiepytas žmogus daug rečiau užsikrečia“, – sakė profesorius.

Izraelyje atlikti tyrimai parodė, kad, jeigu paskiepyti žmonės kontaktuoja su užsikrėtusiais koronavirusu žmonėmis, jie daug rečiau užsikrečia patys. Buvo tirtas „Pfizer-BioNTech“ vakcinos poveikis. Vienas tyrimas parodė, kad tarp paskiepytų žmonių teigimų PGR tyrimų rezultatų buvo rasta 75 proc. mažiau, o kito tyrimo metu teigiamų PGR tyrimų rezultatų sumažėjo net 94 procentais.

„Jeigu iš karto klinikinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad vakcina labai efektyviai konkretų žmogų 100 procentų apsaugo nuo mirties – niekas iš paskiepytų žmonių nemirė nuo koronaviruso – ir labai ryškiai sumažina sunkių ligos atvejų, atitinkamai sumažėja hospitalizacijos, apkrovimas sveikatos priežiūros įstaigoms, tai reikėjo palaukti rezultatų, kad paaiškėtų, kaip skiepai apsaugo nuo viruso plitimo visuomenėje.

Tai va, Izraelio tyrimo duomenys parodė, kad tarp paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų 75 procentais mažiau buvo rasta PGR teigiamų rezultatų, o kitas nacionaliniu mastu Izraelyje atliktas tyrimas parodė, kad teigiamų testų buvo mažiau 94 procentais buvo mažiau.

Tai rodo, kad paskiepytiems žmonėms vėl susidūrus su koronavirusu, imuniteto užteko ir virusas nesidaugino jų nosiaryklėje. Tai reiškia: jie neišskiria viruso į aplinką ir yra neužkrečiami. Kiek ilgai tai bus, kol kas neaišku“, – teigė S. Čaplinskas.

Kol kas sunku pasakyti, kaip ilgai tęsis vakcinų suformuotas imunitetas, nes dar nėra praėję pakankamai laiko nuo pirmųjų asmenų paskiepijimo, kad matytųsi ilgalaikiai rezultatai.

„Pradžioje buvo sakoma, kad imuniteto tikrai užtenka 3 mėnesiams, vėliau – 6 , po to – 7 mėnesiams. Visi klinikiniuose tyrimuose dalyvavę ar paskiepyti žmonės dar bus stebimi bent porą metų.

Izraelio tyrimų duomenys teikia optimizmo, bet lygiai taip pat tyrimų duomenys rodo ir seniai yra žinoma, kad imunitetas prieš koronavirusą su laiku blėsta. Kiek laiko jo užteks, sunku pasakyti. Pagal kitus sunkius virusus – SARS ir MERS – imunitetas išsilaikė metus-dvejus ir paskui jis išblėso. Kaip bus su šia liga, matysime. Šiuo metu nėra jokios garantijos, kad nebus taip, jog po metų ar net greičiau bus siūloma revakcinacija, o galbūt užteks revakcinuotis kas du metus, galbūt ir rečiau – kol kas pasakyti sunku“, – nesiryžo prognozuoti mokslininkas.

Tam tikri apribojimai turėtų likti

Nors Jungtinėje Karalystėje jau svarstoma birželį naikinti dėl koronaviruso įvestą karantino režimą, S. Čaplinskas abejojo, ar britai siūlytų naikinti visus apribojimus.

„Tam tikri apribojimai naujoje realybėje turi likti ir liks dar ilgai. Pavyzdžiui, PGR teigiamas asmuo turi izoliuotis, neplatinti infekcijos. Lygiai taip pat, kaip su juo kontaktavusiems asmenims logiška atlikti tyrimus.

Naujoje realybėje tam tikrus apribojimus kiekvienas žmogus ir visuomenė vis tik turėsime dar kurį laiką prisiimti. Bet iš to, ką dabar šnekame, skiepai ne tik apsaugo konkretų žmogų, bet ir apsaugo nuo viruso plitimo.

Kuo didesnė dalis bus pasiskiepijusi, tuo mažesnė galimybė bus virusui plisti ir mutuoti.

Pavienių atvejų turbūt mes dar ilgai neišvengsime. Niekada nebūna taip, kad 100 proc. populiacijos įgytų imunitetą. Tai paprasčiausiai neįmanoma: dalis žmonių nenorės skiepytis, dalis negalės skiepytis, dalis žmonių pasaulio mastu negalės gauti skiepo. Daliai jau bus praėjęs imunitetas, kitai daliai žmonių gali net nesusiformuoti.

Bet, priklausomai nuo to, kaip sparčiai virusas plinta, kokie jo plitimo keliai, apskaičiuojama, kiek reikėtų koronavirusui neimlių žmonių, kad jis negalėtų plačiai plisti, kad būtų tik pavieniai plitimo atvejai. Pagal tai, kaip plinta šitas virusas, panašu, kad apie 70 proc. populiacijos, kai įgis imunitetą, tada bus tik pavieniai užsikrėtimo atvejai.

Pasaulyje nebus tiek pasiekta. Jei Lietuvoje, darykime prielaidą, bus pasiekta, tai, jei kas atvažiuos su infekcija, nebus virusui, kur plisti, nebent vieną-kitą žmogų galės užkrėsti.

Lygiai taip pat, jeigu darysime prielaidą, kad kažkoks Lietuvos miestelis įgis tokį aukštą imunitetą, tai ten atvažiavęs infekuotas žmogus neturės, kam perduoti to viruso. Pavieniai atvejai gali būti, bet toliau nebus, kam perduoti. Tada infekcijos plitimas ir užges“, – aiškino pašnekovas.