Vartojant kraują skystinančius vaistus sukeliamas pavojus gyvybei

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pabrėžė, kaip pavojinga yra savavališkai gerti kraują skystinančius vaistus.

Įdomu tai, kad kraują skystinančius vaistus žmonės vieni kitiems rekomenduoja profilaktiškai gerti ne po visų vakcinų nuo koronaviruso – dažniausiai tokie patarimai būna tik po „Vaxzevria“ skiepo.

Rugilė Pilvinienė

„Aš manau, kad jei taip tikrai vyksta, tai tie žmonės rizikuoja savo sveikata ir gyvybe. Ir neprognozuojamai, ne gydytojui paskyrus, o gal ir gydytojui paskyrus, antikoaguliantų vartojimas yra gyvybei pavojų keliantis reiškinys. Antikoaguliantai vartojami, kaip žmonės sako, kraujo skystinimui, jie turi savo labai rimtas galiojančias, patvirtintas terapines indikacijas ir juos reikia vartoti tik tada, kai nėra kitos išeities.

Kai žmogus juos vartoja tada, kada jų nereikia, ir netgi vartojant tada, kada jų reikia, tikėtinas nepageidautinas poveikis, susijęs su kraujavimu. Ir žmogus gali žūti dėl nepageidaujamo poveikio, susijusio su kraujavimu. Ir mes tikrai tokių pranešimų gauname, kai žmonės miršta nukraujavę, vartoję antikoaguliantų“, – praėjusią savaitę spaudos konferencijoje sakė R. Pilvinienė.

VVKT duomenimis, per kiek daugiau nei tris vakcinavimo mėnesius, Lietuvoje registruota daugiau nei 1,7 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas.

Vaistai nuo skausmo
Foto: Shutterstock

Europos vaistų agentūra praėjusią savaitę pranešė, kad „neįprasti kraujo krešuliai su trombocitų kiekio sumažėjimu turėtų būti įvardyti kaip labai retas šalutinis poveikis“, ir pažymėjo, jog „AstraZeneca“ skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė, kad ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų yra galimas, bet nepatvirtintas.

Trombozės priežasčių – apie 100

Naujausią su „AstraZeneca“ susijusią informaciją Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ komentavo Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurologas Dalius Jatužis.

Habil. med. dr., prof. Dalius Jatužis

Gydytojo teigimu, tam tikrai grupei vakcinuotų nuo COVID-19 žmonių galima tikėtis šiek tiek dažnesnių trombozių atvejų – kai dėl krešulio užsikemša kraujagyslė.

„Šiuo atveju yra kalbama apie venų užsikimšimą, jų trombozę. Bet šie pastebėti atvejai, kai žmonės susirgo tromboze, yra labai reti. Ir palyginus su kasdiene grėsme, kurį sukelia koronavirusas, tas skaičius yra tikrai labai labai mažas. Kita vertus, kaip konstatuoja ir Europos vaistų agentūra, nėra galutinės išvados, kad šie mikroskopiniai rizikos padidėjimai yra neabejotinai susiję su vakcina“, – kalbėjo D. Jatužis.

Veninės sistemos trombozė turi labai daug rizikos veiksnių. Kaip pasakojo gydytojas, smegenų venų trombozė ištinka 3-5 žmones iš milijono gyventojų kasmet.

„Santaros klinikose kasmet turime 10-15 šios ligos atvejų. Dažniausiai tai vidutinio amžiaus žmonės, vidurkis yra 35 metai. Tai nėra vyresnių žmonių liga. Dažniau ja serga moterys“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, trombozės priežastys gali būti įvairios – tai geriamieji hormoniniai kontraceptikai, vėžiniai susirgimai ir jiems gydyti naudojami vaistai, sisteminės uždegiminės ligos, skysčių netekimas intensyviai vemiant ir viduriuojant.

Iš viso priskaičiuojama apie 100 priežasčių, kurios gali sukelti smegenų venų trombozę.

„Jei suvakcinuotume milijoną Lietuvos gyventojų, pagal blogiausią prognozę, jei imsime vokiečių patirtį, galime tikėtis 11 trombozės atvejų. Tuo metu dabar kasdien girdime apie 1000 atvejų ir apie 10 mirčių“, – laidoje kalbėjo gydytojas.